Žymos archyvas: sovietinė kariuomenė

Tarp Sausio 13-osios gyvosios istorijos ir atminties: kaip laisvę suprantame šiandien? (0)

Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.

„Būni ten, kur turi būti, ir nekyla jokių abejonių, – pasakojimą apie Sausio 13-osios įvykius pradeda VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis. – Tuomet buvau studentas, kuris savo akimis stebėjo, kaip šalis atkuria savo nepriklausomybę ir visomis išgalėmis bando išsaugoti savo valstybingumą ir kurti naują Lietuvą“.

Pasak istoriko, į Sausio 13-ąją žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, džiugu, jog šiandieninė Lietuvos valstybė peržengė tam tikrą ribą – rodos, prieš gerą dešimtmetį ši data vis dar buvo pažymėta gedulu dėl

Skaityti toliau

Raudonosios armijos nusikaltimai Lietuvoje: žmogžudystės, prievartavimai, plėšimai (2)

Karas | wikipedia.org nuotr.

Minime Laisvės dieną. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos (Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teises ir pareigas, iširus TSRS) armija. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai paliudijo kapitono Povilo Malakausko vadovaujamos karių grupės raportas buvusiam krašto apsaugos ministrui.

Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau galutinai išsilaisvino nuo Rusijos okupacijos, tik šią dieną, kai Rusija išvedė savo kariuomenę. Tarybų Sąjunga buvo okupavusi Lietuvą nuo 1940 birželio 15 d. Skaityti toliau

Pogrindinėje spaustuvėje paminėta Laisvės diena (nuotraukos) (0)

Pogrindinėje spaustuvėje paminėta Laisvės diena | R. Kaminsko nuotr.

Rugpjūčio 31-oji Laisvės diena. Šiemet sukako jau 23 metai, kai iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė Rusijos kariuomenė. Prieš 23 metus 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos pabaiga.

Rugpjūčio 31 d. Kaune, pogrindinėje spaustuvėje „ab“ buvo paminėta Laisvės dieną. Šį minėjimą surengė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Kauno sąjūdis. Renginyje dalyvavo Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Gričiupio seniūnijos seniūnė Skaityti toliau

Seimo narys K. Masiulis prašo pašalinti „raudonarmiečio“ skulptūrą Alytaus rajone (5)

R. Ožalinsko nuotr.

Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską, prašydamas pašalinti iš viešosios erdvės šalia Miroslavo miestelio esančią sovietinio kario galvos skulptūrą.

„Alytaus rajone Laisvės kovotojai buvo vieni aktyviausių visoje šalyje, o okupacinė valdžia į tai atsakė taikydama pačius žiauriausius metodus, nevengdami kankinti ir tremti senelius bei vaikus, todėl toks paminklas „raudonarmiečiui“ yra įžeidimas visiems kentėjusiems ir kovojusiems už Lietuvos laisvę, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos? (3)

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų… Skaityti toliau

Lietuvos piliečiai, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, raginami nevykti į ne ES ar NATO valstybes (1)

vsd_kam.ltValstybės saugumo departamentas perspėja ir primygtinai ragina Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.

Šis raginimas susijęs su Rusijos Federacijos teisėsaugos bandymu atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Skaityti toliau

Kaune iškilmingai paminėta Laisvės diena (0)

Laisvės dienos minėjimas | kaunas.lt nuotr.

Paskutinis Rusijos armijos desantininkų dalinys iš Panemunės išvažiavo tyliai, be žadėtų iškilmių 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos pabaiga.

Dėl Rusijos armijos išvedimo pirmosios derybos įvyko 1992 m. sausio 31 d., o rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Sutartį pasirašė tuometinis Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos federacijos gynybos ministras generolas Pavelas Gračiovas. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija? (89)

SSSR kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. | LCVA, 1789-1(6-138) PII. nuotr.

Prisimenate Lietuvos laisvės lygos (LLL) plakatus „Red Army Go Home!“? Tada ne vienam bėgo šiurpuliukai per nugarą: na ir drąsus Antanas Terleckas, sugaudys juos „kagėbė“, milicija už kiekvieno kampo, kas čia dabar bus… Vienintelė LLL buvo nuosaiki, nevyniojo į vatą savo reikalavimų, kaip, antai, darė kai kurie Sąjūdžio aktyvistai – LKP CK nariai, nedrąsiai siūlydami palikti kokia 30 tūkstančių sovietinių karių, nes antraip užsitrauksim didelę Maskvos nemalonę…

O prieš 20 metų A.Terlecko kantrybė buvo apvainikuota svarbia pergale: okupantų karinė mašina po beveik 54 metų dominavimo Lietuvoje pagaliau išsidangino iš nepriklausomos valstybės, ir štai tada atėjo tikroji laisvė. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenė minės okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-metį (1)

Šiemet sukanka 20 metų, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Šia proga Lietuvos miestuose Alytuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šalčininkuose, Šiauliuose, Tauragėje ir Vilniuje organizuojami iškilmingi minėjimai. Jų metu miestų aikštėse išsirikiuos Lietuvos kariuomenės vienetų rikiuotės, kariai pakels Lietuvos valstybinę ir istorinę vėliavas, miestuose skambės šūvių salvės „Už Lietuvos valstybę“, „Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, „Už visus Tėvynės gynėjus“.

Renginiuose, kurie kartu su savivaldybėmis ir visuomene rengiami pagrindinėse miestų aikštėse, Skaityti toliau

Seime bus minima Laisvės diena: ilgosios karinės Lietuvos okupacijos pabaiga (9)

Šiemet sukanka 20 metų, kai Sovietų Sąjungos (Rusijos) okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Rugpjūčio 30 d. 10.30 val. Seimo galerijoje Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos 20-ųjų metinių proga bus pristatyta Romo Jurgaičio fotografijų paroda, o Lietuvos Respublikos valstybinės derybų su Rusijos Federacija delegacijos darbo dokumentų ekspozicija.

11 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidės forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Skaityti toliau

Šeštadienį – dokumentinio filmo „Afganų sindromas“ premjera (0)

Lietuviai Afganistane |  Afganai.lt nuotr.

Vasario 9-ąją, 15 val. Vilniuje, Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyks dokumentinio filmo „Afganų sindromas“ premjera.  Trumpametražio filmo trukmė – 30 min. Yra sukurtas ir 75 minučių trukmės filmas „Afganų laisvė“.

Dar 2000–2003 metais Vilniaus universiteto klinikinės psichologijos katedra kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centru tyrė politinių represijų socialinius padarinius. Tuo pat metu atliktas tyrimas, siekiant įvertinti Lietuvos vyrų, 1979–1989 metais atlikusių Skaityti toliau

A. Patackas. Mes – liurbiai (47)

LRT rinkimų laidos stop kadras

A.Skučo knygoje yra toks epizodas, kai jis gauna keletą pistoletų ir Vytautas Landsbergis liepia vieną iš jų atiduoti Algirdui Patackui. Visai neseniai šitas garbingas ir doras žmogus tiesioginėje televizijos laidoje metė stiklinę į oponentą iš socialistinio liaudies fronto, kaip į menką niekšelį. Būdamas brandaus amžiaus, A.Patackas negali susitvardyti. O tada gavo ginklą į rankas…

Ramūnas Bogdanas, Delfi, apžvalgininkas

Pradėsiu nuo pasakojimo apie anuos laikus. Skaityti toliau

Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai nusivylę valstybės institucijų veikla (6)

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) išplatino pareiškimą „Dėl valstybės institucijų veiklos trūkumų“. Šiame pareiškime apžvelgiami reikšmingi Lietuvai tarptautiniai ir vidaus įvykiai ir išreiškiamas susirūpinimas dėl valstybės institucių, susijusių su pareiškime minimais rezonansiniais įvykiais, netinkamųs veiksmų ir neadekvačios reakcija.

LPKTS Valdybos pirmininko  Antano Lukšo pasirašytu pareiškimu Seimo Pirmininkė ir Lietuvos Vyriausybė raginami nuolat rūpintis mūsų valstybės institucijų darbo kokybe, tarpžinybinio bendravimo gerinimu, griežtinti parlamentinę valstybinių institucijų kontrolę, Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Link Puntuko (1)

V.V.Landsbergis | atn.lt nuotr.

        I

Minu dviratį link Puntuko. Kasdieninė piligriminė kelionė. Ir kurių velnių velnias ten numetė tą akmenį?

Keliukas veda pro dvejas kapines. Vienoj pusėj lietuvių – su didžiuliu Tremtinių Kryžium ant kalvelės.  Kitoj pusėj – sovietų kariai. Ten visad pašluota, tvarkinga – matosi, kad ambasada pinigų negaili.

Ir gerai, kad tai yra. Anot Viliaus Orvydo – nieko nėra nei gera, nei bloga… Gal tik lentelę reikėtų pastatyti, kad praeivis susigaudytų, ką Sovietų kariuomenė veikė mūsų Lietuvėlėje nuo 1940 metų iki 1993-ųjų. Skaityti toliau