Žymos archyvas: socialiniai tinklai

Kaip įgyvendinti užsibrėžtus tikslus? (0)

Darbo savaitės tvarkaraštis | L. Lukšaitės nuotr.

Dažnai pagauname save svarstant: kaip rasti laiko viskam, ką norime nuveikti? Yra tokia daugybė dalykų, kuriuos privalome padaryti, tačiau vis kuriame idėjas ir planus, kuriuos taip pat norime įgyvendinti, tačiau tik tuomet, kai turėsime pakankamai laisvo laiko. O kas gali mums padėti veiksmingai planuoti savo laiką?

Vienas iš patarimų – šalintis tų dalykų, kurie atitraukia mūsų dėmesį. Mums Skaityti toliau

D. Rastenienė. Apie skurdą (6)

Meškis Hugo | Asmeninė nuotr.

Neseniai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ man į draugus pasiprašė faktiškai anoniminė draugė, kalbanti savo šunelio meškio Hugo vardu. Visas mintis ji išsako jo „žodžiais“ ir akių išraiška… Šiandien štai skaitau jos įrašą apie skurdą

Gal nemadinga apie tai priminti? Bet tiek daug žmogaus šilumos tekste ir komentaruose, kad pagalvojau: šiai dienai tebus ši mažytė žinutė iš „Facebook“ mums vietoj komunijos.

Skaityti toliau

J. Jurevičienė: Viešumas ir jaunoji karta keičia paveldosaugą (0)

Jūratė Jurevičienė | asmenine nuotr.

„O kaip dėl per didelio paveldo saugojimo Vilniuje? Na, žinokite, neteko pastebėti tokio reiškinio“, – šypsosi paveldosaugininkė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Jūratė Jurevičienė. Su ironijos bei humoro jausmo nestokojančia, aštresnio žodžio nevengiančia specialiste kalbasi Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) viešųjų ryšių specialistė Eglė Kirliauskaitė apie Vilniaus miesto tapatumą, paveldosaugos aktualijas, sovietiniu modernizmu besižavinčią jaunąją kartą ir griuvėsius, paliekančius erdvės ateičiai. Skaityti toliau

Socialiniuose tinkluose tykantys pavojai: kokie jie ir kaip apsisaugoti? (0)

VGTU nuotr.

Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas – didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Dėl šios priežasties būtent jauno amžiaus (14–29 m.) žmonės tampa grupe, paveikiausia socialinėse medijose tykantiems pavojams, tarp kurių – užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (25)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

Energetikos ir technikos muziejuje – paroda „Globali kontrolė ir cenzūra“ (video) (1)

Goethe.de nuotr.

Balandžio 12 d. 18 val. Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje (Rinktinės g. 2., Vilnius) vyks medijų meno parodos „Globali kontrolė ir cenzūra“ atidarymas. Paroda kviečia apmąstyti kartu su žaibiška skaitmenizacijos pažanga iškilusias naujas grėsmes – žmonių stebėjimą elektroniniais prietaisais, asmens duomenų rinkimą, (ne)saugumą internete, naujas formas įgaunančią cenzūrą bei dažnai nepakankamą asmenų sąmoningumą susiduriant su šiais reiškiniais. Pastarųjų dienų skandalas dėl masiško Facebook vartotojų duomenų nutekinimo kaip tik rodo vis didėjančią šio Skaityti toliau

Per 2017 metus RRT gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete (1)

transp.lt nuotr.

Per 2017 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2016 m., kada buvo gauti 842 pranešimai, pranešimų  skaičius išaugo daugiau kaip 4 kartus. Toks išaugęs pranešimų skaičius susijęs su gautais pranešimais apie narkotinių medžiagų (dažniausiai kanapių) Skaityti toliau

T. Petryla. 10 patarimų jaunimui, kaip būti saugesniam internete (0)

Tomas Petryla, komunikacijos specialistas | Asmeninio albumo nuotr.

Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų.

Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.

Susitikimuose su moksleiviais sužinojau, kad didžioji dauguma savo socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių realybėje nėra matę. Skaityti toliau

T. Petryla. Ką daryti kad vaikai būtų saugesni socialiniuose tinkluose (1)

Tomas Petryla | asmeninė nuotr.

Atsimenu vaikystėje mane mokė, kad nereikia kalbėti su nepažįstamaisiais.  XXI amžiuje tai būtų galima pasakyti ir kalbant apie virtualius nepažįstamuosius. Virtualioje erdvėje nepažįstamieji labai lengvai gali apsimesti bet kuo. Asmeninio saugumo virtualioje erdvėje klausimas šiomis dienomis tampa labai svarbus. Didžioji dalis suaugusiųjų net neįsivaizduoja, ką šiuolaikinis jaunimas veikia internete. Atlikau vieną eksperimentą. Per kelias minutes susikūriau neegzistuojančios merginos facebook paskyrą, įsikėliau internete rastą nuotrauką ir pakviečiau į draugus vienos Vilniaus mokyklos visus vienos 8 klasės mokinius. Skaityti toliau

VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai (2)

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė.

Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, Skaityti toliau

Socialinė žiniasklaida – įprastas, tačiau ne visuomet patikimas dalykas (2)

Komunikacijos žinovai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“ | Pixabay.com nuotr.

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia.

Netikrų naujienų mastai auga, joms palankių komunikacijos kanalų – tokių kaip socialiniai tinklai „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“ – įtaka auga. Politinės komunikacijos žinovas, mokslų daktaras Jurijus Misnikovas teigia, jog sunku Skaityti toliau

Socialiniuose tinkluose viešai paskelbta informacija negali būti platinama be sutikimo (3)

Facebook-socialiniai-tinklai_SocialMedia.lt

Pastaruoju metu auga susidomėjimas  tokios informacijos skelbimo ypatybėmis. Žinomi ir keli vieši konfliktai, kuomet žymūs žmonės piktinosi, kad asmenines žinutes, nuotraukas ar informacijos fragmentus, paskelbtus asmeninėse facebook paskyrose, be sutikimo paskelbė žiniasklaidos priemonės.

Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, tai, kad  žmogaus viešai paskelbta informacija asmeninėje paskyroje prieinama visiems, nereiškia, kad toks asmuo praranda privatumo apsaugos galimybes. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: auditorija; publika ir publikos segmentacija (IV) (25)

Manipuliavimas | Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Taip pat norėčiau pasidalinti trupučiu istorinių žinių. Vienas iš komentatorių kėlė mintį, kad gal totoriai mongolai esą nepuolę Lietuvos žemių todėl, kad abi pusės naudojusios panašius simbolius. Turiu pasakyti, kad tai ne visiškai tiesa: totoriai mongolai puldinėjo lietuvių ir netgi mūsų šiaurės kaimynų estų žemes. Antai 1242 m. Ledo mūšyje ant Peipaus ežero vokiečių riteriai ir estų pėstininkai įveikė Rusijos kunigaikščio Aleksandro Nevskio, istorikų laikomo vienu iš totorių mongolų vasalų, kariuomenę. T. Vasilevskis (T. Wasilewski) mini LDK DK Gedimino sūnaus Narimanto „išpirkimo iš Skaityti toliau

9 žmonės sužeisti per žiniasklaidos nutylimą musulmono išpuolį Diuseldorfe (video) (1)

Teroristo išpuolis Diuseldorfe | youtube.com stop kadras

Ketvirtadienio vakarą, apie 21 val. Diuseldorfo (Vokietija) traukinių stotyje musulmonas užpuolikas kirviu sužeidė devynis praeivius. Trijų iš jų būklė sunki. Tarp sužeistųjų yra ir 13 metų mergaitė bei du turistai iš Italijos. 

Kaip praneša „Spiegel“,  užpuolikas mėgino bėgti, bet buvo sulaikytas policijos. Kitų liudytojų teigimu, bėgdamas nuo policijos jis šoko nuo viaduko, stipriai susižeidė bei buvo išgabentas į ligoninę netekęs sąmonės. Policijos teigimu, užpuolikas tikėjosi būti nušautas pareigūnų, o bėgdamas patyrė daugybinius kaulų lūžius. Užpuoliko tautybė, religija ar išpuolio motyvai nebuvo Skaityti toliau

Tamsioji socialinių tinklų pusė (0)

Facebook-alkas.lt

Lietuvoje itin populiarus socialinis tinklas – feisbukas (facebook) jau tapo neatsiejama daugelio gyvenimo dalimi. Jame paskyras turi ne tik jaunimas, bet ir vyresni ar net garbingo amžiaus žmonės. Šiaulių apskrities policija įspėja, kad čia taip pat slypi įvairių pavojų, tad rekomenduoja būti atidžiais ką nors įsigyjant, ar skelbiant informaciją apie save. Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate gaunama nemažai skundų dėl įvairių sukčiavimų, tapatybių vagysčių, šmeižimo atvejų feisbuke. Skaityti toliau

Kodėl į duomenų apsaugą internete žiūrime atsainiai? (0)

bcfedigitalmedia.com nuotr.

Nors realiame gyvenime lietuviai stengiasi saugoti savo asmeninius duomenis, internete situacija visiškai priešinga – tautiečiai net nedvejodami dalijasi šūsnimis nuotraukų, telefono numeriais ar namų adresu. Kaip rodo tyrimai, net 65 proc. lietuvių apskritai nežino apie įstatymų jiems suteiktas asmens duomenų apsaugos teises. Siekiant padidinti asmens duomenų saugumą internete, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.

Skaityti toliau

Kaip apsaugoti asmeninę informaciją internete? (0)

Dainius Aksinavičius | asmeninė nuotr.

Internetas neatpažįstamai pakeitė žmonių gyvenimą – atvėrė naujas galimybes, palengvino bendravimą ir kasdienybę. Kiekvieną dieną internete darbo ar asmeniniais tikslais naršo milijonai žmonių, tačiau retas susimąsto, kiek privačios informacijos gali atskleisti vos vieno mygtuko spustelėjimu. Kaip apsaugoti asmeninę informaciją internete? Ar gali skaitmeninė žmogaus tapatybė tapti ne mažiau svarbi negu įprastinė?

Pasak naujausios apklausos, net 74 % interneto vartotojų dabar yra labiau susirūpinę savo privatumu internete, negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Skaityti toliau

Emocijos įveikia faktus – pernelyg pasitikime socialiniais tinklais (0)

 sproutsocial.com nuotr.

Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Jie taip pat naudojasi ir nepalyginamai įvairesniais informacijos šaltiniais bei kanalais – nuo televizijos, interaktyvių medijų iki radijo bei spausdintinės žiniasklaidos (nors pastarosios išlikimo perspektyva yra itin miglota).

Dabartinė žiniasklaidos ir interaktyvių medijų aplinka yra kaip niekad įvairialypė, tačiau nesaugi – tarp skleidžiamos informacijos yra daug propagandos, apeliavimo į emocijas. Su šia situacija ekspertai sieja ir sėkmingas Donaldo Trumpo ir „Brexit“ kampanijas, Skaityti toliau

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“ (0)

Socialiniai tinklai.Naujosios medijos_ktu.lt

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.

Filosofas, studijų programos Medijų filosofija socialiniai tinklai dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti Skaityti toliau

L. Vagonė: Jei ne mama, nebūčiau tokia savarankiška (video) (0)

Laura Vagonė | asmeninė nuotr.

Technologijų amžiuje gyvą bendravimą vis dažniau išstumia elektroninis, tad tarpasmeniniai ryšiai keičia savo formą ir pobūdį: bendravimas tampa paviršutiniškas, santykiai – trumpalaikiai, o ryšiai su tėvais – beveik priverstiniai. Vestuvių planuotoja Laura Vagonė sako, kad nesvarbu koks, ryšį su mama reikia vertinti, nes būtent ji suteikia pagrindus tolimesniam asmenybės formavimuisi.

„Išskyrus vaikystę, vėliau visą gyvenimą bandome pabėgti nuo tėvų priežiūros ir patarimų: paauglystės maištas, pirmas savarankiškas gyvenimas atskirai, Skaityti toliau

Ar tikrai socialiniai tinklai pakeis interneto svetaines? (0)

pixcove.com nuotr.

Socialinių tinklų bumo pradžioje internautai skubėjo skelbti klasikinių interneto svetainių eros pabaigą. Kovo mėnesio „Brandwatch“ duomenimis – iš 3,17 mlrd. viso pasaulio interneto vartotojų net du trečdaliai – 2,3 mlrd. – naudojasi socialiniais tinklais, o beveik visi pasaulinio garso prekių ženklai turi po dvi ir daugiau paskyrų. Vis dėlto, nei verslas, nei fiziniai asmenys neskuba atsisakyti savo interneto svetainių. Internetinių sprendimų įmonės vadovo Arvydo Štrauso teigimu, vien jų valdomų ir talpinamų interneto svetainių skaičius kasmet padidėja 25–30 proc.

Skaityti toliau

„Facebook“ panikuoja: bet kas gali sužinoti, kada einate miegoti ir keliatės (0)

FacebookVienas programuotojas sukūrė įrankį, kuriuo naudojantis galima susekti, kada miega jūsų draugai.

„The Verge“ rašo, kad šis algoritmas kelia pavojų privatumui internete bei iliustruoja, kad net ir skaitmeninėje erdvėje mes paliekame labai ryškius pėdsakus.

Danas programuotojas sukūrė programinę įrangą, aptinkančią „Facebook“ vartotojų miego įpročius. Skaityti toliau

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai (4)

Z.Baumanas_vdu.lt

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam, kad praplėstų savo akiratį, bet, priešingai, kad liktų komforto zonoje, kurioje girdi tik savo pačių balso aidą.

Savo išvystytoje likvidžios modernybės teorijoje Z. Baumanas teigia, jog dabartiniame amžiuje visi sutarimai yra laikini ir trumpalaikiai. Skaityti toliau

Kokios pagrindinės Google kryptys vyraus 2016 metais? (1)

google

Interneto platybėse nuolat gimsta nauji interneto projektai, kuriasi naujos įmonės, o su jomis dar daugiau naujų ar dar labiau patobulintų interneto svetainių. Norint suvaldyti tokį spartų informacijos „gimstamumą“, o dar svarbiau  – nebūti „sutryptam“ šiame konkurencingame skaitmeninio marketingo ringe, reikia nuolat sekti vartotojų įpročius, o į pagalbą pasitelkti interneto rinkodaros teikiamas galimybes.

Taigi, jeigu savo verslo neįsivaizduojate be interneto pagalbos – štai kokiomis tendencijomis ir patarimais dalinasi ne vienos interneto svetainės įkūrėja bei interneto rinkodaros lektorė Evelina Tamulaitienė. Skaityti toliau

Daugiau, nei trečdalis darbdavių tikrina būsimų darbuotojų socialinius tinklus (0)

resumewriterforyou.com nuotr.

38 proc. darbdavių potencialius darbuotojus po kandidato CV peržiūros papildomai tikrina socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „LinkedIn“. Tai atskleidė Švietimo mainų paramos fondo užsakymu atliktas tyrimas. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių darbdavių (52 proc.) tikino socialiniuose tinkluose kandidatų į skelbiamas darbo vietas netikrinantys, o 11 proc. negalėjo tiksliai pasakyti.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad per socialinius tinklus darbuotojų ieškančių darbdavių dalis yra mažiausia.

Skaityti toliau

Ekspertai: sudominti vaiką naudingais užsiėmimais gamtoje sunku, bet įmanoma (0)

zirgugloba.lt

Remiantis amerikiečių sociologų Viljamo Strauso (William Strauss) ir Nilo Hauvo (Neil Howe) kartų teorija, kas 20 metų užauga nauja išskirtiniais požymiais pasižyminti žmonijos karta. Kiekvienos jų pasaulėžiūrą ir asmenines savybes daugiausia nulemia istorinis laikmetis, tuometinė politinė ir kultūrinė situacija, socialinės galimybės, technologijų proveržis.

Išplito idėja, jog tam tikro amžiaus žmones vienija panašūs įsitikinimai, požiūris ir elgesys, kadangi visi jie iki pilnametystės Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“ (0)

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1/8) įvyks Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos prof. dr. Ainės Ramonaitės vieša paskaitaDvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“. Paskaitos metu lektorė pristatys naujausius tyrimus apie sovietmečio „nematomą visuomenę“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas.

Praėjus 25 metams nuo sovietinio režimo žlugimo, vis dar esame pavadinami posovietine Skaityti toliau

Asmeniniai duomenys – turtas, kurį internete atiduodame laisva valia (0)

Duomenų saugumas. internetas.kompiuteris_ktu.lt

„Kone kiekvienas internete aplankytas puslapis renka informaciją apie mus. Asmeniniai duomenys šiandien yra viena iš paklausiausių prekių, o mes ją atiduodame laisva valia, sutikdami su naršomo puslapio politika“, – teigia Nerijus Jusas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros doktorantas. Laimei, egzistuoja keletas paprastų būdų šiems duomenims apsaugoti.

Pasak jaunojo mokslininko, šiandieniniame pasaulyje į mūsų asmeninius duomenis kėsinasi visi, kas tik netingi – pradedant internetiniais puslapiais ir mobiliosiomis programėlėmis, baigiant pačiais įrenginiais. Skaityti toliau

„Microsoft“ pristatė itin pigų, internetui paruoštą telefoną „Nokia 222“ (1)

„Nokia 222“

Antradienį, rugpjūčio 25 d., bendrovė „Microsoft“ pristatė itin pigų, tačiau pritaikytą dalytis akimirkomis internete telefoną „Nokia 222“. Apie 30 Eur (prieš mokesčius ir subsidijas) kainuosiantis modelis turi visas reikalingas programėles, leisiančias naršyti internete bei dalytis informacija socialiniuose tinkluose.

Rinkoje pasirodys dvi šio telefono versijos – palaikančios vieną arba dvi SIM korteles. Telefonas buvo kurtas, norint leisti žmonėms nuveikti daugiau. „Nokia 222“ naudotojus pasieks su jau įdiegta „Opera Mini“ naršykle, orų programėle „MSN Weather“, paieška „Bing Search“ bei socialiniais tinklais „Facebook“ ir „Twitter“. Skaityti toliau

Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis) (0)

Flickr.com-Codice-Internet-nuotrauka-Creative-Commons-licencija

Įsivaizduokite Kiniją, Pekingo universiteto studentas Mingas dalyvauja didelėje demonstracijoje prieš Kinijos valdžią. Sugrįžęs namo, savo įspūdžius jis paskelbia savo bloge ir įrašu pasidalija socialiniame tinkle Renren (Facebook atitikmuo Kinijoje). Dėl viso pikto jis visą informaciją nusiunčia ir savo draugui, gyvenančiam Londone. Deja, šis laiškas nepasiekia draugo, o Mingo vėlesni bandymai prisijungti prie blogo yra nesėkmingi. Kinijoje naudojama paieškos sistema Baidu taip pat nesuranda nuorodos į Mingo blogą, o jo paskyra Renren tinkle nebeprieinama. Kas nutiko su Mingo informacija? Kodėl jis nebegali jos pasiekti internete? Skaityti toliau