Žymos archyvas: socialiniai tinklai

Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi? (1)

Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi? | lnb.lt nuotr.

Dirbant ir mokantis nuotoliniu būdu, daug bendravimo perkeliama į virtualią erdvę ir socialinius tinklus. Populiarūs socialiniai tinklai dažnai kritikuojami dėl priklausomybę skatinančio poveikio ar šališkos informacijos gausos naujienų sraute, kalbama apie jų daromą žalą ir „skaitmeninės detoksikacijos“ poreikį. Ar iš tiesų socialiniai tinklai tik žalingi?

Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų. Skaityti toliau

Vaizdinis raštingumas: ar viskas, ką matome, yra tiesa? (0)

pixabay.com nuotr.

Nuotraukos ir filmuoti vaizdai yra galingi įrankiai, galintys nukreipti mūsų mąstymą ar jausmus tam tikra linkme. Yra žinoma, kad vaizdą žmogus apdoroja ir įsisavina 60 tūkstančių kartų greičiau nei tekstą, o maždaug septyni iš dešimties žmonių pirmenybę teikia vaizdui. Todėl pasaulyje vaizdas plačiai naudojamas ne tik iliustraciniais, mokomaisiais ar pramoginiais, bet ir ne visada teigiamais tikslais – kuriant propagandinį turinį ar žmonių elgesį veikiančias melagienas (angl. fake news). Skaityti toliau

Humoristo senelis ragina neįsileisti anūkų: Sakykite, kad pametėte raktą, pinigų ledams duosite kitą kartą (0)

Mantas Bartuševičius su seneliu Vincu | Asmeninio archyvo nuotr.

Karantinas yra psichologinis išbandymas visiems šalies gyventojams, tačiau sunkiausia šiuo metu yra vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl to daugelis jų nesilaiko karantino sąlygų ir varsto prekybos centrų bei vaistinių duris. Humoristo Manto Bartuševičiaus 92-iejų metų senelis Vincas savo „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše drausmina tokius žmones ir ragindamas juos likti namuose dalinasi 7 patarimais, ką veikti karantino metu. Vaizdo įrašą per keletą valandų peržiūrėjo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Skaityti toliau

Paauglių iššūkiai internete: pasidalintų su tėvais, bet gali likti nesuprasti (0)

smm.lt nuotr.

Tėvų ir vaikų santykiai – sena kaip pasaulis tema, tačiau juos nuolat kuria skirtingi veiksniai. Šiandienos jaunimas, užaugęs technologijų apsuptyje, susiduria su vyresnei kartai nesuprantamomis problemomis, tad ir būdų, kaip jas spręsti dažnai ieško patys. Todėl kyla klausimas – kaip internetas formuoja santykius tarp tėvų ir vaikų?

„Samsung“ kompanijos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atlikta Skaityti toliau

Lietuviški šeimos verslai, apie kuriuos nesate girdėję (1)

Žaislai | supkis.lt nuotr.

Sparčiai augant naujoviškų Lietuvos startuolių skaičiui bei sėkmei, žiniasklaidoje vis dažniau šmėžuoja tokios įmonės kaip „Vinted“, „Trafi“, „Deeper“, „Bored Panda“ ir kiti. Vien „Vinted“ pastaraisiais metais Lietuvos žiniasklaidoje (spaudoje, interneto portaluose, naujienų agentūrų bei radijo ir TV pranešimuose) buvo minėta beveik 500 kartų, rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ surinkti duomenys. Tačiau nedideli ar tik ką įsikūrę lietuviški šeimos verslai šioje gausybėje vis dar lieka nematomi ir koncentruojasi socialiniuose tinkluose.

Nors jau kelis metus Vyriausybei siūloma labiau skatinti šeimos verslą, viešumo tradicinėje žiniasklaidoje vis dar trūksta.

Skaityti toliau

Pristatytos gairės nuomonių įtakotojų reklamos žymėjimui (0)

Pristatytos gairės | vvtat.lt nuotr.

Gruodžio 13 d. nuomonės formuotojams, reklamą socialiniuose tinkluose užsakantiems verslininkams bei kitiems suinteresuotiems asmenims pristatytos Reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gairės, parengtos po beveik metus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) vykdytos Lietuvos nuomonės formuotojų reklamos stebėsenos.

Nuomonės formuotojų stebėseną paskatino šiuo metu ganėtinai neapibrėžti reklamai socialinėje erdvėje keliami reikalavimai bei vis aktyviau prekių ir paslaugų reklamai naudojamos socialinių tinklų paslaugos.

Skaityti toliau

Kaip nepaklysti socialinėje erdvėje ir kada bus privaloma žymėti reklamą? (0)

 „TikTok“ | youtube.com nuotr.

Ar „Instagram‘ą“ aplenks jam į nugarą alsuojantis „TikTok“, kokia prekės ženklų sėkmės formulė „Youtube“, „LinkedIn“ tinkluose ir kas labiausiai domina Lietuvos socialinių tinklų vartotojus? Tradicinio renginio „Social Media Fest 2019“ vykusių diskusijų metu, be socialinių medijų naujienų ir tendencijų, taip pat pristatytos planuojamos teisinio reguliavimo naujovės dėl reklamos ženklinimo socialiniuose tinkluose.

„Instagram“: nepakeičiamų nėra?

Konferencijoje aštrų klausimą, ar socialinis tinklas „TikTok“ pakeis jau populiariosios kultūros dalimi tapusį „Instagram“, iškėlė bendrovės „Httpool“ kūrybinių sprendimų vadovė Deimantė Binkytė. Skaityti toliau

Beveik trečdalis lietuvių prisipažįsta esantys priklausomi nuo interneto – apklausa (0)

pixabay.org nuotr.

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc).

Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kam kliudo mūsų Vytis? (12)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalbėdamas Seime laisvės gynėjų dieną Jonas Kadžionis-Bėda sakė: „Man tiesiog nesuprantama, ką reiškia tai, kad neleidžiama Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatyti Vyties ženklo?“

Lietuvai priešiškų jėgų kliudymas Vyčiui net labai suprantamas. Yra vis dar bandančių ginčyti Vilniaus priklausomybę Lietuvai. Jiems tautiniai simboliai Lietuvos sostinėje labai neparankūs. Yra vis dar svaičiojančių apie Lietuvą prijungta prie Rusijos. Jie suprantama, kad Vytis centrinėje sostinės aikštėja neatitinka tokių siekių, o kada nors jį griauti nebūtų Skaityti toliau

Kaip įgyvendinti užsibrėžtus tikslus? (0)

Darbo savaitės tvarkaraštis | L. Lukšaitės nuotr.

Dažnai pagauname save svarstant: kaip rasti laiko viskam, ką norime nuveikti? Yra tokia daugybė dalykų, kuriuos privalome padaryti, tačiau vis kuriame idėjas ir planus, kuriuos taip pat norime įgyvendinti, tačiau tik tuomet, kai turėsime pakankamai laisvo laiko. O kas gali mums padėti veiksmingai planuoti savo laiką?

Vienas iš patarimų – šalintis tų dalykų, kurie atitraukia mūsų dėmesį. Mums Skaityti toliau

D. Rastenienė. Apie skurdą (6)

Meškis Hugo | Asmeninė nuotr.

Neseniai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ man į draugus pasiprašė faktiškai anoniminė draugė, kalbanti savo šunelio meškio Hugo vardu. Visas mintis ji išsako jo „žodžiais“ ir akių išraiška… Šiandien štai skaitau jos įrašą apie skurdą

Gal nemadinga apie tai priminti? Bet tiek daug žmogaus šilumos tekste ir komentaruose, kad pagalvojau: šiai dienai tebus ši mažytė žinutė iš „Facebook“ mums vietoj komunijos.

Skaityti toliau

J. Jurevičienė: Viešumas ir jaunoji karta keičia paveldosaugą (0)

Jūratė Jurevičienė | asmenine nuotr.

„O kaip dėl per didelio paveldo saugojimo Vilniuje? Na, žinokite, neteko pastebėti tokio reiškinio“, – šypsosi paveldosaugininkė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Jūratė Jurevičienė. Su ironijos bei humoro jausmo nestokojančia, aštresnio žodžio nevengiančia specialiste kalbasi Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) viešųjų ryšių specialistė Eglė Kirliauskaitė apie Vilniaus miesto tapatumą, paveldosaugos aktualijas, sovietiniu modernizmu besižavinčią jaunąją kartą ir griuvėsius, paliekančius erdvės ateičiai. Skaityti toliau

Socialiniuose tinkluose tykantys pavojai: kokie jie ir kaip apsisaugoti? (0)

VGTU nuotr.

Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas – didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Dėl šios priežasties būtent jauno amžiaus (14–29 m.) žmonės tampa grupe, paveikiausia socialinėse medijose tykantiems pavojams, tarp kurių – užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (27)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

Energetikos ir technikos muziejuje – paroda „Globali kontrolė ir cenzūra“ (video) (1)

Goethe.de nuotr.

Balandžio 12 d. 18 val. Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje (Rinktinės g. 2., Vilnius) vyks medijų meno parodos „Globali kontrolė ir cenzūra“ atidarymas. Paroda kviečia apmąstyti kartu su žaibiška skaitmenizacijos pažanga iškilusias naujas grėsmes – žmonių stebėjimą elektroniniais prietaisais, asmens duomenų rinkimą, (ne)saugumą internete, naujas formas įgaunančią cenzūrą bei dažnai nepakankamą asmenų sąmoningumą susiduriant su šiais reiškiniais. Pastarųjų dienų skandalas dėl masiško Facebook vartotojų duomenų nutekinimo kaip tik rodo vis didėjančią šio Skaityti toliau

Per 2017 metus RRT gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete (1)

transp.lt nuotr.

Per 2017 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo 3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2016 m., kada buvo gauti 842 pranešimai, pranešimų  skaičius išaugo daugiau kaip 4 kartus. Toks išaugęs pranešimų skaičius susijęs su gautais pranešimais apie narkotinių medžiagų (dažniausiai kanapių) Skaityti toliau

T. Petryla. 10 patarimų jaunimui, kaip būti saugesniam internete (0)

Tomas Petryla, komunikacijos specialistas | Asmeninio albumo nuotr.

Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų.

Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.

Susitikimuose su moksleiviais sužinojau, kad didžioji dauguma savo socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių realybėje nėra matę. Skaityti toliau

T. Petryla. Ką daryti kad vaikai būtų saugesni socialiniuose tinkluose (1)

Tomas Petryla | asmeninė nuotr.

Atsimenu vaikystėje mane mokė, kad nereikia kalbėti su nepažįstamaisiais.  XXI amžiuje tai būtų galima pasakyti ir kalbant apie virtualius nepažįstamuosius. Virtualioje erdvėje nepažįstamieji labai lengvai gali apsimesti bet kuo. Asmeninio saugumo virtualioje erdvėje klausimas šiomis dienomis tampa labai svarbus. Didžioji dalis suaugusiųjų net neįsivaizduoja, ką šiuolaikinis jaunimas veikia internete. Atlikau vieną eksperimentą. Per kelias minutes susikūriau neegzistuojančios merginos facebook paskyrą, įsikėliau internete rastą nuotrauką ir pakviečiau į draugus vienos Vilniaus mokyklos visus vienos 8 klasės mokinius. Skaityti toliau

VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai (2)

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė.

Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, Skaityti toliau

Socialinė žiniasklaida – įprastas, tačiau ne visuomet patikimas dalykas (2)

Komunikacijos žinovai: „Naujienų gavimas iš alternatyvių šaltinių – norma“ | Pixabay.com nuotr.

Tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Šiandien nebegalime sakyti, kad tokios naujienos yra kažkur „ten“ ir mūsų neliečia.

Netikrų naujienų mastai auga, joms palankių komunikacijos kanalų – tokių kaip socialiniai tinklai „Facebook“, „Twitter“ ar „Youtube“ – įtaka auga. Politinės komunikacijos žinovas, mokslų daktaras Jurijus Misnikovas teigia, jog sunku Skaityti toliau

Socialiniuose tinkluose viešai paskelbta informacija negali būti platinama be sutikimo (3)

Facebook-socialiniai-tinklai_SocialMedia.lt

Pastaruoju metu auga susidomėjimas  tokios informacijos skelbimo ypatybėmis. Žinomi ir keli vieši konfliktai, kuomet žymūs žmonės piktinosi, kad asmenines žinutes, nuotraukas ar informacijos fragmentus, paskelbtus asmeninėse facebook paskyrose, be sutikimo paskelbė žiniasklaidos priemonės.

Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, tai, kad  žmogaus viešai paskelbta informacija asmeninėje paskyroje prieinama visiems, nereiškia, kad toks asmuo praranda privatumo apsaugos galimybes. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: auditorija; publika ir publikos segmentacija (IV) (25)

Manipuliavimas | Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną”. Taip pat norėčiau pasidalinti trupučiu istorinių žinių. Vienas iš komentatorių kėlė mintį, kad gal totoriai mongolai esą nepuolę Lietuvos žemių todėl, kad abi pusės naudojusios panašius simbolius. Turiu pasakyti, kad tai ne visiškai tiesa: totoriai mongolai puldinėjo lietuvių ir netgi mūsų šiaurės kaimynų estų žemes. Antai 1242 m. Ledo mūšyje ant Peipaus ežero vokiečių riteriai ir estų pėstininkai įveikė Rusijos kunigaikščio Aleksandro Nevskio, istorikų laikomo vienu iš totorių mongolų vasalų, kariuomenę. T. Vasilevskis (T. Wasilewski) mini LDK DK Gedimino sūnaus Narimanto „išpirkimo iš Skaityti toliau

9 žmonės sužeisti per žiniasklaidos nutylimą musulmono išpuolį Diuseldorfe (video) (1)

Teroristo išpuolis Diuseldorfe | youtube.com stop kadras

Ketvirtadienio vakarą, apie 21 val. Diuseldorfo (Vokietija) traukinių stotyje musulmonas užpuolikas kirviu sužeidė devynis praeivius. Trijų iš jų būklė sunki. Tarp sužeistųjų yra ir 13 metų mergaitė bei du turistai iš Italijos. 

Kaip praneša „Spiegel“,  užpuolikas mėgino bėgti, bet buvo sulaikytas policijos. Kitų liudytojų teigimu, bėgdamas nuo policijos jis šoko nuo viaduko, stipriai susižeidė bei buvo išgabentas į ligoninę netekęs sąmonės. Policijos teigimu, užpuolikas tikėjosi būti nušautas pareigūnų, o bėgdamas patyrė daugybinius kaulų lūžius. Užpuoliko tautybė, religija ar išpuolio motyvai nebuvo Skaityti toliau

Tamsioji socialinių tinklų pusė (0)

Facebook-alkas.lt

Lietuvoje itin populiarus socialinis tinklas – feisbukas (facebook) jau tapo neatsiejama daugelio gyvenimo dalimi. Jame paskyras turi ne tik jaunimas, bet ir vyresni ar net garbingo amžiaus žmonės. Šiaulių apskrities policija įspėja, kad čia taip pat slypi įvairių pavojų, tad rekomenduoja būti atidžiais ką nors įsigyjant, ar skelbiant informaciją apie save. Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate gaunama nemažai skundų dėl įvairių sukčiavimų, tapatybių vagysčių, šmeižimo atvejų feisbuke. Skaityti toliau

Kodėl į duomenų apsaugą internete žiūrime atsainiai? (0)

bcfedigitalmedia.com nuotr.

Nors realiame gyvenime lietuviai stengiasi saugoti savo asmeninius duomenis, internete situacija visiškai priešinga – tautiečiai net nedvejodami dalijasi šūsnimis nuotraukų, telefono numeriais ar namų adresu. Kaip rodo tyrimai, net 65 proc. lietuvių apskritai nežino apie įstatymų jiems suteiktas asmens duomenų apsaugos teises. Siekiant padidinti asmens duomenų saugumą internete, reikia laikytis kelių paprastų taisyklių.

Skaityti toliau

Kaip apsaugoti asmeninę informaciją internete? (0)

Dainius Aksinavičius | asmeninė nuotr.

Internetas neatpažįstamai pakeitė žmonių gyvenimą – atvėrė naujas galimybes, palengvino bendravimą ir kasdienybę. Kiekvieną dieną internete darbo ar asmeniniais tikslais naršo milijonai žmonių, tačiau retas susimąsto, kiek privačios informacijos gali atskleisti vos vieno mygtuko spustelėjimu. Kaip apsaugoti asmeninę informaciją internete? Ar gali skaitmeninė žmogaus tapatybė tapti ne mažiau svarbi negu įprastinė?

Pasak naujausios apklausos, net 74 % interneto vartotojų dabar yra labiau susirūpinę savo privatumu internete, negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Skaityti toliau

Emocijos įveikia faktus – pernelyg pasitikime socialiniais tinklais (0)

 sproutsocial.com nuotr.

Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Jie taip pat naudojasi ir nepalyginamai įvairesniais informacijos šaltiniais bei kanalais – nuo televizijos, interaktyvių medijų iki radijo bei spausdintinės žiniasklaidos (nors pastarosios išlikimo perspektyva yra itin miglota).

Dabartinė žiniasklaidos ir interaktyvių medijų aplinka yra kaip niekad įvairialypė, tačiau nesaugi – tarp skleidžiamos informacijos yra daug propagandos, apeliavimo į emocijas. Su šia situacija ekspertai sieja ir sėkmingas Donaldo Trumpo ir „Brexit“ kampanijas, Skaityti toliau

Medijų filosofas: „Keli tūkstančiai „Facebook“ kontaktų nėra visas pasaulis“ (0)

Socialiniai tinklai.Naujosios medijos_ktu.lt

„Netikiu, kad patyčias viešoje erdvėje skatina siekis kelti visuomenės kultūros lygį. Man nuojauta kužda, kad tai daugiau komercinis ar net politinis interesas“, – teigia Nerijus Čepulis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas. Pasak jo, šiandien derėtų kalbėti ne apie medijų masiškumą, o apie jų raštingumą: medijų higieną, medijų dietą ir medijų ekologiją.

Filosofas, studijų programos Medijų filosofija socialiniai tinklai dėstytojas teigia, kad socialiniai tinklai atvėrė didesnes galimybes sužeisti kitą: „Tapo lengviau kenkti Skaityti toliau

L. Vagonė: Jei ne mama, nebūčiau tokia savarankiška (video) (0)

Laura Vagonė | asmeninė nuotr.

Technologijų amžiuje gyvą bendravimą vis dažniau išstumia elektroninis, tad tarpasmeniniai ryšiai keičia savo formą ir pobūdį: bendravimas tampa paviršutiniškas, santykiai – trumpalaikiai, o ryšiai su tėvais – beveik priverstiniai. Vestuvių planuotoja Laura Vagonė sako, kad nesvarbu koks, ryšį su mama reikia vertinti, nes būtent ji suteikia pagrindus tolimesniam asmenybės formavimuisi.

„Išskyrus vaikystę, vėliau visą gyvenimą bandome pabėgti nuo tėvų priežiūros ir patarimų: paauglystės maištas, pirmas savarankiškas gyvenimas atskirai, Skaityti toliau

Ar tikrai socialiniai tinklai pakeis interneto svetaines? (0)

pixcove.com nuotr.

Socialinių tinklų bumo pradžioje internautai skubėjo skelbti klasikinių interneto svetainių eros pabaigą. Kovo mėnesio „Brandwatch“ duomenimis – iš 3,17 mlrd. viso pasaulio interneto vartotojų net du trečdaliai – 2,3 mlrd. – naudojasi socialiniais tinklais, o beveik visi pasaulinio garso prekių ženklai turi po dvi ir daugiau paskyrų. Vis dėlto, nei verslas, nei fiziniai asmenys neskuba atsisakyti savo interneto svetainių. Internetinių sprendimų įmonės vadovo Arvydo Štrauso teigimu, vien jų valdomų ir talpinamų interneto svetainių skaičius kasmet padidėja 25–30 proc.

Skaityti toliau