Žymos archyvas: senąsis tikėjimas

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (15)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa) (0)

Dainų šventė. Folkloro diena | LLKC nuotr.

Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų – tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboline duonos sunešimo apeiga prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena, pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis. Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai.

Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta? (11)

Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.

Šį šeštadienį, gegužės 4 d., Vilniuje atidarytas laikinas Baltų dievų muziejus, kuriame eksponuojamos improvizuotos fotografijos bei video klipai iš senųjų lietuvių dievų gyvenimo. Muziejaus sumanytojai teigia, kad jo ekspozicijos lankytojai nepamatys iš medžio išdrožtų rūpintojėlių – situacijos iš senųjų dievų gyvenimo atkurtos naudojantis moderniomis priemonėmis, o nuotraukų ir video klipų „herojai“ – ne visai tokie, kokius daugelis įpratę įsivaizduoti. Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“

„Prieš porą metų leisdami vasarą kaime ir bendraudami su vietiniais gyventojais, prisiklausėme negirdėtų padavimų, sakmių ir legendų apie miškuose, sodybose, šventvietėse gyvenančias būtybes. Tada nusprendėme į tuos pasakojimus labiau pasigilinti – juk visi žinome, kas toks buvo Dzeusas, Skaityti toliau

Kova dėl Perūno Kijeve tęsiasi (18)

Perūnas ant Starokijovsko kalno| pl.wikipedia.org nuotr.

2009 rugpjūčio 24 d. Kijevo centre ant Starokijovsko kalno iškilmingai buvo pastatytas trimetrinis Perūno stabas. Pirmą kartą Perūnas „su sidabrine galva ir auksiniais ūsais” buvo pastatytas 980 metais kunigaikščio Vladimiro įsakymu, tačiau po aštuonerių metų, Vladimirui priėmus krikštą, Perūnas buvo nugriautas.

2009 m. atgaivintą Perūną nešė ukrainiečių prigimtinio tikėjimo РУНВі́ра (Рідна Українська Національна Віра) bendrijos žmonės ant savo pečių miesto gatvėmis. Ten pat kalne senoviniu būdu buvo užkurta šventoji ugnis. Daugelis Ukrainos istorijos mylėtojų šį įvykį sutiko su simpatija. Skaityti toliau

Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys (13)

Eugenija Šimkūnaitė

Etnologas Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas dalijasi prisiminimais apie susitikimus su žiniuone Eugenija Šimkūnaite (1920-1996).

Tai buvo ypatingas laikas  – 1967-1973 metai – kraštotyros suaktyvėjimas, folklorinių ansamblių masinis kūrimasis, Ramuvos, „Alko“ ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikimo laikas.  Tą laikotarpį  vadinome   trumpo sovietinio „atlydžio“  ir liberalizmo metais. Lietuvoje  tai buvo  jau inercijos reiškinys, nes po 1968 m Prahos pavasario sutriuškinimo  visur vyko  trumpalaikių laisvių slopinimo procesas. O vis dėlto  Lietuva suspėjo išgyventi nors kelerius metus  savarankiškų siekių proveržį. Jaunimas plūstelėjo į  kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes. Skaityti toliau