Žymos archyvas: Seinai

Konferencija „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“ (0)

SeinaiSeinai2

Punske pastatyta varpinė Lietuvos 100-mečiui (video) (0)

Seinų krašto drožėjas Zenonas Knyza | punskas.pl nuotr.

2018 m. vasario 16 d. viso pasaulio lietuviai švęsime 100-ąjį Lietuvos gimtadienį. Lietuvai svarbus kiekvienas sąmoningas lietuvis, kur jis begyventų. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso jos dabartis ir ateitis. Lietuvos laimėjimai teįkvepia mus kurti jos ateitį, didžiuotis ja, būti svarbiais jos gyvenimo dalyviais.

 2017 m. lapkričio 8 d. Punsko savivaldybės pastangomis Punsko parapijos senosiose kapinėse buvo pastatyta varpinė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Šį monumentą planuojama atidengti ir pašventinti 2018 m. vasario 16 d. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Seinų savivaldybė skolinga „Žiburio“ mokyklai per 2 mln. zlotų (video) (3)

Ziburio m-klos direktorius_Andriaus Grygelaicio nuotr

Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorių Algirdą Vaicekauską kalbina portalo punskas.pl žurnalistė Laima Jancaitė. Skaityti toliau

Konferencija VASARIO 16-osios KŪRĖJAI IR PUOSELĖTOJAI PUNSKO IR SEINŲ KRAŠTE (0)

konferencija_vasario16

„Šimtakojis“ atskleis vaikų teatrų įvairovę (0)

teatru_svente_simtakojis_jurbarko_kulturos_centro_vaiku_ir_jaunimo_teatras_vaivorykste

Mažais, bet užtikrintais žingsneliais į teatro pasaulį vėl žengia smagios nuotaikos ir įspūdžių kupina vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Šimtakojis“. Šį savaitgalį Pasvalio kultūros centre vyks pirmasis iš dviejų Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamos apžiūros-šventės baigiamasis turas, kuriame pasirodys geriausi šalies jaunimo teatrai.

Jau devintą kartą „Šimtakojis“ keliavo po šalies miestus  ir miestelius – šiemet regioninės apžiūros vyko Tauragėje, Prienuose, Kretingoje, Ignalinoje. Kas dveji metai rengiama vaikų šventė į sceną suburia per 300 trupių Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose (0)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Skaityti toliau

R. Čėsnienė. Lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje vyko švietimui ir etninei kultūrai skirtos metodinės dienos (0)

Punsko muziejuje. Viduryje Aldona Vaicekauskienė | rengėjų nuotr.

Spalio 27–28 dienomis lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske (Lenkija) Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centras surengė metodines dienas tema „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“. Šiame renginyje dalyvavo 58 etninės kultūros puoselėtojai ir kuratoriai iš įvairių Lietuvos regionų ir 104 Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai bei mokyklų vadovai. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė su Alkas.lt pasidalino įspūdžiais pasibaigus šiam renginiui.

Metodinių dienų tikslas – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos švietimo prioritetais 2016–2017 m. m., aktyviais regionų etnokultūros Skaityti toliau

Seinuose ir Punske vyks lietuvių etninės kultūros metodinės dienos (3)

Etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje puoselėjami lietuviški papročiai | LEKUS nuotr.

Spalio 27–28 d. šiuo metu Lenkijai priklausančiose lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske vyks metodinės dienos „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“ Seinų ir Punsko krašto ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, įvairių dalykų mokytojams, etninę kultūrą integruojantiems į ugdymo vyksmą, etninės kultūros veiklų ugdymo įstaigose rengėjams. Seminare etninės kultūros tyrėjai ir mokslininkai kalbės apie etninės kultūros puoselėjimą bendruomenės tradicijų kontekste, mokytojai praktikai skirtingose amžiaus tarpsnių grupėse dalinsis etninės kultūros ugdymo gerąja patirtimi.  Skaityti toliau

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (0)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“.

Sigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip kilo mintis sukurti filmą apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus?

Sigitas Birgelis:

Sigitas Birgelis | punskas.lt nuotr.

– Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26-erius metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui ėjo tada 21-oji žiema. Nepasakojo man jis apie partizanus, nė karto neprasitarė – ne tik todėl, kad tylenis būdamas retai kalbėdavo, bet ir todėl, kad net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Tik vėliau, daug vėliau supratau, kiek tėvas per savo gyvenimą man papasakojo tylėdamas… Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m. gruodžio 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys, Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas, mane skiria 2 km ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip šiandien atrodo partizanų žuvimo vieta? Kokias mintis ji sukelia?

Sigitas Birgelis:

– Šlynakiemio pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 67 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba, o šalimais prieš kokius 26-erius pastatytas kuklus antkapinis paminklas. Keli metrai aukščiau, šlaito viršūnėje, yra prieš kelerius metus atidengtas gražus paminklas-žymeklis.

Ne kartą bandžiau įsivaizduoti, ką paskutiniais mėnesiais, dienomis, valandomis, sekundėmis jautė, galvojo pirmieji ir paskutiniai to niūraus bunkerėlio šeimininkai. Atklysta mintys iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraščio: „Kovodami tikėjome, kad ištversim keturis metus ir išsaugosim savo ginkluotas pajėgas. Nepalaužiamą lietuvių tautos valią ir ryžtą suvienijom su laisvo pasaulio jėgomis, kad planetoje visiems laikams būtų sunaikinta civilizacinė XX amžiaus gėda.“

Ar tomis dienomis tikėjo partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas, kad pasaulis Lietuvą rems, kovos dėl jos laisvės? Turbūt širdies gilumoje vylėsi, nors tiek kartų patyrė, kad ciniški Vakarai remia Lietuvą tik žvalgybos sumetimais, kad neturi nei plano, nei noro palaikyti lietuvių karinę rezistenciją.

Kas kita saviškiai. Išeivija bandė padėti tautiečiams, bet jų veiksmus trukdė veikėjų ambicijos tapti pasipriešinimo lyderiais. Vienas iš jų – ilgametis VLIK’o veikėjas Jonas Deksnys-Hektoras, emigracijoje siekęs sukurti nepriklausomą pasipriešinimo struktūrą. Jurgis Krikščiūnas žinojo, kad jo veiksmus kontroliuoja ir inspiruoja buvęs rezistencijos dalyvis, MGB užverbuotas agentas Juozas Markulis-Erelis – labai pavojingas „Trojos arklys“ partizanų gretose. Juo pasinaudodami sovietai sėkmingai skaldė lietuvių emigraciją. Jono Deksnio „jėgų kaupimo“ koncepcija buvo nepaprastai paranki sovietų MGB. Jie, kontroliuodami vieną struktūrą, galėjo kontroliuoti visas.

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

Marytė Malinauskienė:

– Kokia tuomet buvo Punsko ir Seinų krašto lietuvių padėtis? Nemažai apie tai filme kalba istorikas dr. Bronius Makauskas.

Sigitas Birgelis:

– 1941 m. 11 tūkstančių šio krašto lietuvių smurtu ir grasinimais buvo prievarta iškeldinti į Sovietų Lietuvą, ten, blaškomi iš vietos į vietą, laukė karo galo. Daugelis slinko paskui sovietų frontą tėviškės link. Per du tų metų mėnesius į savo gimtinę grįžo per 3 000, o iki 1945 m. pusmečio – per 5 000 lietuvių tautybės žmonių. Jų ūkiuose šeimininkaujantys lenkai, valdžios palaikomi, net neketino savo vietų užleisti teisėtiems savininkams, ir šie tapo antilietuviškai nusiteikusių asmenų aukomis. 1945 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas ką tik iš Lietuvos grįžęs 24 metų lietuvis, Sankūrų kaimo gyventojas Kostas Paransevičius. Tą pačią dieną 5-oji Seinų saugumo įstaigos pareigūnų grupė mirtinai sumušė Vidugirių kaimo ūkininką Markevičių. Buvo paskleisti gandai, jog lietuviški valsčiai bus prijungti prie LTSR. Vietinei administracijai buvo papildomas akstinas „nulietuvinti“ pasienio valsčius. Lenkų valdžia net tik nesiėmė veiksmų smurtui stabdyti, bet ir neretai jį inspiravo.

Marytė Malinauskienė:

– Bet į Sovietų Lietuvą vykti niekas nenorėjo.

Sigitas Birgelis:

– Kai buvo sudaromi deportacijos sąrašai, daug lietuvių deklaravo esą lenkai. Lietuviai, patekę į iškeldinimo sąrašą, užsirašė į Lenkų darbo partiją. Tai išgelbėjo juos nuo išvežimo. Sugaudyti „tinkamus iškeldinti“ lietuvius buvo nelengva. Žmonės neretai neturėjo net dokumentų, keliavo arba slapstėsi. Punske buvo dislokuota Pasienio apsaugos kariuomenė. Ji turėjo paspartinti saugumo vykdomus planus. Žinant ankstyvojo pokario realijas, lenkams susidoroti su „svetimtaučiais“ būtų buvę nesudėtinga, bet lietuviai netikėtai sulaukė sovietų palaikymo. Šie atsainiai žiūrėjo į vietos lenkų pastangas išsibodėti lietuvių, nes tie jiems buvo reikalingi, kad galėtų sekti ir kontroliuoti Lietuvos pogrindžio veiklą Suvalkų krašte ir lietuvių partizanų ryšius su Vakarais.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas suvokė sunkią Punsko krašto, kuriame jis veikė, gyventojų padėtį?

Sigitas Birgelis:

– Be abejo, taip. Jurgis Krikščiūnas žinojo, jog šis Lenkijos pasienio ruožas nėra tinkama vieta konspiracijai. Lietuvių apgyvendinta teritorija traukia lenkų saugumo ir sovietinių MGB grupių dėmesį. Sovietai sekė lietuvių pogrindį Lenkijoje ir norėjo perimti jo kontaktus su Vakarais. Pirmą kartą Rimvydas tai patyrė 1947 m. pavasarį, kai „Tauro“ ir „Dainavos“ vadovybė, matydama, kad jų gretose yra išdavikų, pasiuntė jį ir jo pusbrolį Juozą Lukšą-Skirmantą (Daumantą) į Lenkiją.

Marytė Malinauskienė:

– Šiandien galime nevaržomai kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Kaip ji atrodė ankstyvojo pokario laikais?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– 1949 m. sienos linija – tai 100 metrų pločio juosta, vadinamoji mirties zona. Niekas į ją neįkeldavo kojos. Už jos driekėsi 20 metrų pločio suakėta juosta, toliau – spygliuotų vielų tvora. Kai kur ji buvo dviguba. Priešais ją buvo nutiestos vielos, kurias užkliudžius iššaudavo raketos. Už vielų tvoros prasidėjo zonos. Pirmojoje 500 metrų pločio zonoje nebuvo gyventojų. Antrojoje, 2 kilometrų pločio, gyveno žmonės, bet pasuose turėjo spaudą „Antroji zona“. Už jos driekėsi 10 kilometrų pločio trečioji zona. Čia gyvenantys žmonės pasuose taip pat turėjo spaudą. Trečiosios zonos gyventojai be pasieniečių leidimo negalėjo įžengti į antrąją zoną.

Marytė Malinauskienė:

– Papasakokite apie kitą filmo veikėją – Jurgio Krikščiūno adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą.

Sigitas Birgelis:

– Jurgio Krikščiūno adjutantas, Mockavoje gimęs Vytautas Prabulis Punsko krašte buvo jau senbuvis. Į Lenkiją jis atėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų. Apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius, ten, šeimininkams padedant, kartu su kitais įrengė tris bunkerius: vieną netolimoje baloje, vadinamoje Kupstynu, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite, trečią – troboje po grindimis. Jauni, linksmi ir draugiški miško broliai be jokio vargo susidraugavo su gretimų Ramonų ir kitų kaimų jaunimu. Netrukus beveik kiekviena čia gyvenanti lietuviška šeima turėjo savo namuose „pabėgėlį“.

1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinijoje besislapstančių Lietuvos miško vyrų. Vytautas Prabulis suėmimo išvengė, bet nuo to laiko slapstėsi vienas, kol likimas jį suvedė su Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininku.

Marytė Malinauskienė:

– Ar ginkluoti Lietuvos pogrindžio vyrai, pasiųsti į svetimą valstybę, savo veiksmus derino su lenkų pogrindžio atstovais?

Sigitas Birgelis:

– Lenkijoje veikiantys Lietuvos partizanai bendradarbiavo su lenkų pogrindžiu, mokė juos statyti ir maskuoti slėptuves, dalyvavo jų būriuose, net kartais jiems vadovavo. 1947 m. žiemą Pauliukonių sodyboje Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas susitarė su Lenkijos (Suvalkų-Augustavo apygardos) pogrindžio dalyviais dėl teritorijos, kurioje gali „netrukdomai“ veikti Lietuvos partizanai. Buvo nustatyti ryšių punktai ir aptarti kiti reikalai. Vakarinė teritorijos, kurioje gali slapstytis lietuviai, riba ėjo keliais Budziskas–Šipliškės–Žabariškės–Seivai–Krasnavas.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas buvo stebimas lenkų saugumo?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– Lenkai ir rusai bandė susekti jo slėptuvės vietą. Jis jiems buvo reikalingas gyvas. 1949 m. pabaigoje Suvalkijoje veikė kelios rusų saugumo operacijų grupės iš Maskvos ir Vilniaus. Turėdamos savo rankose Joną Deksnį, sovietų specialiosios tarnybos dar aktyviau ieškojo Jurgio Krikščiūno, nes jis galėjo sutrukdyti MGB planus. Rimvydas beveik neįtikėtinu būdu ir toliau informavo Vakarus apie Lietuvos rezistenciją ir krašto padėtį. Kovojančios emigracijos veikėjai, tarp jų Juozas Lukša, norėjo permesti jį į Vakarus, bet Rimvydas jautė, kad yra sekamas, kad ryšiai ir kanalai – saugumo rankose.

1949 m. birželį buvo susekti svarbūs ryšiai. Jurgio Krikščiūno į Varšuvą perduota siunta pateko į lenkų saugumo rankas. Buvo dešifruotas konspiracijos tinklas.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ nenumaldomai artėjo kančia, išdavystė ir didvyriška mirtim pasibaigusios dramos atomazga.

Sigitas Birgelis:

– Rimvydo ir Žaibo slėptuvę išdavė du artimi jų bendradarbiai. Vienas iš jų (operacinis slapyvardis Vytautas) jau kurį laiką buvo saugumo užverbuotas. Jis nurodė ryšininką (slapyvardis Mažasis), žinantį, kur yra bunkeris. Šių žmonių pavardės man žinomos, bet jų filme neminiu.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ yra pavaizduota, kaip lenkų saugumo įstaigoje sudaromas Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo suėmimo planas.

Sigitas Birgelis:

– Ši scena parengta remiantis Suvalkų apskrities viešojo saugumo įstaigos dokumentais. Plane numatyta, kad partizanus puls 300 Vidaus saugumo korpuso karių, 20 saugumo operacinių darbuotojų ir 20 milicijos pareigūnų. Bunkerį jie apsups dviem žiedais, išstatant žmones kas 20 ir 50 metrų. Trečia grupė pajudės nuo Šaltėnų pusės per laukus iki Jakimavičiaus kolonijos. Su jais bus sulaikytas […], slapyvardžiu „Mały“, kuris nurodys pušynėlį ir vietą, kurioje esti bunkeris. Priartėjus šturmuojančiai grupei prie nurodyto pušynėlio per 500 metrų apsups jį žiedu 30 žmonių grupė, likusieji 15 puls, stengdamiesi žūtbūt paimti partizanus gyvus, o jei bandytų jie bėgti – šaudys į kojas.

Marytė Malinauskienė:

– Apie tai, kas įvyko, filme pasakoja, tarp kitko, Juozas Jakimavičius, kurio laukuose buvo partizanų bunkeris.

Sigitas Birgelis:

– Juozo Jakimavičiaus liudijimas vertingas, nes jis kalba, ką matė savo akimis. Buvo šiek tiek prieš septynias, kai jis išėjo šerti arklių. Kareiviai buvo apsupę pušynėlį, kuriame slapstėsi partizanai. Nuaidėjo šūviai. Jakimavičiui kelią pastojo lenkų kareivis. Du kulkosvaidžiais ginkluoti kareiviai ir vienas iš paskos varė jį tiesiai ant bunkerio. Jie mat baiminosi, kad bunkeris užminuotas. Suimtasis bandė priešintis, bet kažkuris iš kareivių vožė šautuvo buože per pečius. Padangę sudrebino šūviai. Kažkoks puskarininkis šaudė dūminiais užtaisais į atvirą bunkerio angą. Jam atsakė automato serija iš bunkerio. Iš slėptuvės nuaidėjo keli šūviai. Kaimiečiai, kareivių varomi, pradėjo ardyti bunkerį.

„Vytautas Prabulis gulėjo aukštielninkas, – pasakoja Jakimavičius. – Rankoje laikė Parabellum. Jurgis Krikščiūnas buvo sukniubęs. Iš galvos bėgo kraujas. Dar sunkiai alsavo. Bunkeryje buvo 4 vienetai ginklų, du kepalai duonos, bidonas žibalo ir primusas, ant kurio vyrai virdavo valgyti. Ant sienos kabojo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kai kareiviai atvarė Valinčių, Drūtį ir Černelį, dalis bunkerio jau buvo nuardyta. Sunkiai alsuojantį Rimvydą išnešė saugumiečiai, o Prabulio kūną liepė išnešti man ir Černeliui.“

Marytė Malinauskienė:

– „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai dokumentinis ar vaidybinis filmas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio filmas su meniniais vaidybos elementais. Jo scenarijus buvo parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muziką parengė kaunietis Andrius Radziukynas. Rengiant filmą (ypač vaidybines scenas) talkino režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Parengti du variantai. Kaune matysime trumpesnę (1 val. 45 min.) versiją.

Marytė Malinauskienė:

– Ar tai naujas filmas? Kur buvo rodomas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01), Jurbarko kultūros centre (2016-07-03), Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08). Filmą parodė taip pat Marijampolės regioninė televizija.

Marytė Malinauskienė:

– Kokių atsiliepimų šis filmas susilaukė Punske ir Lietuvoje?

Sigitas Birgelis:

– Pacituosiu vieną žiūrovo atsiliepimą: „Jau trečia savaitė, kai kasdien vis prisimenu šį filmą. Įspūdis toks, kad, ko gero, laisvoje Lietuvoje dar negreit bus sukurtas toks vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos miško brolius. Tai Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai. (…) Jis truko dvi valandas, kurių metu daugumai žiūrovų nedžiūvo ašaros. Po filmo net žodį ištarti buvo sunku. (…)

Mintį, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas? (12)

Žiemos stovykla Seinuose | e-ausra.pl nuotr.

Lenkijoje nenutyla diskusijos apie įsibėgėjančią švietimo reformą. Tačiau susidaro įspūdis, kad politikų ir publicistų žvilgsniai krypsta ne į tą pertvarkos pusę, kuri yra esminė keičiant valstybės raidos greitį ir kryptis. Bent man atrodo, kad svarbiausi klausimai ne tie, kiek reforma kainuos, kiek mokytojų neteks darbo, ar išliks gimnazijos, ar ne, kokio amžiaus vaikai privalės pradėti lankyti mokyklą. Tai neesminiai, antraeiliai dalykai. Tai tik priemonės pagrindiniam tikslui pasiekti. Pagrindinis su švietimo pertvarka susijęs klausimas yra ne organizacinio, bet ideologinio pobūdžio. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento? (128)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, Skaityti toliau

Punske įvyko konferencija „Terra Jatwezenorum 2015“ (video) (0)

Terra Jatwezenorum 2015 konferencija Punske | punskas.lt nuotr.

Gruodžio 12 d. Punsko savivaldybės salėje vyko istorijos paveldo konferencija bei metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) 7 tomo pristatymas.

Konferenciją atidarė istorijos metraščio vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis.

Apie kovas dėl lietuvių kalbos teisių Seinų ir Suvalkų krašto bažnyčiose Kalvarijos pavyzdžiu, kalbėjo punskietis Juozas Sigitas Paransevičius.

Stanislovas Sajauskas iš Marijampolės skaitė pranešimą apie Pirmąjį pasaulinį karą jotvingių žemėje. Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministras Seinuose aptarė vietos lietuvių padėtį (3)

URM ministras Seinuose_urm.lt

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 5 dieną lankėsi Seinuose, Lenkijoje, kur susitiko su lietuvių bendruomene ir vietos valdžios atstovais.

„Atvykau čia, nes noriu išgirsti, kuo gyvenate, ir padėkoti už Jūsų nuoseklų darbą ir pasišventimą puoselėjant lietuvybę ir indėlį stiprinant Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurie yra ypač svarbūs abiejų šalių žmonėms“, – sakė L. Linkevičius.

Su Punsko lietuviais ministras aptarė Lenkijos lietuvių padėtį ir jų poreikius, lietuviškų švietimo įstaigų Lenkijoje padėtį, jaunimo situaciją, kultūrinius ir leidybos projektus, Skaityti toliau

Lenkijos prezidentas vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas (13)

andzejus-duda-TVN24-stop-kadras

Spalio 27 dieną Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vetavo Tautinių ir etninių mažumų bei regioninių kalbų įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios įteisinti tautinių mažumų kalbų vartojimą apskričių lygmeniu.

Įstatymas būtų leidęs gyventojams kreiptis į apskrities institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymus jie vis tiek būtų gavę valstybine kalba.

Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas Lenkijai brangiai kainuotų. Lenkijos tautinių mažumų organizacijų vadovų manymu, šaliai tai nesukeltų didelių problemų. Tautinės mažumos sudaro vos 2 proc., Skaityti toliau

Atviras laiškas kilusiems iš Seinų-Punsko krašto bei jo ir Lietuvos rėmėjams (5)

Algis Uzdila, Lenkijos lietuvių visuomenininkas, švietėjas ir kultūros skleidėjas

Gerbiamieji!

Šį laišką adresuoju plačiai ir neribotai auditorijai. Kreipiuosi reikšmingu kultūros reikalu į visus, kas nėra abejingas Seinų-Punsko krašto, Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių bei lietuviškosios išeivijos likimui. Esu parašęs platų romaną apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – gyvenimą. Romanas įvardintas „LAIKO SPALVOS“ ir kalba apie 1963–1999 metus.Bandoma atskleisti žmonių pastangas sudėtingomis politinėmis sąlygomis išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės. Veiksmo bazė yra Punsko lietuvių dėstomąja kalba Skaityti toliau

Premjeras: Lenkijos lietuvių dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime – ypač svarus (1)

punsko-virsaitis-vytautas-liskauskas-lrv-lt-nuotr

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybės rūmuose susitiko su Punsko krašto lietuviais. Susitikimo metu premjeras Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui įteikė padėką už ilgametę veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius, su kraštiečiais aptarė bendrus projektus, nuveiktus darbus.

„Sveikinu Jus ir visus Punsko krašto žmones Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25 metinių proga. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametę, nuoširdžią, prasmingą veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią Lenkijoje gyvenančius mūsų tautiečius. Džiaugiuosi galėdamas padėkoti ir už Jūsų paramą atkuriant mūsų valstybės Skaityti toliau

Seinų prokuratūra pradėjo tyrimą dėl lietuvius įžeidžiančių komentarų (0)

klaviatura_technologijos.lt

Kovo 12-osios rytą Balstogės radijas pranešė, kad Seinų prokuratūra pradėjo tyrimą dėl internete paskelbtų įžeidžiančių lietuvius komentarų. Jų autoriai kaltinami tautinės neapykantos kurstymu.

Komentarai pasirodė po paskelbtos informacijos, kad naujas Seinų burmistras savo pavaduotoju ketina skirti lietuvį.

Kaip teigia Suvalkų prokuratūros atstovas spaudai Ryšardas Tomkievičius (Ryszard Tomkiewicz), kai kurie komentarų tekstai buvo ypatingai užgaulingi, todėl prokuratūra pradėjo tyrimą savo iniciatyva. Kol kas niekam nepateikti kaltinimai, bet, anot prokuratūros atstovo spaudai, Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karalių rūmuose (5)

kovo-11-osios-minejimas-varsuvoje-punskas.pl-nuotr

Kovo 9 dieną Varšuvos Karalių rūmuose vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurį organizavo Karalių rūmų direktorius Andrzej Rottermund ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius.

Ankstyvą popietę vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė: buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis („Kelias į laisvę“), Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Šarūnas Liekis („Lenkija ir lenkai lietuvių istorinėje-politinėje sąmonėje“)

Skaityti toliau

Jurgita Stankauskaitė: Niekada nesigailėjau ir tikiuosi, jog niekada nesigailėsiu, kad grįžau (1)

jurgita-stankauskaite-punskas.lt-nuotr

Punsko ir Seinų krašte nėra žaliavų, didelių įmonių, gamyklų nei fabrikų, nėra ir naujų darbo vietų perspektyvų. Mūsų turtas – protėvių žemė, papročiai, kalba, lietuvių kultūros ir istorijos paveldo lobynai bei žmonės, kurie saugo ir puoselėja tautines ir dvasines vertybes.

Kalbuosi su Punsko Kovo 11-osios licėjaus absolvente, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros absolvente, Balstogės valstybinės televizijos lietuviškų laidų rengėja, „Aušros“ žurnalo žurnaliste ir portalo punskas.pl korespondente Jurgita Stankauskaite. Skaityti toliau

Punsko krašte, turizmo ir pramogų centre „Šilainėje“ atidaryti svečių namai (video) (2)

2014_10_27_DalicijaSpalio 25 d. Turizmo ir pramogų centre Šilainėje vyko turizmo plėtrai skirtas susitikimas bei svečių namų, pastatytų ES lėšomis, atidarymas.

Renginyje dalyvavo Punsko valsčiaus, Seinų ir Suvalkų apskričių bei Palenkės vaivadijos valdžios atstovai, Punsko parapijos kunigai, koncertavo etnografinis ansamblis „Gimtinė“.
Skaityti toliau

Algirdas Patackas lankėsi Punske ir Seinuose (video) (0)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 15 dieną Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje ir Punsko Kovo 11-osios licėjuje lankėsi Kovo 11-osios akto signataras ir LR Seimo narys Algirdas Patackas.

Susitikime su moksleiviais jis, tarp kitko, pristatė savo knygą „Litua“. Knygoje yra publikuojami senieji ir dabartiniai Algirdo Patacko tekstai apie tėvynę, kalbą, istoriją, mūsų savimonę, baltų religiją ir jos sąlytį su krikščionybe.

Netrūksta čia ir grožinės literatūros tekstų. Savo tekstuose autorius nesiekė akademinio pripažinimo, rašė eseistiniu stiliumi, leisdamas sau „laisvai kvėpuoti“. Skaityti toliau

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesti visi studijuoti Lietuvoje norėję Punsko licėjaus abiturientai (0)

Irena Gasperavičiūtė | asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 7 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą, kad iš penkiolikos Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientų, pateikusių dokumentus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, keturiolika yra pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose, vienas – valstybės nefinansuojamoje.

„Dešimt licėjaus absolventų įstojo pagrindinio priėmimo, penki – papildomo priėmimo metu. Beveik trečdalis jų studijuos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU)“ – rašoma ŠMM pranešime.

Primename, kad rugpjūčio 4 d. Lenkijos lietuvių bendruomenė išplatino pareiškimą, Skaityti toliau

I. Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių absolventai apgauti Lietuvoje (15)

Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventai | punskas.pl stopkadras

Dalis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų kiekvienais metais rinkdavosi studijas Lietuvoje. Juolab, kad Lietuva savo tautiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, sudarydavo skatinamąsias stojimo ir studijų sąlygas.  Tokia Lietuvos politika įprasmindavo lietuviškų mokyklų buvimą Punske ar Seinuose.

Šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai ir jie, deja, nebuvo priimti. Kas atsitiko? Jų Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Palinkėkime vieni kitiems ramybės… (video) (18)

Berznyko kapinės | punskas.pl nuotr.

Ar teko Jums kada nors patirti gėdą už kitų asmenų atliktą veiksmą? Ko gero, taip. Ypač tuomet, kai tokius protu nesuvokiamus akibrokštus padaro žmonės, kuriuos laikai savo artimais bičiuliais, draugais ar netgi broliais Kristuje. Tačiau, kai tampi liudininku sąmoningo patyčių ir šmeižto akcijos, nukreiptos prieš visą tautą ar valstybę, šis jausmas persipina su apmaudu, garbės ir orumo pažeidimu bei dvasiniu pažeminimu.

Visa ši išgyvenimų paletė užvaldo apsilankius vos 3,5 km nuo Lietuvos sienos Seinų valsčiuje esančiose Berznyko kapinėse, kur ilsisi Lietuvos savanorių, Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Tikrosios ir tariamos diplomatijos žvaigždės (3)

Lietuvos diplomatijos žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Gegužės pradžioje vietos spauda paskelbė, kad Seinuose veikiančio „Pogranicze“ centro steigėja, vadovo Kšištofo Čiževskio (Krzysztof Czyżewski) žmona Malgožata Čiževska (Małgorzata Czyżewska) buvo apdovanota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių santykių plėtojimą.

Apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovė Vida Bagdonavičienė Kaimynų dialogo forume, kurį surengė Lietuvos Respublikos konsulatas Seinuose, Kauno LDK institutas bei minėtas „Pogranicze“ centras. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum (8)

Petras Maksimavičius

Lenkijoje minint Gegužės 3-iosios (1791 m.) konstitucijos paskelbimo jubiliejų, Seinų sinagogoje Lietuvos ir Lenkijos humanitarai, rašytojai, menininkai rinkosi į pirmąjį Kaimynų dialogo forumą, kuris pavadintas „Lietuva-Lenkija-Europa“. Susitikimą surengė LR konsulatas Seinuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas Kaune bei Seinuose veikiantis fondas „Pogranicze“.

Pradėdamas renginį „Pogranicze“ centro vadovas Kšištofas Čiževskis (Krzysztof Czyżewski) pabrėžė, kad lenkų ir lietuvių tarpusavio santykiai pasižymi labai turtingomis tradicijomis, o šis paveldas svarbus ne tik abiem šalims, bet taip pat Europai. Tačiau šiame paribyje, pasak jo, savo pėdsakus paliko ir nacionalizmas, etniniai konfliktai bei XX a. totalitarinės santvarkos. „Kokią vietą šiuolaikinėje Europoje užima ir Skaityti toliau

Lietuvių kultūros ir meno savaitgalis Seinuose ir Krasnogrūdoje (1)

Lietuviu kulturos ir meno savaitgalis Seinuose ir KrasnogrudojeGegužės 3-4 d. Seinuose ir Krasnogrūdoje vyks Lietuvos kultūrai ir menui skirti renginiai, kuriuos drauge organizuoja LR konsulatas Seinuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas Kaune, LR kultūros atašė Lenkijos Respublikoje ir centras „Menų, kultūrų ir tautų paribiai“ Seinuose.

Gegužės 3 d., šeštadienį, Seinų Baltojoje sinagogoje prasideda pirmasis „Kaimynų dialogo forumas“, kuris atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos narystės Europos Sąjungoje 10-ąsias metines yra skiriamas temai „Lietuva-Lenkija-Europa“. Forumo metu pirmą kartą bus įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto Kaune įsteigtas garsaus Lenkijos istoriko Skaityti toliau