Žymos archyvas: Seinai

Ambasadorius R. Motuzas susitiko su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos mokytojais (0)

Ambasadorius R. Motuzas susitiko su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos | urm.lt nuotr.

Rugsėjo 1 dieną Lietuvos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas susitiko su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos pedagogais. Mokykloje naujus mokslo metus pradeda daugiau nei 100 mokinių ir profesionalūs visų mokomųjų dalykų mokytojai.

Prisimindamas kaip sunkiai buvo steigiama lietuviška mokykla Seinuose, ambasadorius R. Motuzas pasidžiaugė, kad šiandien ji tapo svarbiu lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimo židiniu.

Seinų lietuvių „Žiburio“ gimnazija atidaryta 2005 metais. Jos steigėjas yra Seinų vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“.

O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (2)

Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

1939 metais dar buvo laikoma, kad SSRS ir Vokietijos santykiai yra draugiški, taikūs ir ilgalaikiai. O visokie maži nesusipratimai – tai tik mažareikšmiai, negalintys pakenkti geriems santykiams tarp Maskvos ir Berlyno. Ir tik 1939 metų pabaigoje pradėjo ryškėti, kad gali būti ir kitaip…  (Ruland B. Deutsche Botsaft Moskau //Muenchen, 1964. – P. 328)

Miela Sąjūdžio laikų bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė padovanojo pluoštą dokumentų, kurie man pasirodė gana įdomūs. Jų turiniu norėčiau pasidalinti su savo ištikimais skaitytojais, kuriuos jaučiu ir Skaityti toliau

Lituanistinio švietimo mokytojo apdovanojimas bus įteiktas Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytojai Irenai Gasperavičiūtei (1)

Irena Gasperavičiūtė | punskas.pl nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią kartą skiria apdovanojimą lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje. 2019 metų apdovanojimo laimėtoja išrinkta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė.

Irena Gasperavičiūtė, Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrė Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Baigusi filologijos studijas, Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus.

Ji yra parengusi ir išleidusi 3 lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų, intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, muziejais, rengia edukacines mokinių išvykas į istorines Lietuvos vietas, Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Studijų metai (III) (0)

LSMU studentai: Jurgita, Povilas ir Darius per savo mediumą. Nuotraukoje jie kartu su klasės draugu Povilu Liškausku (pirmas iš kairės) | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.  II dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

Dauguma Kovo 11-osios absolventų, būsimų medikų, studijuoti renkasi Kauną, o ne Vilnių. Jūs taip pat baigėte Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Kuo skiriasi medicinos studijos šiuose universitetuose? Ar galima pasakyti, kad kažkuris iš jų labiau rūpinasi studentais – užtikrina geresnes mokymosi sąlygas (laboratorijas, bendrabučius ir kt.), praktikas? Kas jus suviliojo į Kauną – mokykla ar pats miestas? O gal pasirinkimą nulėmė vyresnių draugų patirtis ir patarimai?

Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Rezidentūra (II) (0)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

– Po stažuotės jūsų laukia egzaminas. Kokios žinios bus tikrinamos? Ar po egzamino prasidės jau savarankiška profesinė veikla? Kokias specialybes norėsite rinktis?   Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Stažuotė Seinų ligoninėje (I) (1)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

Medicina – viena populiaresnių studijų programų tarp Kovo 11-osios licėjaus absolventų. Paskaičiavome. Tik per vieną dešimtmetį (2006-2016 metais) medicinos studijas pasirinko 16 asmenų. 2013 metais iš 28 licėjų baigusių moksleivių studijuoti mediciną pradėjo trys – Jurgita Zubavičiūtė, Darius Baliūnas ir Povilas Grėbliūnas. Dar kiti pasirinko kitas sveikatos mokslų kryptis: du farmaciją, vienas kineziterapiją ir du veterinariją. Visi 8 mokslų krimsti išvyko į Kauną – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Šiemet Jurgita, Darius ir Povilas jau diplomuoti gydytojai. Dabar jie atlieka podiplominę stažuotę Seinų ligoninėje.

Skaityti toliau

Baltijos kelias Lenkijos lietuvių akimis S. Birgelio dokumentiniame filme (video) (0)

Baltijos kelias | R. Požerskio nuotr.

Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.

Kviečiame pasižiūrėti Sigito Birgelio dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.

Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau

Žlunga Suvalkų lietuvių viltys turėti lietuvišką vaikų darželį (10)

Punskas.pl nuotr.

Šių metų liepos 3 d. Vysk. A.Baranausko Fondas Seinuose  pranešė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai bei Užsienio reikalų ministerijai, kad galimai blokuojamas lietuviško vaikų darželio Suvalkuose kūrimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą dėl lietuviško vaikų darželio Suvalkuose kūrimo laikinose patalpose Vysk. A. Baranausko fondas Seinuose ėmėsi organizacinių darbų. Skaityti toliau

Balstogėje atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus veikla (1)

Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus valdyba | punskas.pl nuotr.

Š. m. balandžio 12 d. Balstogėje įvyko mieste gyvenančių lietuvių susitikimas, kurio metu atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus veikla.

1957 metais įkurta Lietuvių visuomeninė kultūros draugija, kuri vėliau, 1992 m. (besikeičiant santvarkai) pervadinta Lenkijos lietuvių draugija. Įvairiais draugijos veiklos laikotarpiais organizacijos skyriai veikė įvairiuose Lenkijos miestuose, tame tarpe ir Balstogėje. Pagal išlikusius šaltinius LLD skyrius Balstogėje įkurtas 1963 metais. Tačiau ilgainiui jo veikla nutrūko. Skaityti toliau

S. Birgelis. Užmiršti Punsko ir Seinų krašto Lietuvos savanoriai (2)

Jono Murausko kapas Punsko senosiose kapinėse | punskas.pl nuotr.

Lietuvos valstybės 100-mečiui

2018-iesiems baigiantis dera prisiminti ir pagerbti Punsko ir Seinų krašto savanorius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jie per 100 metų buvo savo tėvynainių beveik užmiršti.

1918-ųjų lapkričio 15 d. Punsko parapijos gyventojų mitingo metu buvo įkurtas lietuviškas valsčius. Besikuriančiai Lietuvos kariuomenei žmonės aukodavo maistą, pinigus, Skaityti toliau

Punsko krašto Delnickų kapinynėlis (0)

Punskas.pl nuotr.

Seinų lietuvių bažnytinio choro ilgametis dalyvis Juozas Grigutis pasakoja apie kapų lankymą.

O kas seniau turėj pinigo? Žūrėj, kad duonai būt. Man da močutė pasakoj, kad palei galvų, ne pakojin, pasodzina kokį medzį, kad būt žanklas, o tep tai alyvų, bezų instrigdo, ba kryžalis medžinis – supuvė, nuvirto, ir nėr žanklo, o medzis tai ilgai gali augc. Su

Dabar kožnas ainam, lankom kapus. Mano tėvelis mirė 1966 metais. Da buvo tadu žvakutės baltos iš parafino, tai perlauža pusiau, instrigdo žamėn, žiebia. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija aplankė etninių žemių lietuvių bendruomenes Punske, Seinuose ir Suvalkuose (5)

PLB prie A. Baranausko paminklo | J. Šedauskienės nuotr.

Spalio 7 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos delegacija lankėsi Suvalkų krašte. Komisijos pirmininkas Antanas Vinkus, jo pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas ir iš viso pasaulio – Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Šveicarijos, Vokietijos, Danijos susirinkę komisijos nariai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai pagerbė Lietuvos savanorių kapus Berznyko kapinėse, padėjo gėlių prie lietuvių poeto ir vyskupo Antano Baranausko paminklo ir kapo Seinų bazilikos koplyčioje, aplankė buvusios Seinų kunigų seminarijos Lietuvišką menę. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Suvalkų ir Augustavo krašto pavardės. Polonizacijos apybraiža (II) (4)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Kadangi pavardžių formavimosi laikais Lietuvos valstybinių įstaigų rašomoji kalba buvo vadinamoji kanceliarinė slavų kalba, o vėliau (oficialiai nuo 1697 m.) – lenkų kalba, tai dokumentuose asmenvardžiai būdavo pateikiami su slaviška fonetika ir morfologija. Tai palyginti gerai ištirta ir aprašyta.

Mums dabar svarbiausia iškelti tai, kad Lietuvos valstybėje buvo įprasta dokumentuose žmogų įvardyti patronimais (tėvavardžiais), padarytais su slaviškomis priesagomis -ovič, -evič. Taigi, pavyzdžiui, Jonas Petraitis (taip vadintas Petro sūnus) virsdavo Jan Petrovič, Antanas Daugutaitis (t. y. Daugučio sūnus) – Anton Dovgutovič ir t. t. Skaityti toliau

Konferencija Punske Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui (0)

2018 m. kovo 17 d. (šeštadienį), minint Knygnešių dieną ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, Punske vyks istorijos paveldo konferencija bei knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ sutiktuvės.

knyga

Programa:

  1. 9.30 val. (PL), 10.30 val. (LT) – knygnešių pagerbimas prie knygnešio Povilo Matulevičiaus paminklo Kreivėnuose;
  2. 10.00 val. (PL), 11.00 val. (LT) – konferencija Punsko savivaldybės konferencijų salėje.

LR konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus, Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko, Lazdijų savivaldybės mero Artūro Margelio sveikinimai.

Pranešimus skaito:

  • Benjaminas Kaluškevičius (kraštotyrininkas, knygos sudarytojas), Kaunas;
  • Sigitas Birgelis („Aušros“ leidyklos direktorius, knygos sudarytojas), Punskas;
  • Gražina Markauskienė (knygnešio Vinco Markevičiaus anūkė), Kaunas;
  • Daina Pledienė (Lazdijų krašto muziejaus direktorė).
  1. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Europos kelias“ atidarymas. Ją pristatys Lazdijų r. sav. viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė.
  2. Lazdijų meno mokyklos orkestro koncertas (mokytojai Irina Gudebskienė ir Deimantas Pavilonis).

Rengėjai:

Punsko „Aušros“ leidykla
Punsko savivaldybė
Lazdijų rajono savivaldybė
Lazdijų krašto muziejus
Lazdijų r. sav. viešoji bibliotekaRėmėjaikvietima-i-konferencija_punskas

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Seimo nariai prašo užtikrinti Lietuvos TV transliacijas lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje (8)

Vilniaus TV bokštas | Mokslosriuba.lt nuotr.

Sausio 24 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis ir Paulius Saudargas kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Roką Masiulį, Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių ir Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinį direktorių Remigijų Šerį, prašydami užtikrinti LRT kanalų transliavimą lietuvių gyvenamose Lenkijos vietovėse. Skaityti toliau

Konferencija „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“ (0)

SeinaiSeinai2

Punske pastatyta varpinė Lietuvos 100-mečiui (video) (0)

Seinų krašto drožėjas Zenonas Knyza | punskas.pl nuotr.

2018 m. vasario 16 d. viso pasaulio lietuviai švęsime 100-ąjį Lietuvos gimtadienį. Lietuvai svarbus kiekvienas sąmoningas lietuvis, kur jis begyventų. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso jos dabartis ir ateitis. Lietuvos laimėjimai teįkvepia mus kurti jos ateitį, didžiuotis ja, būti svarbiais jos gyvenimo dalyviais.

 2017 m. lapkričio 8 d. Punsko savivaldybės pastangomis Punsko parapijos senosiose kapinėse buvo pastatyta varpinė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Šį monumentą planuojama atidengti ir pašventinti 2018 m. vasario 16 d. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Seinų savivaldybė skolinga „Žiburio“ mokyklai per 2 mln. zlotų (video) (3)

Ziburio m-klos direktorius_Andriaus Grygelaicio nuotr

Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorių Algirdą Vaicekauską kalbina portalo punskas.pl žurnalistė Laima Jancaitė. Skaityti toliau

Konferencija VASARIO 16-osios KŪRĖJAI IR PUOSELĖTOJAI PUNSKO IR SEINŲ KRAŠTE (0)

konferencija_vasario16

„Šimtakojis“ atskleis vaikų teatrų įvairovę (0)

teatru_svente_simtakojis_jurbarko_kulturos_centro_vaiku_ir_jaunimo_teatras_vaivorykste

Mažais, bet užtikrintais žingsneliais į teatro pasaulį vėl žengia smagios nuotaikos ir įspūdžių kupina vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Šimtakojis“. Šį savaitgalį Pasvalio kultūros centre vyks pirmasis iš dviejų Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamos apžiūros-šventės baigiamasis turas, kuriame pasirodys geriausi šalies jaunimo teatrai.

Jau devintą kartą „Šimtakojis“ keliavo po šalies miestus  ir miestelius – šiemet regioninės apžiūros vyko Tauragėje, Prienuose, Kretingoje, Ignalinoje. Kas dveji metai rengiama vaikų šventė į sceną suburia per 300 trupių Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse (10)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse, Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 115–125. Ištraukos.

Kompaktiškas baltų (prūsų, jotvingių, lietuvių) plotas X–XII amžiais siekė Vyslą, Narevą, Varšuvą, Minską, XV–XVI amžių sandūroje – Karaliaučiaus, Geldapės, Suvalkų, Knišino, Balstogės, Valkavysko apylinkes, XIX amžiaus viduryje – Juodąją Ančią (po 1867 metų tas vietas sulenkino Vygrių vienuoliai), 1920 metais – Beržininką, Degučius, Seinus, Smalėnus, Šaltėnus, dabar – tik Aradninkus, Žagarius, Klevus, Vilkapėdžius, Raistakiemį, Seivus, Kalinavą. Tame plote apie 4 tūkstantmečius gyveno baltai. Skaityti toliau

„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose (0)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Skaityti toliau

R. Čėsnienė. Lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje vyko švietimui ir etninei kultūrai skirtos metodinės dienos (0)

Punsko muziejuje. Viduryje Aldona Vaicekauskienė | rengėjų nuotr.

Spalio 27–28 dienomis lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske (Lenkija) Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centras surengė metodines dienas tema „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“. Šiame renginyje dalyvavo 58 etninės kultūros puoselėtojai ir kuratoriai iš įvairių Lietuvos regionų ir 104 Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai bei mokyklų vadovai. Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė su Alkas.lt pasidalino įspūdžiais pasibaigus šiam renginiui.

Metodinių dienų tikslas – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos švietimo prioritetais 2016–2017 m. m., aktyviais regionų etnokultūros Skaityti toliau

Seinuose ir Punske vyks lietuvių etninės kultūros metodinės dienos (3)

Etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje puoselėjami lietuviški papročiai | LEKUS nuotr.

Spalio 27–28 d. šiuo metu Lenkijai priklausančiose lietuvių etninėse žemėse Seinuose ir Punske vyks metodinės dienos „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“ Seinų ir Punsko krašto ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojams, įvairių dalykų mokytojams, etninę kultūrą integruojantiems į ugdymo vyksmą, etninės kultūros veiklų ugdymo įstaigose rengėjams. Seminare etninės kultūros tyrėjai ir mokslininkai kalbės apie etninės kultūros puoselėjimą bendruomenės tradicijų kontekste, mokytojai praktikai skirtingose amžiaus tarpsnių grupėse dalinsis etninės kultūros ugdymo gerąja patirtimi.  Skaityti toliau

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (0)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“.

Sigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė. Skaityti toliau

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas? (12)

Žiemos stovykla Seinuose | e-ausra.pl nuotr.

Lenkijoje nenutyla diskusijos apie įsibėgėjančią švietimo reformą. Tačiau susidaro įspūdis, kad politikų ir publicistų žvilgsniai krypsta ne į tą pertvarkos pusę, kuri yra esminė keičiant valstybės raidos greitį ir kryptis. Bent man atrodo, kad svarbiausi klausimai ne tie, kiek reforma kainuos, kiek mokytojų neteks darbo, ar išliks gimnazijos, ar ne, kokio amžiaus vaikai privalės pradėti lankyti mokyklą. Tai neesminiai, antraeiliai dalykai. Tai tik priemonės pagrindiniam tikslui pasiekti. Pagrindinis su švietimo pertvarka susijęs klausimas yra ne organizacinio, bet ideologinio pobūdžio. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento? (128)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, Skaityti toliau