Žymos archyvas: rašmenys

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

L. Graužinienė abejoja ar šios kadencijos Seimas imsis vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis (video) (3)

Loreta Graužinienė | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 dieną Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė surengtoje spaudos konferencijoje be kitų klausimų palietė ir vardų ir pavardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis dokumentuose klausimą.

Atsakydama į užklausą dėl vardų ir pavardžių rašymo, Seimo pirmininkė L. Graužinienė sakė abejojanti, kad šios kadencijos parlamentas priimtų įstatymą šiuo klausimu. Pasak jos, iki spalio 9 dienos ji nematanti galimybės įtraukti šį klausimą į šios kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbų programą, juolab kad ir Seimo nariai šiuo klausimu pasidaliję perpus. Be to, ji priminė, kad Seimo Švietimo, Skaityti toliau

G. Žiemys. Ugnies ir vandens ženklai indoeuropiečių pasaulio kūryboje (25)

Toras su stebuklinguoju kūju, galios juosta ir krivūle | kb.dk, Danijos Karališkosios bibliotekos  rankraščio nuotr.

Kai kurių mūsų vartojamų ženklų analizė byloja, kad mes jau esame užmiršę pirminę jų prasmę. Paprastas pavyzdys – raidė T. Jinai turi nuostabią savybę – slaptą ryšį su mūsų senuoju dievu Perkūnu. Kai pabandome sudaryti griausmo ar jam giminingų dievų sąrašą (1), didžioji dauguma vardų prasideda ta pačia raide T. Turbūt tai ne atsitiktinumas:

– Taara, Toora, Tuuri (estų, suomių, karelų) – dangaus ir griausmo dievas;
– Taranis – griausmavaldis keltų mitologijoje;
– Taru – chetų ir chatų griausmo dievas; Skaityti toliau

V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja (29)

Alkas.lt, A. Sartenavičiaus nuotr.

Birželio 17 dieną  LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau

G. Songaila. Valstybinė kalba:  Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori (12)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nepritarė, kad būtų plečiamos išimtys asmenvardžių rašybai valstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose. Žinia, jau dvidešimt penkeri metai Lietuvos Respublikoje galioja lietuvių kalbos valstybinis statusas. Piliečių asmenvardžiai tapatybės dokumentuose iki šiol buvo rašomi lietuvių kalba (lietuviškais rašmenimis). Tačiau, pasak kai kurių politikų ir apžvalgininkų, gyvenimas sparčiai keičiasi, ir tokia tvarka jau esą laikytina piliečių teisių pažeidimu ar netgi juos „verčia durniais“. Skaityti toliau

O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose (20)

laima-kalediene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Seimo socialdemokratų frakcijos nariams forsuojant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) proteguojamą asmenvardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba, skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų rašinį apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Skaityti toliau

S. Vaišvilienė: Savo kalbą privalome mylėti (6)

Salomėja Vaišvilienė | respublika.lt nuotr.

Šiaulietė kaligrafė Salomėja Vaišvilienė, nuo mokyklos laikų jau keletą dešimtmečių nesiskirianti su plunksnakočiu ir lietuvių kalbos dailyraščiu, sako, kad mūsų kalba turtinga ir be rašmenų, kuriais Lietuvos valdžia jau pasišovė papildyti lietuvišką abėcėlę.

Nejauku S.Vaišvilienei skaityti ir trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus, kurių autoriai rašo nenaudodami lietuviškų raidžių č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū. „Toks lietuvių kalbos darkymas – nepagarba ir šių žinučių ar laiškų gavėjams, ir pačiai kalbai“, – sako dailyraščio meistrė. Skaityti toliau

Išskirtinis premjero A.Butkevičiaus interviu: Didės pensijos, minimali alga ir abėcėlė (0)

Algirdas butkevičius: Kaip vieną iš prasto tvarkymosi pavyzdžių galiu pateikti netgi skandalingą lėšų panaudojimą | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

– Kai 2012-aisiais buvote pretendentas į premjerus, „Respublikai“ sakėte, kad bus revizuoti stambesni ankstesnės Vyriausybės vykdyti projektai, kitaip tariant, atliktas galimas milijardų litų iššvaistymo patikrinimas. Atlikote? Jei taip, kokie rezultatai?

– Revizija reikalinga, kad išliktų tam tikras tęstinumas, kas yra padaryta iki to momento, kai tu gavai įgaliojimus. Mes tikrai atlikome reviziją. Ne vienas projektas, kurį buvo galima pradėti greičiau, kai valdžioje buvo konservatoriai ir liberalai, buvo laiku Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie grėsmes lietuvių kalbai ir Lietuvai (video) (0)

Ainė Ramonaitė | penki.tv nuotr.

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ matysite žurnalisto Česlovo Iškausko pokalbį su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu Valentinu Stundžiu apie spaudos ir žodžio laisvę, prabėgus 110 metų nuo lietuviško rašto atgavimo, o politologė Ainė Ramonaitė svarstys, kokia Lietuvos politinė komunikacija naujų grėsmių mūsų šaliai atžvilgiu.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, Skaityti toliau

Rašytojai nepritaria Valdžios ketinimams Lietuvos piliečių pasuose rašyti pavardes ne valstybine kalba (23)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 8 d. 45 lietuvių rašytojai išreiškė nepritarimą Lietuvos valdžios ketinimui įteisinti pavardžių nelietuviškais rašmenimis rašybą Lietuvos respublikos asmens dokumentuose.

Viešai išplatintame laiške prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei rašytojai priminė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis „būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. Skaityti toliau

P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys (12)

dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Skaityti toliau