Žymos archyvas: raganos

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (III) (1)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (II) (0)

Raganos atlieka lietaus iššaukimo burtus | Ulricho Molitoro (Ulrich Molitor) graviūra iš veikalo „De Laniis et phitonicis mulieribus“ („Apie raganas ir žiniuones“), Constance, 1489 m.

Tęsiame Arono Gurevičiaus, vieno žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų, straipsnio vertimo skelbimą.

Straipsnyje nagrinėjamos vadinamosios raganų medžioklės priežastys, ištakos, prigimtis ir pamokos. Esminis kampas, kuriuo autorius žiūri į šį tragišką Vakarų istorijos reiškinį, yra santykis tarp „aukštosios“ kultūros (bažnyčios, dvaro, mokytų žmonių, švietėjų) ir liaudies kultūros. Raganų persekiojimas, autoriaus sprendimu, – tai bažnyčios ir mokytųjų kultūros karas prieš liaudies kultūrą visomis jos apraiškomis.

Pirmą straipsnio dalį skaitykite ČIA. Skaityti toliau

A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I) (14)

Žanos d'Ark sudeginimas 1431 m. | Žiulio Eženo Lenevjo (Jules Eugène Lenepveu 1819 – 1898) freskos fragmentas

Aronas Gurèvičius (Арон Яковлевич Гуревич, 1924–2006) – vienas žymiausių pasaulyje XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios Rusijoje (Maskvoje) gyvenusių ir rusiškai rašiusių viduramžių kultūros istorikų. Mokslų daktaras, profesorius nuo 1992 m. vadovavo Pasaulinės kultūros instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Viduramžių ir šiuolaikinės kultūros bei mokslo skyriui. Skaitė paskaitas garsiausiuose Anglijos, Danijos, Italijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos universitetuose. Rusijos Humanitarinių tyrimų akademijos tikrasis narys, Amerikos medievistikos akademijos narys korespondentas, Renaissance Academy of AmericaSociété Jean Bodin (Belgija), Norvegijos Karališkosios mokslo draugijos, Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Žurnalistų knygose – nuo šventųjų iki raganų (nuotraukos) (0)

Žurnalistai pristatė savo knygas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 17 d. Vilniuje, Žurnalistų namuose, pristatytos 2015-2016 m. LŽS Vilniaus skyriaus narių parašytos ir sudarytos knygos, kuriose profesionaliai ir suprantamai kalbama apie tikrus ar įsivaizduojamus stebuklus.

Meilės Jančorienės „Nerimo akmuo“ pasakoja apie alternatyvius depresijos gydymo būdus. Autorė su kolege, nuo darbų pervargusia žurnaliste, kurią ištiko depresija, sumanė įdomų žurnalistinį tyrimą: ieškojo pagalbos pas įvairių krypčių psichoanalitikus, Skaityti toliau

V. Zapalskytė. „Pikų dama, pasirodyk“, arba kas yra tos šiurpės? (4)

Velnio vartai. Juodkrantė, Raganų kalnas | V. Lukšo nuotr.

Kas yra baimė? Kodėl ji egzistuoja? Ar reikia su ja kovoti, o galbūt atvirkščiai? Tokie ir panašūs klausimai domina ne vieną psichologą, sociologą, kultūrologą ir literatūrologą. Taip yra todėl, kad baimės jausmas – universalus reiškinys, egzistuojantis visose gyvenimo srityse: darbe, asmeniniame gyvenime, tarpusavio santykiuose. Net skaitydami tam tikras knygas ar žiūrėdami siaubo filmus mes patiriame baimę. Kai kuriais atvejais baimė mus sustabdo, todėl galima sutikti su psichologe Ingrida Pročkyte, teigiančia, kad baimė yra prigimtinis dalykas: šis „<…> jausmas yra paveldėtas ir reikalingas tam, Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Tikrasis lesbofeminizmo veidas. Argentinoje liepsnojo raganų šabašo laužai (video) (34)

Blogeris ZeppelinusPasaulį apstulbino kadrai iš San Chuano miesto. Kuriame septyni tūkstančiai agresyvių lesbofeminisčių nusiaubė miestą ir atakavo katalikų bažnyčią.

Jono Krikštytojo Katedros ginti stojo 1500 vietos katalikų.

Daugiau, nei valandą jie atlaikė visas kovotojų už toleranciją patyčias, išpuolius ir bandymus prasiveržti į katedros vidų. Šio įvykio vaizdus galima pamatyti žemiau. Skaityti toliau

Šiandien Vilniuje vyksta Žolynų turgus (0)

zolynu-turgus-3Birželio 22 d. (šeštadienį) 10–21 val. Gedimino prospekte (nuo Vilniaus g. iki Odminių skvero) ir V. Kudirkos aikštėje prasidėjo tradicinis Žolynų turgus.

Rašytiniai šaltiniai liudija, jog Vilniaus mieste tarp kitų kalendorinių švenčių, proginių mugių, kermošių buvo populiarus ir Joninių kermošius, vietinių dažnai vadintas „Žolių turgumi“. Joninių kermošius turėjo gilias tradicijas nuo XX a. pr. Jų specializacija buvo vaistažolės ir gazoninės gėlės, turgus vykdavo 2 dienas prieš Rasų šventę.

Pirmasis atgimęs ŽOLYNŲ TURGUS vyko 2007 m., taigi šiemet Vilniaus Gedimino prospektas 7-ąjį kartą pakvips žolynų, gėlių, vaistažolių, žolelių arbatų aromatais. Skaityti toliau

Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį (0)

 Tarmiu_metai_Klaipeda_logoVasario 21 d. minėsime Tarmių dieną. Šia proga miesto etnologai ir kalbininkai kviečia į renginį „Motinos kalba dangų pramuša“, vyksiantį 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

Lietuvių kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – itin  svarbi tautos kultūros paveldo dalis. Tačiau tarmių  gyvoji tradicija šalyje gana sparčiai nyksta. Siekdamas palaikyti tarmių gyvybingumą, vartojimo tradicijas, sustiprinti bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 metus paskelbė Tarmių metais. Skaityti toliau

Parodoje – Vėlinės vaikų ir jaunimo darbuose (0)

Keramikė Dalia Gentvainytė

Spalio 31 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro keramikos studija kviečia į parodą PC „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius), II aukšte. Parodos tema – Vėlinės ir tai, kas artėjant ilgesniems žiemos vakarams mums kelia šypseną ir truptį gąsdina. Paroda veiks visą lapkričio mėnesį.

Keramikės Dalia Gentvainytė, Rita Razmienė, Vita Tracevičienė, Tilmantė Kligytė Vėlinių, mirusiųjų pasaulio temas vaikams perteikia per lietuvių etnokultūros, senųjų civilizacijų menus ir simboliką. Taip ekspozicijoje atsirado ir lietuvių mitologiniai personažai – raganos, velniai, ir senovės Egipto mitologijos požemių karalystės dievas šuo Anubis, ir šiuolaikiniai simboliai – dekoruoti moliūgai ir kiti. Skaityti toliau

UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“ (2)

Ritos Balkutės nuotr.

Spalio 15 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje, Šv. Jono g. 11, spalio 26 – lapkričio 30 d. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune, Rotušės a. 28 (atidarymas – 26 d. 16.30 val.) atidaroma etnologės Ritos Balkutės fotografijos darbų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“.

Ši paroda suteiks galimybę iš arčiau pamatyti, prisiliesti prie išties įdomių nekasdienių mūsų liaudies tradicijų ir jas saugančių bei puoselėjančių kaimo žmonių.

Anksčiau beveik kiekvienas kaimas turėjo savo bobutę, žiniuonę, į kurią kreipdavosi, kai reikdavo magiškais užkeikimais ligą išgydyti, audros debesį nuvyti, ar mylimąjį užkalbėti.  Buvo ir vadinamųjų piktųjų raganų, Skaityti toliau

„Žolynų turgun“ suvažiuos visos Lietuvos raganos ir būrėjos (1)

Birželio 16 d. tarp 10 ir 21 val., Vilniuje Gedimino prospekte nuo V.Kudirkos aikštės iki Vilniaus Arkikatedros vėl atgims gilias tradicijas turinti magiška šventė – „Žolynų turgus“, seniau dar vadintas  „Raganų turgeliais“…, nuo  klegės „Žolynų turgus“.

Vilniaus etninės kultūros centro rengiamo „Žolynų turgaus“ tikslas – prikelti ir pratęsti senuosius Joninių kermošiaus papročius Vilniaus mieste. Skaityti toliau

A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią (9)

A.Gedvilo knygos viršelis

Balandžio 28 d., Jorės dieną, Kauno ir Telšių romuviečiai aplankė Adolfą Gedvilą jo sodyboje Telšių priemiestyje. Šeimininkas nudžiugino svečius, parodęs savo tik ką pasirodžiusią knygą  „Toks gyvenimas…“ .

Senojo baltų tikėjimo puoselėtoją, tautodailininką Gedvilą žino daugelis, bet ši knyga visapusiškai atskleidžia šią neeilinę asmenybę, pateikia ryškiausius ir nevisiems žinomus jo gyvenimo momentus.

Romuvos naujų laikų sąjūdžio pačioje pradžioje išgirdome apie Adolfą Gedvilą, Telšių tautodailininką. Apie 1993 metus jis ėmė rūpintis suburti Romuvos bendriją Žemaitijoje. 1994 metais liepos 17 dieną Šatrijos kalne buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Pasaka vaikams apie Sausio 13 dienos įvykius (20)

Šią pasaką vieną vakarą parašiau galvodama apie savo mažas dukterėčias, gyvenančias Londone, tačiau skiriu ją visiems emigrantų vaikams, kurie yra pernelyg toli nuo Lietuvos, kad savo vaikiškomis galvelėmis ją sugebėtų pažinti. Tad tegul pažįsta savo tėvynę bent kaip pasaką, geresnę nei realus pasaulis. Ir vis dėlto tiek realybė, tiek ši pasaka savo didvyriškumu, jausmo gilumu ir meile Lietuvai yra lygiavertės. Taigi pasakoju tikrą istoriją, tik paslepiu ją po magiškomis metaforomis ir atiduodu vaikų teismui. Skaityti toliau