Žymos archyvas: psichinė sveikata

Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai (2)

Robotinė chirurgija | „Integrity PR“ nuotr.

Sparčiai gerėjant technologijoms, į kasdienį mūsų gyvenimą kelią skinasi robotai, dirbtinis protas, virtualioji ir papildyta tikrovė, 3D spausdinimas ir kitos skaitmeninės technologijos. Jos visai netrukus taps ne tik mūsų kasdienybės, bet ir darbo dalimi. Žinovai perspėja: itin svarbu šių pokyčių metu skirti tinkamą dėmesį ne tik fizinei, bet ir psichinei darbuotojų sveikatai.

Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti Skaityti toliau

„Žmogus orkestras“ – mūsų vaidmenys karantino laikotarpiu (0)

Darbas ir šeima | VDU nuotr.

Dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantino laikotarpis tikriausiai daugeliui leido pajusti, ką reiškia metafora „žmogus orkestras“. Darbinės veiklos, šeimyniniai vaidmenys, papildomi įsipareigojimai užgriuvo visa jėga: keitėsi jų pobūdis, augo įsipareigojimai. Be to, padėtį apsunkino aiškių ribų tarp darbo ir laisvalaikio erdvių bei laiko išnykimas. Vis dėlto, kiekviena patirtis moko. Taigi, ko galima pasimokyti iš šio neeilinio patyrimo darbo ir šeimos sąveikos kontekste? Ar įmanoma, kad sudėtingoje pandemijos padėtyje „žmogus orkestras“ suskambėtų darniai: profesionaliai ir maloniai? Skaityti toliau

Prof. Robertas van Vorenas: Dabartinė padėtis nėra gera (0)

Robertas van Vorenas | J. Petronio nuotr.

„Socialinio atstumo“ (angl. social distancing) sąvoka greitai pateko į mūsų žodyną, net nesusimąstant, kaip tai paveiks reikšmingą visuomenės dalį, kuri jau prieš tai dėl amžiaus, psichologinės ar fizinės negalios, ar dėl to, kad priklausė kitai pažeidžiamai grupei, gyveno socialinėje atskirtyje. Taip pat vis dažniau vartojama frazė „naujoji tikrovė“, kaip tam tikras priminimas, jog gyvenimas pasikeitė ir turime priimti žinią, kad taip gyvensime ilgesnį laiką. Turėtume gerokai atsakingiau rinktis savo vartojamus žodžius“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir iniciatyvos „Kartu per atstumą“ autorius prof. Robertas van Vorenas. Skaityti toliau

Kaip rūpintis savo psichine sveikata? (0)

pixabay.com nuotr.

Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiant karantinui ir dirbant bei mokantis nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiame namuose. Tai nepalanku ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai: „Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, gresiančių ekonominių sunkumų, apribotų socialinių vaidmenų, darbų ar mokymosi. Patiriame bejėgiškumą, nes negalime nuspėti viruso paplitimo masto, pasveikimo veiksnių. Visa tai veikia mus neigiamai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorė dr. Jelena Skaityti toliau

„Jaunimo linija“ veikia nenutrūkstamai – visą parą teikia psichologinę paramą (0)

Stresas | pixabay.org nuotr.

Karantino sąlygomis emocinės pagalbos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai ir toliau tęsia budėjimus visą parą, todėl kreiptis pagalbos ir toliau galima telefonu, internetiniais pokalbiais ar parašyti elektroninį laišką. Taip pat imtasi visų priemonių, kad budinčių savanorių sveikatai nebūtų žalos.

„Jaunimo linijai“ ir toliau galima prisiskambinti visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 28888, parašyti elektroninį laišką ar bendrauti pokalbiais internetu darbo dienomis Skaityti toliau

Kuo naudinga jėgos treniruotė? (0)

healthline.com nuotr.

Daug kam atrodo, kad svorių kilnojimas skirtas tik jauniems, sveikiems vyrams, norintiems pasipuikuoti prieš merginas savo raumenimis, o kardiotreniruotės tinkamos visiems likusiems ir yra tinkamesnės sveikai stiprinti. Tačiau norint suformuoti tvirtą, stiprų ir į antikines skulptūras panašų kūną trūksta to vieno slapto ingrediento, kurio, deja, kardiotreniruotės tiesiog negali duoti. Planinga, kryptinga ir apgalvota jėgos treniruotė – geriausias būdas išlavinti liesą, raumeningą ir gražų kūną vyrams ir moterims. Skaityti toliau

Šeimų patirtys: ką daryti, kad vaikai nesirgtų (0)

Gamtos darželis "Po smilgom" | Darželio archyvo nuotr.

Tėvams visada aktuali vaikų sveikatos tema. Klausimai, ką daryti, kad vaikai sirgtų mažiau, greičiau pasveiktų, kad jų imunitetas būtų stiprus, kad nekentėtų jų emocinė ir psichinė savijauta, rūpi daugeliui. Dalinamės trijų šeimų patirtimis lankant lauko / gamtos / miško darželius.

Dar prieš gerus metus Aurelija su šeima gyveno Vilniuje ir vyresnioji dukra Smiltė gerą pusmetį lankė darželį. Nuolat sirgo peršalimo ligomis, kuriomis užsikrėsdavo ir mažoji. „Kai atsiguliau į ligoninę su 7 mėn. Skaityti toliau

Kaip įveikti nemigą? (0)

Kokybiški miegamojo čiužiniai – svarbi sveiko miego sąlyga | pixabay.com nuotr.

Dar kelios savaitės ir visus jau po truputį užklups šventinio maratono banga. Pasiruošimas Kalėdoms ir Naujiems metams vieniems tampa malonumu, kitiems dideliu iššūkiu ir galvos skausmu. Kylantis nerimas ir įkyrios mintys tampa nemigos priežastimi. Apie tinkamą miego higieną ir patarimus kaip kokybiškai išsimiegoti kalba BENU vaistininkė Inga Norkienė ir psichologė, psichoterapeutė Jūratė Tilvikienė.

Nuolatinis skubėjimas, noras būti visur ir visada neretai kelia stresą. Pasekmė – miego sutrikimas – nemiga. Sergantiems nemiga yra ne tik sunku užmigti ar atsikelti anksti ryte, Skaityti toliau

Beveik trečdalis lietuvių prisipažįsta esantys priklausomi nuo interneto – apklausa (0)

pixabay.org nuotr.

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc).

Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku. Skaityti toliau

E. Laurinaitis: Priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas (0)

Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis | Asmeninio albumo nuotr.

Baimė, kad apie psichikos sveikatos sutrikimus, kriminalinę ar priklausomybėmis paženklintą praeitį sužinos darbdavys, – vienas dažniausių nuogąstavimų, kuriuos išsako socialinę atskirtį patiriantys žmonės. Pasak psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, toks jausmas žmogų įsuką į užburtą ratą – ne tik trukdo įsilieti į visuomenę, užmegzti santykius, susirasti darbą, bet ir gali sužlugdyti morališkai.

Jaustis atskirtu – tiksinti bomba

Su psichinių sutrikimų turinčiais pacientais dirbantis psichoterapeutas, doc. E. Laurinaitis sako, kad šiandien depresija visuomenėje jau yra pripažįstama kaip liga, kuriai skiriamas Skaityti toliau

M. Jašinskytės ryto įpročiai ir vaistininkės patarimai: stiprina imunitetą ir suteikia energijos visai dienai (0)

Jogos ir šokių mokytoja Milana Jašinskytė | Asmeninio albumo nuotr.

Tamsa ir šaltukas už lango žiemos rytais nenuteikia teigiamai – norisi tik įsisukti į patalus ir toliau šiltai snausti. Kad dieną pradėtumėte gera nuotaika ir kupini energijos, jogos ir šokių mokytoja Milana Jašinskytė pirmiausiai pataria žadintuvą telefone pakeisti paprastu žadintuvu

. „Kai mus pažadina žadintuvas telefone, rytą dažniausiai pradedame naršydami socialiniuose tinkluose. Taip vos pabudę pripildome mintis bereikšme informacija“, – sako M. Jašinskytė. Skaityti toliau

10 įpročių, kuriais pasižymi sėkmingai stresą valdantys žmonės (0)

Stresas | pixabay.org nuotr.

Gebėjimas valdyti savo jausmus ir išlikti budriam stresinėse situacijose turi tiesioginės įtakos Jūsų veiklos rezultatams. Daugelis tyrimų patvirtiną faktą, kad nevaldomas stresas neigiamai veikia asmens psichinę ir fizinę būklę. Tačiau, įdomu tai, kad nebūtinai stresas yra blogai. Priešingai, tam tikras streso kiekis yra reikalingas, kad Jūs pasiektumėte užsibrėžtų aukštumų ir susitvarkytumėte su neišvengiamais iššūkiais. Esminė prielaida – reikia valdyti stresą, o neleisti, kad jis užvaldytų Jus (nors moksliškai teisingiau būtų sakyti, kad reikia valdyti savo racionalų atsaką į streso reakciją, o ne patį stresą). Skaityti toliau

Šeimos paprotys, virtęs netikėtu nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (3)

Trijų vaikų tėtis, tinklaraštininkas Simonas Urbonas | „Litexpo“ nuotr.

Lapkričio 23-25 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ šiųmetinės parodos „Vaikų šalis“ rengėjai kvies žinomas šeimas diskutuoti ir dalintis savo papročiais bei apeigomis, pasakoti jų atsiradimo istorijas, kuo yra ypatingi ir padrąsinti šeimą jungiančius papročius kurti kitus.

Vieniems šeimos papročiai yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, o kitiems jos neatsiejamos nuo mamos ar močiutės sekmadieninių blynų kvapo. Šiandien modernius šeimų papročius kuria, jomis dalijasi socialiniuose tinkluose ir įkvepia kitus ne viena žymi Lietuvos šeima. Štai trijų vaikų tėtis, tinklaraštininkas Simonas Urbonas šią vasarą su šeima apkeliavo Lietuvą per 40 dienų, o buvusio krepšininko Arvydo Macijausko žmona, kūrybinės studijos „Džimba“ choreografijos mokytoja Viktorija Macijauskienė šeimą stebina aktyviais žaidimais. Skaityti toliau

Rudeninis slogutis: kodėl jis moteris puola dažniau ir kaip jam nepasiduoti? (0)

BENU vaistininkė Inga Norkienė | BENU vaistinės nuotr.

Rudenėjantis oras, trumpėjančios dienos bei saulės trūkumas neišvengiamai paveikia ir mūsų nuotaiką. Nors ruduo išmargina medžių lapus šiltomis spalvomis, daugelio žmonių nuotaika kinta atvirkščiai – tampa niūri ir melancholiška. BENU vaistininkė Inga Norkienė atkreipia dėmesį, kad ypatingai šis reiškinys veikia brandaus amžiaus moteris – jas tokiu sezonu pradeda kamuoti dažna nuotaikų kaita, joms tampa sudėtinga pasiekti emocinę pusiausvyrą. Specialistė dalinasi patarimais, kaip, rudenėjant orui, išsaugoti emocinę pusiausvyrą ir nepasiduoti rudeniniam slogučiui. Skaityti toliau

Naujas mokslų ir darbų sezonas: vaistininkės patarimai, kaip nepamesti galvos ir atminties (0)

Naujas mokslų ir darbų sezonas: vaistininkės patarimai, kaip nepamesti galvos ir atminties | Pixabay nuotr.

Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta.

Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina.

Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, Skaityti toliau

Psichologo pagalbą vilniečiai gali gauti visą parą (3)

dermatologia.net nuotr.

Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų psichinės sveikatos rodikliai yra vieni blogiausių Europoje, o savižudybių rodikliai nors ir mažėja, tačiau vis dar yra didžiausi.

Vilniaus miesto Centro poliklinikos medicinos psichologė Aušrinė Remeikytė tikina, kad mūsų šalyje žmonės vis dažniau ir drąsiau praveria psichologo kabineto duris.

„Dažniausiai kreipiasi dėl tarpasmeninių santykių problemų, streso darbe ar moksluose, savivertės problemų, nuotaikos bei nerimo sutrikimų. Džiugu, kad žmonės Skaityti toliau

R. Petkevičius: Suprasti daugiau už gyvenimą (3)

Rolandas Petkevičius | Asmeninė nuotr.

In memoriam Rolandas Petkevičius

Lygiai prieš metus, 2016 metų liepos 30 dieną netekome Rolando Petkevičiaus  (1976–2016) – sūnaus, brolio, vyro, trijų vaikų tėvo, etnologo. Rolandas didelę dalį savo dėmesio skyrė psichinės sveikatos sampratos lietuvių tradicinėje kultūroje tyrimams. Deja, šia tema rengtos daktaro disertacijos užbaigti nespėjo. Viename paskutinių savo įrašų feisbuke etnologas rašė:

„Kaktomuša su Lietuvos sveikatos sistema buvo verta dėmesio… Jei Jūs nusilaužėt galūnę, prakirtot galvą, Skaityti toliau

Depresija kamuoja vis daugiau lietuvių (2)

fk wiki. com nuotr

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.

Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, Skaityti toliau