Žymos archyvas: politinė sistema

R. Cibas. Vienybė (0)

Alkas.lt koliažas

Smurtas šeimoje, gatvėje, patyčios paauglių tarpe – reiškinys labiau suprantamas, dažnesnis, vos ne kasdienis. O vienybė? Kažkas nepasiekiamo, kaip horizontas…

Augalui reikia vandens, šilumos… O ko trūksta jai, vienybei, apie kurios būtinumą koks nors senolis, ištraukęs vieną žabelį iš šluotos, aiškina dar mažiems vaikams. Bepigu šluotos žabeliams, kuriuos vienoje krūvoje laiko virvutė. O kokia „virvutė“ gali išlaikyti draugiškuose santykiuose žmones? Skaityti toliau

A. Matulevičius. Skurdo ištakos (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą, kaip didelį gėrį labdaros ar paramos dalybas… „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“

Sutinkame Atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip, Lietuva išskirtinai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi. Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad, čia Rojus žemėje ne daugiau 10% šios šalies gyventojų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai (19)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.

Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kas reitinguoja pačius reitingus? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Jeigu norite pažadinti prisnūdusią auditoriją, užduokite klausimą: ar tikite reitingais?

Visuomet rasis abejojančių mokyklų, universitetų ar net tiesiogiai nuo rezultatų priklausomais sporto reitingais, bet rinkimų metais  visiems labiausiai rūpi, daugiausia aistrų  kelia  politikų  ir partijų reitingai. Prieš rinkimų  karštligę  prasideda reitingų karštligė, kaip nūnai Lietuvoje.

Senovės karaliams, kitiems valdovams  ateitį  pranašaudavo  žyniai, aiškiaregiai, orakulai, astrologai, sapnų aiškintojai; modernių laikų politikams – reitingai,  jiems atstojantys  horoskopus. Skaityti toliau

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės? (2)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (27)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

V. Rubavičius. Lietuvos politinė sistema kaip egzistencinės grėsmės veiksnys (20)

Vytautas Rubavičius | Alaks.lt nuotr.

Kalbėsiu tezėmis, nesistengdamas per daug išsiplėsti, nesistengdamas daugelio dalykų išsamiai pagrindinėti, nes tų kalbų yra labai daug. Ir, kaip rodo mano patirtis, net su šviesiais žmonėmis susitinki dešimt kartų, dešimt kartų susitari dėl to paties, kad reikia daryti tą ir tą, bet susitikus vienuoliktą kartą ir paklausus: tai kaip vis dėlto reikėtų ką nors keisti, atsakymas būna tas pats: reikia ieškoti ir surasti sąžiningų ir dorų žmonių, kurie užimtų valstybės postus ir t. t. Mes dvidešimt metų matome, kaip sąžiningi, dori žmonės užima visokius postus, ir Lietuva rieda tais pačiai bėgiais, kuriais pastaruosius 20 metų ir riedėjo. Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ prabilo apie rinkimų demokratijos pažeidimus (video) (7)

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 13 d. Seime įvyko Seimo nario Gintaro Songailos kartu su Alvydu Medalinsku surengta konferencija-apvalusis stalas „Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ bei kitų partijų atstovai. Prieš pat konferenciją apie savo nedalyvavimą pranešė Mykolo Romerio Universiteto politologas dr. Saulius Spurga,  „Lietuvos ryto“ televizijos programų vedantysis Edmundas Jakilaitis ir interneto portalo: „Balsas.lt“ apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau

A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai (12)

Arvydas Akstinavičius

1918-1940 m., 1990-2012 m. – šios datos kartais sulyginamos neatsitiktinai. Ne, okupacijos nebus, bet prarasti tikrąja prasme valstybę ir piliečius tikimybė išlieka. Tokiu atveju liktų tik 65,2 tūkst. kv. km teritorija vadinama Lietuva su keliais milijonais gyventojų. Į tokią galimą padėtį buvo kryptingai ritamasi visą antrąją dvidešimt dviejų Nepriklausomybės metų pusę. Todėl šia valstybingumo ir pilietiškumo prasme rudenį vyksiantys Seimo rinkimai gali tapti esminiais.

Visuomenė, atrodo, vis labiau supranta kokioje rizikingoje padėtyje atsidūrė ji pati ir valstybė. Skaityti toliau