Šios kompanijos pavadinimą vargu ar kas prisimins paklaustas apie didžiausias Pasaulio įmones. Mažą to galime spėti, kad pavadinimo „BlackRock“ jūs apskritai nesate girdėję.
Tačiau tai yra didžiausia Pasaulio kompanija, kurios valdomo kapitalo dydis net 100 kartų viršija garsaus investicinio banko „Goldman Sachs“ aktyvus.
Be abejo jums įdomu, kaip tokio didžio korporacija gali būti „nematoma“. Skaityti toliau
Dauguma Europos Tarybos valstybių narių atstovų svarstė, kas yra didesnis argumentas – principinga pozicija smerkti Rusijos agresiją ar 33 mln. eurų, kuriuos Kremlius pažadėjo įmokėti į organizacijos biudžetą. Pasirinkimas buvo pinigai, o visokių pasiteisinimų greit buvo prigalvota. Tik Baltijos valstybės, Ukraina, Lenkija, Sakartvelas, Jungtinė Karalystė ir Švedija priešinosi, kad jokie Putino pinigai negali kompensuoti tarptautinių nusikaltimų, kuriuos vykdo šalis agresorė.
Kuo svarbus balsavimas dėl 33 mln. Skaityti toliau
Pinigų yra, tačiau ne visiems, o tik saviems. Ar žinote, kad kasmet Lietuva sumoka 20 000 000 eurų vien nario mokesčio už narystę tarptautinėse organizacijose? Na o visokių asociacijų, grupių ir komisijų, kuriuose esame įrašyti yra net 150.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje apie tai kokiose marazmatiškose tarptautinėse organizacijose dalyvauja (ir moka nario mokestį) Lietuvą ir kodėl tie 20 milijonų tėra tik ledkalnio viršūnė. Skaityti toliau
Pinigų yra… tikrai pinigų yra, tačiau ne visiems, o dar tiksliau pagrinde saviems.
Taip sutapo, kad ruošiamės ISV temai apie paramą jaunoms šeimoms.
Tačiau taip sutapo, kad ir šioji ir pinigų taškymo tema ir jaunos mamos istorija, kuriai buvo paskirtas socialinis būstas, o tiksliau socialinė landynė suėjo į vieną. Skaityti toliau
Štai ir pradėjo mūsų vyriausybė pinigų ieškoti ten, kur jei jų ir yra, tai toli gražu ne tiek kiek jie skelbia. Greičiausiai prisimenate dar kaip Kubilius-Šimonytė traukė it ropę žinomoje pasakoje milijardą litų iš „šešėlio“ . Traukė traukė ir neištraukė.
Akivaizdu, kad dabartiniai Skevernlio vyriausybės pasiūlymai ne tik, kad nėra geresni, tačiau juose slypi net daugiau povandeninių akmenų nei tai buvo siaučiant vadinamai krizei. Blogiausia yra tai, kad mūsų piliečiai nesugeba pamatyti kokios kiaulystės pakišamos ir kaip jos paveiks Skaityti toliau
Pirmojo Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais į Lietuvą grįžta Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio jubiliejui nukalta ir Prezidentui padovanota sidabrinė 10 litų moneta ir jos neeilinė sesė – auksinė moneta-suvenyras su Prezidento A. Smetonos portretu. Abi monetos suguldytos dėžutėje, kurios atvarte esančioje auksinėje plokštelėje išgraviruota dedikacija
Tautos vadui / Antanui Smetonai / XX-ais nepriklausomybės metais / Jo vardinių proga jubiliejinės monetos / auksinį unikatą turi garbę įteikti / Spindulio a. b. / pinigų kalykla Skaityti toliau
Norint užkirsti kelią nelegaliai veiklai prekybos vietose ir apsisaugoti nuo pinigų klastočių, daug gali padėti modernūs ir lengvai valdomi pinigų tikrinimo aparatai. Didžiausi šių prietaisų privalumai yra patogumas bei sparčiai vykdomi procesai. Elektroniniai pinigų detektoriai veikia 100% tikslumu, todėl galite būti užtikrinti, jog bus demaskuoti visi klastočių atvejai ir išvengsite nemalonių apgaulių. Skaityti toliau
Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.
„Mūsų visuomenėje, kuri vis tvirčiau save vadina ekonomiškai išsivysčiusia, vyksta prisisotinimo materialinėmis gėrybėmis procesai – tai, ką galime pamatuoti pinigais, nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek anksčiau“, – tikina ekonomistas. Skaityti toliau
Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?
Reikia pinigų? Pinigų yra!
Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą. Skaityti toliau
Vasario mėnesį bus pradėtos mokėti priemokos iš valstybės biudžeto tiems „Sodros“ pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų išmokų suma nesiekia 238,45 eurų. Tokia priemoka jos gavėjus pasieks kartu su kitomis „Sodros“ mokamomis išmokomis kas mėnesį. Vasario mėnesį priemoka bus išmokėta už sausio mėnesį, kovą – už vasarį ir taip toliau.
Priemokos bus išmokamos šioms grupėms, jei ligšiolinės gaunamos Skaityti toliau
Sausio 29 d. 17.30 val. Neringoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53), bus pristatyti dvi naujos Lietuvos banko išleistos kolekcines monetos, skirtos stintų žvejybai viliojant, – 1,5 euro monetą iš vario ir nikelio lydinio ir 10 eurų sidabro monetą.
Nuo sausio 29 d. šis monetas bus galima įsigyti ir Lietuvos banko kasose bei per oficialius numizmatinių vertybių platintojus.
„Žvejai, girdėjome, jau nerimauja, kad stintų šiemet nebus, tačiau stintų mėgėjus norime nuraminti – jei ne lėkštėje, tai bent piniginėje stintų tikrai atsiras. Skaityti toliau
Nuvilnijus didžiosioms metų šventėms dažnas lietuvis nejučia susiveržia diržus – išlaidos gruodžio dovanoms bei pramogoms priverčia susimąstyti apie taupymą. Toks nusiteikimas – išeitis nebloga, tačiau skubus savęs varžymas ne tik išmuš iš komforto zonos, bet ir privers niurzgėti daugiau nei įprastai. Kaip teisingai planuotis metų išlaidas, kad po švenčių būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika? Specialistų teigimu, misija – tikrai įmanoma, tereikia šiek tiek pakeisti įpročius ir skirti laiko planavimui. Skaityti toliau
Nuo to momento, kuomet vos tik dienos šviesą išvydo pačios pirmos lažybos, iš karto puolė kurtis įvairiausios statymų sistemos. Tai visiškai logiška, nes žmonės visada buvo ir bus linkę ieškoti „sistemų“. Kam vargti ar nagrinėti visus iki vieno statymus, kai visiškai nesunku aptikti naują matematinę sistemą, garantuojančią pastovų pelną. Sporto statymai – www.lazybuguru.lt – tai, kur gali būti pritaikyta ne viena internete atrasta schema. Skaityti toliau
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys.
NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, Skaityti toliau
Artimiausiomis dienomis Seime turėtų užvirti tikra kova dėl Vaiko teisių apsaugos reformos. Sistemos spragos gąsdina ne tik dėl vaikų susirūpinusius tėvus, bet ir kai kuriuos Seimo narius, negalinčius apsispręsti, kokiems pakeitimams pritarti. Į kovą kyla ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Tiesa, išskirtinai tik tos, kurios finansuojamos iš užsienio fondų.
Neseniai ne tik Seimui, Vyriausybei, bet ir prezidentei buvo išsiųstas įvairių šalyje veikiančių organizacijų prašymas nepriimti Mindaugo Puidoko pataisų. Esą jose vėl siūloma įteisinti smurtą. Skaityti toliau
Atvėsus orams, daugelis šeimų ima planuoti atostogas svečioje šalyje. Pastebima tendencija, jog rudens bei žiemos sezonais keliaujama į šiltus kraštus, todėl populiaresnės tampa poilsinės kelionės. Jeigu keliaujama kartu su šeimos nariais, tokios atostogas priverčia plačiai atverti piniginę, kadangi reikia įsigyti ne tik lėktuvų bilietus, užsakyti apgyvendinimo paslaugas, bet ir turėti pinigų ekskursijoms, kavinėms ar norimiems įsigyti suvenyrams.
Keliauti, be jokios abejonės, galima ne tik savarankiškai, bet ir įsigyjant jau paruoštą Skaityti toliau
Prasidėję mokslo metai vis dar reiškia nemenką sąmyšį tiek dėl moksleivių maitinimo, tiek dėl jų popamokinės veiklos. Lošimo automatai vis dar tebėra laikoma viena iš didelių grėsmių jaunuolių piniginėms.
Lošimo automatai
Nors įstatymai reguliuoja azartinių žaidimų organizatorių veiklos vietas, jas neretai galima išvysti visai šalia švietimo įstaigų. Tokia situacija ypač dažna didesniuose šalies miestuose. Vieša paslaptis, kad į žaidimų automatų salonus dažniausiai užsuka jauni žmonės, Skaityti toliau
Laukiu nesulaukiu, kada prezidento rinkimuose kandidatuojantis Sąjūdžio pirmeivis Arvydas JUOZAITIS pasirodys LRT televizijoje ir šiame neoliberalų forposte nuskambės čia niekada neskambėję žodžiai: baikime globalizmo kliedesius, Lietuva yra čia. Bet kol kas A.Juozaitis neskuba į elitinę tribūną, – tarsi tęsdamas tik Lietuvai būdingą tautinę savimonę skatinusią knygnešystės tradiciją, jis važiuoja per kaimus, miestus ir miestelius su savo paskutine knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“.
– Apsigyvenęs Klaipėdoje sakėte, jog į Vilnių jus atvežtų nebent surištą, dabar Skaityti toliau
Autorius ir kitus teisių turėtojus atstovaujančios organizacijos LATGA, AVAKA ir AGATA jau kelis mėnesius bergždžiai mina Kultūros ministerijos slenkstį, siūlydamos įstatymo pataisas dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai skiriamų pinigų dalybų. Gegužę kvietimą teikti paraiškas turėjusi skelbti Kultūros ministerija atsitvėrė tylos siena, o dalinio finansavimo savo projektams besitikinčios kūrybinės organizacijos, leidėjai ir renginių organizatoriai su nerimu laukia atomazgos.
Šiai programai finansuoti Kultūros ministerija paprastai atsiriekdavo lygiai ketvirtadalį viso per metus surenkamo kompensacinio atlyginimo, Skaityti toliau
Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, viskas pajudės kaip pridera – pinigų kryptimi.
Nes svarbiausias revoliucijos klausimas – valdžios klausimas, o svarbiausias valdžios klausimas – pinigų klausimas. Sužinok kelius, kuriais vaikščioja pinigai – sužinosi viską ir valdysi pasaulį arba paspringsi švendrės lapu. Skaityti toliau
Tobulame pasaulyje, niekada netektų susidurti su klausimu ar norime dirbti darbą, kurio nemėgstame. Realiame pasaulyje, viskas kur kas sudėtingiau. Dėl daugybės priežasčių, dažnai susiduriama su šia problema. Gali būti jog tai vienintelis darbo pasiūlymas, gali būti, jog pakeitus gyvenamą vietą daugiau nėra iš ko rinktis, galbūt reikia daugiau pinigų, nes pagausėjo šeima ar tiesiog skubiai reikia darbo. Priežasčių yra daugybė. Naršant interneto platybėse, įvairiausiose interneto svetainėse, kaip www.altfordeg.com ar daugelyje kitų, vis randame galybę Skaityti toliau
Čia apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias finansines klaidas, dėl kurių žmonės dažnai patiria didelių ekonominių sunkumų. Net jei jūs jau susiduriate su finansiniais sunkumais, išvengus šių klaidų gali būti, jog tie sunkumai sumažės.
Klaida Nr. 1: nesibaigiančios įmokos
Paklauskite savęs, ar tikrai jums reikia daiktų, kurie priverčia jus mokėti įmokas kas mėnesį, metai iš metų. Pavyzdžiui: kabelinė Skaityti toliau
Pinigai, tikriausiai vienas tų dalykų, dėl kurių jaudinamės dažniausiai. Mums niekada ne gana ir visuomet norime uždirbti daugiau. Dažnai mūsų negelbėja net ir pigiausia greitoji paskola (billigste kviklån). Iš tiesų, reikėtų nepamiršti, jog norint pasiekti gerų rezultatų, svarbu tinkamai valdyti savo pajamas. Mūsų finansinė ateitis yra mūsų rankose, todėl visuomet turime tuo rūpintis patys. Štai keletas patarimų, kurie padės susitvarkyti su turimais finansiniais sunkumais, jei tik bus sąžiningai jų laikomasi. Skaityti toliau
Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.
Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau
Taupyti nėra sudėtinga, tačiau daugelis iš mūsų, taupydami daro klaidas, kurių būtų galima išvengti, o tai padėtų sutaupyti daugiau. Augančios maisto, degalų kainos gerokai apsunkina gyventojų biudžetą, todėl kartais su tuo tvarkytis tampa ganėtinai sunku. Kylančios kainos, verčia gyventojus taupyti dar labiau. Nors taupymas pats savaime nėra sudėtingas procesas, tačiau daugelis tai daro neteisingai, dar labiau apsunkindami esamą padėtį, todėl jie tik pakenkia savo finansams užuot juos gelbėję. Dėl to, tenka ieškoti iš kur būtų galima pigiai pasiskolinti pinigų (lån penge billigt), tačiau tai tik dar vienas neprotingas sprendimas. Kokios yra Skaityti toliau
Rytoj, kovo 1-ąją, 16 val. Lietuvos banko Pinigų muziejuje Lietuvos bankas visuomenei pristatys Lietuvos banko išleistą knygą „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“, kurią parašė istorikas, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.
Knygoje nuosekliai ir išsamiai apžvelgiama atkurtos Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų raida, nagrinėjamos temos, susijusios su pinigų sistemos funkcionavimu. Skaityti toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vasario mėnesio duomenimis, dėl išmokos vaikui savivaldybės jau gavo 212,5 tūkst. prašymų dėl 300 tūkst. vaikų (t.y. trijų ketvirčių visų teisę į išmoką naujai įgijusių vaikų).
Iš jų jau patenkinti (išnagrinėti ir priimtas sprendimas skirti išmoką) 138,8 tūkst. prašymų dėl 190 tūkst. vaikų.
Teisę gauti vadinamuosius „vaiko pinigus“ iš viso turi 530,8 tūkst. vaikų, iš Skaityti toliau
Šiandien, vis dažniau kalbama apie asmeninius finansus, jų svarbą, taupymo privalumus ir panašius dalykus. Nuolat girdime žymių žmonių pasisakymus apie ekonominę situaciją, finansų paskirstymą bei daugelį kitų svarbių finansinių niuansų. Gaila, kad mokykloje nebuvo pamokos, kuri vadintųsi „asmeniniai finansai“.
Galbūt, jei būtų tokia pamoka, būtų paprasčiau suvokti kaip teisingai valdyti savo finansų, kokios yra greitųjų paskolų palūkanų normos (pikavippi korko), kokie jų privalumai, trūkumai, ar verta skolintis ir Skaityti toliau
Policijos pareigūnu būti nelengva. Vis dėlto, atrodo, Policijos departamento vadovai ir nemaža dalis politikų tyčia tikrina policininkų kantrybės ribas, sugalvodami vis absurdiškesnių dalykų. Paskutinė avantiūra: sutaupoma bene pusė milijono, bet kelioms dešimtims pareigūnų nerandama iš ko mokėti jiems teisiškai priklausančio priedo.
Šįkart apmauti su gyvūnais dirbantys pareigūnai – kinologai ir raitoji policija. Paprastas pavyzdys apie du policijos pareigūnus. Pirmasis dirba 8 ar 12 valandų pamainą, po kurios eina namo, o antrasis, dirbantis su gyvūnais, tokios prabangos neturi. Jei esi kinologas arba iš raitosios policijos, pasibaigus pamainai, eisi rūpintis savo Skaityti toliau
„Sodra“ pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus.
Nuo šių metų pradžios indeksuotos visos pensijos – ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, o indeksuotos išankstinės pensijos bus mokamos nuo vasario. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, kuri, praėjusių metų pabaigoje siekė beveik 302 eurus, dėl indeksavimo padidėjo maždaug 21 euru. Skaityti toliau
