Žymos archyvas: pinigai

V. Sanda. Policijos vadovybė – fokusininkai: vieniems pinigų randa, kitiems – NE (1)

Lietuvos policijos nuotr.

Policijos pareigūnu būti nelengva. Vis dėlto, atrodo, Policijos departamento vadovai ir nemaža dalis politikų tyčia tikrina policininkų kantrybės ribas, sugalvodami vis absurdiškesnių dalykų. Paskutinė avantiūra: sutaupoma bene pusė milijono, bet kelioms dešimtims pareigūnų nerandama iš ko mokėti jiems teisiškai priklausančio priedo.

Šįkart apmauti su gyvūnais dirbantys pareigūnai – kinologai ir raitoji policija. Paprastas pavyzdys apie du policijos pareigūnus. Pirmasis dirba 8 ar 12 valandų pamainą, po kurios eina namo, o antrasis, dirbantis su gyvūnais, tokios prabangos neturi. Jei esi kinologas arba iš raitosios policijos, pasibaigus pamainai, eisi rūpintis savo Skaityti toliau

„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas (1)

„Sodros“ nuotr.

„Sodra“ pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus.

Nuo šių metų pradžios indeksuotos visos pensijos – ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, o indeksuotos išankstinės pensijos bus mokamos nuo vasario. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, kuri, praėjusių metų pabaigoje siekė beveik 302 eurus, dėl indeksavimo padidėjo maždaug 21 euru. Skaityti toliau

Laiku neapmokėtos sąskaitos gali sugadinti Jūsų kredito istoriją (1)

Pixabay.com nuotr.

Planuojantiems kreiptis į banką ir gauti paskolą būstui rekomenduojama labai atidžiai stebėti, ar laiku apmokamos sąskaitos už komunalines paslaugas. Vėluojančios įmokos gali sugadinti kredito istoriją. Nereikėtų tikėtis, kad bankas į vėlavimus pasižiūrės pro pirštus, nes kredito istorija rodo finansinįžmogaus drausmingumą ir riziką, kad paskolą bus delsiama grąžinti laiku. Bloga kredito istorija gali nulemti prastesnes paskolos suteikimo sąlygas arba visiškai apriboti galimybes skolintis. Skaityti toliau

N. Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės? (2)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Praėjusių  metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, Skaityti toliau

Gamtai skirtose monetose – žemaitukas ir lietuvių skalikas (video) (0)

LB.lt nuotr.

Liepos 21 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 10 eurų ir 1,5 euro kolekcinėse monetose vaizduojami vienas šalia kito stovintys ir ta pačia kryptimi žvelgiantys du lietuvių skalikai ir žemaitukas. Tradicines lietuviškas veisles pagerbianti moneta pristatyta Lietuvos žirgyne, Riešėje.

„Jei šuo ir žirgas – geriausi žmogaus draugai, tai žemaituką ir lietuvių skaliką galėtume laikyti geriausiais lietuvio draugais. Išleisdami šią kolekcinę monetą prisidedame prie tradicinių lietuviškų, deja, šiuo metu nykstančių veislių įamžinimo“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Skaityti toliau

V. Pilinkienė. Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika? (4)

Vaida Pilinkienė | KTU nuotr.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga?

Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais Skaityti toliau

7 svarbiausi kriterijai, kaip pasirinkti patikimą kredito įstaigą (1)

Huffingtonpost.com nuotr.

Pinigai – neišvengiama suaugusio, savarankiško žmogaus gyvenimo dalis. Jų reikia mums visiems, bent minimali suma būtina tiesiog išgyvenimui, o didesnės finansinės galimybės suteikia laisvę – laisvę rinktis, keliauti, užtikrinti sau ir šeimai geresnes gyvenimo sąlygas, įgyvendinti svajones, investuoti į pomėgius, kurti verslą ir t.t. Deja, ši svarbi gyvenimo sritis ne visuomet džiugina, o kartais tenka gerokai pasukti galvą, iš kur gauti lėšų kasdieniams poreikiams ar svarbiems pirkiniams.

Dalis žmonių verčiau susimažina poreikius ir iškenčia krizinį laikotarpį, kiti drąsiai Skaityti toliau

Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių Skaityti toliau

Tėvai turi formuoti ir sekti vaikų finansinius sprendimus (0)

publimetro.pe nuotr.

Vis atsinaujinančios technologijos, modernėjantys įrenginiai  daugybę sprendimų priartina prie kasdienybės. Tapo įprasta mobiliuoju telefonu pasitikrinti banko sąskaitą, užsisakyti skrydį ar viešbutį. Šie sprendimai atnešė didesnį produktyvumą, tačiau taip pat ir pavojų, mat vaikams sudaromos sąlygos laisvai prieiti ir naudotis didele dalimi šiuolaikinių priemonių. Tokie pavojai – pinigų vogimas, greitieji kreditai nepilnamečiams būna ne technologijų, o pačių vaikų kaltė. Ar tėvai gali tai suvaldyti? Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

Kalėdų laukimas kauniečiams prasideda gerumo parodymu (0)

kaledinis-labdaros-vakaras-kaune2015

Šventine tradicija tapęs labdaros vakaras Kaune skelbia gerumo mėnesio pradžią. Kauniečiai ir ne tik kviečiami aukoti ir tapti kalėdinio stebuklo dalimi. Surinktos lėšos šįmet bus skirtos neįgaliųjų reikmėms, o ypač šeimoms, auginančioms negalios paliestus vaikus.

Kauno valstybinės filharmonijos salė šeštadienio popietę sukvietė kelis šimtus geradarių, jau ne kartą parodžiusių savo atjautą dėl kitų žmonių nepriteklių. Čia iškilmingu koncertu paskelbtas startas kasmetinei gerumo iniciatyvai, kviečiančiai visus prisidėti prie kilnaus tikslo – padėti neįgaliems Kauno gyventojams. Skaityti toliau

Asociacija LATGA kūrėjams ir organizatoriams išdalijo per 171 tūkst. Eur (0)

socmin.lt nuotr

Lietuvos muzikos ir kino pasaulio atstovams Kalėdos atėjo anksčiau – baigiantis 2016-iesiems Asociacijos LATGA taryba paskirstė dviejų fondų – Kūrybinės veiklos ir Socialinio-kultūrinio fondo lėšas net 56 meno projektams. Iš viso – per 171 tūkst. Eur. „Nežinau, ar be LATGA finansavimo galėtumėme įgyvendinti projektus. Ši parama yra tarsi egzistencinė gija“, – sako Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) vadovė Asta Pakarklytė. Skaityti toliau

D. Zalepūga. Kokią nemalonią tiesą suprato doc. G. Navaitis? (0)

kohajone.com nuotr.

Lapkričio 4 d. Delfi portale buvo paskelbtas doc. G. Navaičio straipsnis „Azartiniai lošimai Lietuvoje: tyrimas atskleidė nemalonią tiesą“. Šiame straipsnyje doc. G. Navaitis komentuoja „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus (tyrimo užsakovas neatskleistas), tačiau nemalonios tiesos tiesiogiai neįvardija.  Todėl bandyti suprasti kokią žinią nori pateikti docentas tenka remiantis  straipsnio teiginiais: „Loterijos bilietus pirko 54 proc. apklaustųjų“; „lošiančių lošimų automatų salonuose tebuvo 1 proc.”; „Vienas probleminio, nebekontroliuojamo lošimo požymių – jo sukeliamos negatyvios finansinės pasekmės. Lietuvoje jas paminėjo Skaityti toliau

Patarimai studentams, kaip sutaupyti atvykus į naują miestą (0)

huffingtonpost.com

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.

„Iš saugios namų aplinkos, kurioje visais finansiniais reikalais rūpinosi tėvai, į naują miestą atvykę studentai, tiesiog neturi pakankamai asmeninio biudžeto valdymo įgūdžių. Skaityti toliau

Monetoje pavaizduota Islandijos vėliava primena tarptautinio Lietuvos pripažinimo pradžią prieš ketvirtį amžiaus (0)

Lietuvos banko nuotr.

Mūsų valstybė mini tarptautinio pripažinimo, prasidėjusio paskelbus Nepriklausomybę, 25-metį. Šiai sukakčiai Lietuvos bankas išleido proginį sidabro pinigą, šiandien jis pristatytas visuomenei Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje.

„Pinigas spalvingas, jos reverse išsiskiria Lietuvos ir Islandijos, kuri pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, vėliavos. Danijos, kuri antroji pripažino Lietuvą, ir kitų valstybių vėliavų elementai lanku išdėstyti monetoje tokia tvarka, kokia valstybės pripažino Lietuvos Respubliką, kai mūsų šalis grįžo į laisvų Skaityti toliau

Apklausa: 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek moka už bankines paslaugas (0)

Eurai. pinigai, pinigineAlkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, jog bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išsigrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems  tokios banko paslaugos kainuoja.

Likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

„Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis žmonių vis dar galvoja, kad bankinės paslaugos, tokios kaip pinigų išsigryninimas ar pervedimas apskritai nekainuoja.

Skaityti toliau

T. Bakučionis. Partijos, pinigai ir politikos „maximizacija“ (0)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Politinė vasara, artėjant eiliniams Seimo rinkimams prasidėjo nuo liberalų sąjūdžio skandalo. Praėjus savaitei nuo jo, viešojoje erdvėje nuskambėjo mano įsitikinimu labai svarbi ir reikšminga mintis:  …kuo mažiau politikoje yra pinigų, tuo geriau visiems, kurią išsakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o visi kažkaip ėmė ir pamiršo, tad pats laikas tai būtų dabar priminti.

Pratęsiant Prezidentės mintį, t.y. pasakius „A“ reikėtų pasakyti ir „B“, o būtent panagrinėti, kas lemia tą didelį pinigų poreikį partijoms bei politinėms kampanijoms ir ką būtų galima padaryti minimizuojant pinigų poreikį. Reikalas tas, kad Lietuvoje pradėjus įstatymiškai Skaityti toliau

K. Zamarytė–Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą (7)

Kristina Zamarytė–Sakavičienė | asmeninė nuotr.

Žiniasklaidoje apstu pasisakymų apie Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamą Lytiškumo ugdymo programą mokiniams. Nuogąstaujama, kad programos projekto nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra moksliškai pagrįstos, bet paremtos tik religinėmis dogmomis. Esame gąsdinami, kad mokiniai ir toliau galvos, jog vaikai randami kopūstuose. Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų – rašomi raštai, platinamos peticijos, vykdomos laiškų akcijos. Štai apie 30 nevyriausybinių organizacijų pateikė viešą kreipimąsi ministrei A.Pitrėnienei, reikalaudamos, kad programa taptų „pažangesnė“. Skaityti toliau

Per Lietuvos paštą ir toliau į šalį plūsta emigrantų pinigai (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pašte gauta net iš 128 pasaulio šalių siųstų pinigų perlaidų. Daugiau nei po 1 mln. eurų į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš Lietuvos daugiausia pinigų išsiųsta į Rusiją ir Ukrainą.

Lietuvos pašto duomenimis, gaunamų tarptautinių pinigų perlaidų, palyginti su 2015-ųjų pirmuoju pusmečiu, padaugėjo apie 17 proc. „Tiek gautų pinigų perlaidų skaičiumi, tiek pinigine verte labiausiai augo perlaidos iš Vokietijos, Airijos ir JAV. Tai – šalys, kuriose gausiai susitelkusios lietuvių emigrantų bendruomenės“, – teigė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė. Skaityti toliau

Naujasis 50 eurų banknotas bus išleistas kitų metų balandžio 4 d. (video) (0)

Alkas.lt nuotr.

Šiandien, liepos 5 d., Lietuvos banke, tuo pačiu metu kaip ir Europos Centriniame Banke Frankfurte bei kituose euro zonos centriniuose bankuose, pristatytas naujasis 50 eurų banknotas ir jo inovatyvios apsaugos priemonės. Naujuosius 50 eurų serijos „Europa“ banknotus išleidus į apyvartą visoje euro zonoje 2017 m. pavasarį, kartu cirkuliuos ir dabartiniai pirmosios serijos banknotai.

„Siekdami sklandaus naujojo 50 eurų banknoto išleidimo į apyvartą, jį pristatome gerokai iš anksto. Su grynaisiais pinigais dirbančiam verslui reikės atlikti namų darbus: Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Šią savaitę Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė įspūdingų pinigų. Deja, už juos įsigyti nieko negalima, nes tai – vertybės, kurios papildys muziejaus rinkinius. Daugiau kaip 300 monetų, medalių, banknotų, vertingų numizmatikos leidinių padovanojo vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų ir ilgametis jo vadovas Edmundas Kulikauskas. Tai pats gausiausias vieno asmens dovanotas muziejinių vertybių rinkinys Valdovų rūmų muziejaus istorijoje. Skaityti toliau

Vyriausybė siūlo plėsti gaunančiųjų vaiko pinigus ratą (0)

etsleadershipseries.com nuotr.

Vyriausybė pasitarime iš esmės pritarė įstatymo pataisų projektui, numatančiam, kad vaiko pinigus nuo septynerių metų galėtų gauti ne tik gausios šeimos, bet ir visos vaikus auginančios šeimos, jei vidutinės jų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 eurai).

„Teiksime šias pataisas Seimui, siūlydami plėsti gaunančiųjų vaiko pinigus ratą. Įsigaliojus Vyriausybės siūlomoms pataisoms, nuo kitų metų į vaiko pinigus po to, kai vaikui sueina septyneri metai, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.

Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“

Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis,  Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kaip velnias žmogui pinigų paskolino (audio) (3)

Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sako, juog velniai seniaus daug dažniaus rodęsi žmonėms negu dabar. Seneliai pasakoja, kad kaip jie, būdami dar piemenimis, ridinėdavo kartais ripkas, tai nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi.

Tokioj senovėje panorėjo vienas žmogus vesti. Bet, būdamas neturtingas ir turėdamas prie savęs didelę šeimyną, negalėjo nė kokiu kitu būdu išpildyti tą savo norą, kaip tik eidamas svetur ant uždarbio.

Išėjęs ant vieškelio netoli savo namų, susitiko su velniu. Velnias atsiliepė tuojau į žmogų:
– Kurgi dabar eini?
– Einu ieškoti uždarbio. Norėčiau pačią vesti, bet neturiu kuo pradėti gyvenimo, – atsakė Skaityti toliau

Kaip JAV dolerio centas susijęs su Lietuva ir Marsu? (1)

Viktoras Baranauskas | wikipedia.com nuotr.

JAV doleris – visame pasaulyje žinoma ir vertinama valiuta. O dolerio vieno cento autorius, pasirodo, yra žydų kilmės lietuvis Viktoras Baranauskas, gimęs 1871 metais Šiauliuose.

Amerikoje V. Baranauskas buvo žinomas Viktoro Davido Brenerio (Victor David Brenner) vardu.

Ko gero, pats žinomiausias Brenerio kūrinys yra JAV vieno cento nominalo moneta, skirta Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje. Skaityti toliau

Vokietijos verslo semiotikas: Net ir šiuolaikinė šeima veikia kaip verslo įmonė (0)

Klaus M. Bernsau_ktu.lt

„Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai būna išbandę visa kita. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“, – juokauja Klausas M. Bernsau, įmonių konsultantas, Duisburg-Esseno (Vokietija) universiteto mokslininkas, savo metodus pristatysiantis Kauno technologijos universitete (KTU) vyksiančiame Naujųjų humanitarinių mokslų kongrese („ICoN‘2016“).

Pasak jo, semiotikai, ir apskritai humanitarinių mokslų atstovai, nėra linkę dirbti su verslu, o verslas ne visada supranta, kokios vertės galėtų gauti iš šių specialistų: „Atrodytų, kad humanitariniai mokslai ir pinigai yra tiesiog nesuderinami“. Skaityti toliau

A. Šapkauskienė: Taupymas – tai mokėjimas sau (1)

Alfreda Šapkauskienė | asmeninė nuotr.

„Kiekvienas galime išsiugdyti įprotį taupyti. Taupymas – tai mokėjimas sau. Kiekvieną dieną mokame kitiems už paslaugas ar prekes, tai kodėl gi nesusimokėjus ir sau už finansinį saugumą, gerą savijautą, didesnį pasitikėjimą savimi, tikslų siekimą bei jų įgyvendinimą?“, – retoriškai klausia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė Alfreda Šapkauskienė.

KTU lektorės teigimu, santaupos padeda užtikrinti finansinį saugumą įvykus nenumatytiems įvykiams.

Taupymas taip pat yra geriausias būdas išbristi iš skolų bei įgyti finansinę laisvę, tuo pačiu stengiantis padidinti ir savo pajamas. Skaityti toliau

Neterminuotas pedagogų streikas pradedamas vasario 22 d. (1)

Įspėjamasis mokytojų streikas |dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Vasario 3 d. įvykęs reikalavimus pernai įteikusių švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas Vyriausybėje rezultatų nedavė. Nepavyko susitarti nei dėl vieno iš reikalavimų vykdymo.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus ir Finansų ministerijos atstovė sukritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtus siūlymus reikalavimams įgyvendinti.

Profesinės sąjungos dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta streiko, net buvo atšauktas sausio pabaigoje planuotas streikas. Skaityti toliau

T. Tomilinas. Banknotai jau kaip Vokietijoje, tik retas, kas jų turi (1)

Tomas Tomilino | asmeninė nuotr.

Atrodo, kad tragedija Kėdainiuose ir paskui ją sekusios kelios Daukanto aikštės komandos klaidos iš esmės pakeitė diskusijos dėl socialinės politikos klimatą Lietuvoje. Politikai iš pradžių pabandė seną triuką – susiaurinti problemą. Pradėjo kalbėti apie institucijų kūrimą, pareigūnų ir vaiko teisių tarnybų atsakomybę. Tačiau žiniasklaida ir ekspertai laiku sureagavo ir pradėjo kalbėti apie sistemines problemas, kurios sudaro sąlygas tokioms tragedijoms. Vaikų skurdas, itin menkos šeimų pajamos ir net regionų politika tapo viešosios diskusijos pagrindine tema. Pagaliau. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl kyla ekonominės krizės? (video) (0)

ekonomines krizes_mokslosriuba.lt

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas – logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų. Skaityti toliau