Žymos archyvas: pinigai

Lošimo automatai. Jaunimo mados reikalas ar grėsmė? (0)

Mokėjimo kortelės | Rengėjų nuotr.

Prasidėję mokslo metai vis dar reiškia nemenką sąmyšį tiek dėl moksleivių maitinimo, tiek dėl jų popamokinės veiklos. Lošimo automatai vis dar tebėra laikoma viena iš didelių grėsmių jaunuolių piniginėms.

Lošimo automatai

Nors įstatymai reguliuoja azartinių žaidimų organizatorių veiklos vietas, jas neretai galima išvysti visai šalia švietimo įstaigų. Tokia situacija ypač dažna didesniuose šalies miestuose. Vieša paslaptis, kad į žaidimų automatų salonus dažniausiai užsuka jauni žmonės, Skaityti toliau

A. Juozaitis: Ne pinigai laimi prezidento rinkimus (18)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Laukiu nesulaukiu, kada prezidento rinkimuose kandidatuojantis Sąjūdžio pirmeivis Arvydas JUOZAITIS pasirodys LRT televizijoje ir šiame neoliberalų forposte nuskambės čia niekada neskambėję žodžiai: baikime globalizmo kliedesius, Lietuva yra čia. Bet kol kas A.Juozaitis neskuba į elitinę tribūną, – tarsi tęsdamas tik Lietuvai būdingą tautinę savimonę skatinusią knygnešystės tradiciją, jis važiuoja per kaimus, miestus ir miestelius su savo paskutine knyga „Tėvynės tuštėjimo metas“.

– Apsigyvenęs Klaipėdoje sakėte, jog į Vilnių jus atvežtų nebent surištą, dabar Skaityti toliau

Autorių ir atlikėjų asociacijos: Kultūros ministerija užsispyrė dėl dalies mūsų narių pinigų (0)

Agata | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Autorius ir kitus teisių turėtojus atstovaujančios organizacijos LATGA, AVAKA ir AGATA jau kelis mėnesius bergždžiai mina Kultūros ministerijos slenkstį, siūlydamos įstatymo pataisas dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai skiriamų pinigų dalybų. Gegužę kvietimą teikti paraiškas turėjusi skelbti Kultūros ministerija atsitvėrė tylos siena, o dalinio finansavimo savo projektams besitikinčios kūrybinės organizacijos, leidėjai ir renginių organizatoriai su nerimu laukia atomazgos.

Šiai programai finansuoti Kultūros ministerija paprastai atsiriekdavo lygiai ketvirtadalį viso per metus surenkamo kompensacinio atlyginimo, Skaityti toliau

A. Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas (18)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Vasara. Paukščiai parskrido, deputatai išskris į šiltus kraštus, mokesčių inspektoriai – į Palangą, nieko neturintys pasiturintys gers soduose. Net Premjeras atostogaus, tik Prezidentė neatostogaus, nes neturi tokiems niekams laiko. Žodžiu, viskas pajudės kaip pridera – pinigų kryptimi.

Nes svarbiausias revoliucijos klausimas – valdžios klausimas, o svarbiausias valdžios klausimas – pinigų klausimas. Sužinok kelius, kuriais vaikščioja pinigai – sužinosi viską ir valdysi pasaulį arba paspringsi švendrės lapu. Skaityti toliau

Ar verta rinktis darbą, kurio nemėgstame? (2)

Altfordeg.com nuotr.

Tobulame pasaulyje, niekada netektų susidurti su klausimu ar norime dirbti darbą, kurio nemėgstame. Realiame pasaulyje, viskas kur kas sudėtingiau. Dėl daugybės priežasčių, dažnai susiduriama su šia problema. Gali būti jog tai vienintelis darbo pasiūlymas, gali būti, jog pakeitus gyvenamą vietą daugiau nėra iš ko rinktis, galbūt reikia daugiau pinigų, nes pagausėjo šeima ar tiesiog skubiai reikia darbo. Priežasčių yra daugybė. Naršant interneto platybėse, įvairiausiose interneto svetainėse, kaip www.altfordeg.com ar daugelyje kitų, vis randame galybę Skaityti toliau

Didžiausios ir dažniausios finansinės klaidos (0)

Lanme.se nuotr.

Čia apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias finansines klaidas, dėl kurių žmonės dažnai patiria didelių ekonominių sunkumų. Net jei jūs jau susiduriate su finansiniais sunkumais, išvengus šių klaidų gali būti, jog tie sunkumai sumažės.

Klaida Nr. 1: nesibaigiančios įmokos

Paklauskite savęs, ar tikrai jums reikia daiktų, kurie priverčia jus mokėti įmokas kas mėnesį, metai iš metų. Pavyzdžiui: kabelinė Skaityti toliau

Naudingi patarimai, turintiems finansinių sunkumų (1)

Hurtiglannu.com nuotr.

Pinigai, tikriausiai vienas tų dalykų, dėl kurių jaudinamės dažniausiai. Mums niekada ne gana ir visuomet norime uždirbti daugiau. Dažnai mūsų negelbėja net ir pigiausia greitoji paskola (billigste kviklån). Iš tiesų, reikėtų nepamiršti, jog norint pasiekti gerų rezultatų, svarbu tinkamai valdyti savo pajamas. Mūsų finansinė ateitis yra mūsų rankose, todėl visuomet turime tuo rūpintis patys. Štai keletas patarimų, kurie padės susitvarkyti su turimais finansiniais sunkumais, jei tik bus sąžiningai jų laikomasi. Skaityti toliau

A. Rusteika. Partokratija kaip politikos imitacija (6)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Sąjūdis davė ne tik savo valstybės – tautos namų, bet ir laisvės, tiesos ir šviesos pažadą. Tikėjome pasiekti demokratijos, valdančiųjų klasės privilegijų likvidavimo, teisių ir galimybių lygybės, tačiau tai buvo tik kelio pradžia. Visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų Lietuvos žmones suvienijęs teisingos Lietuvos tikslas buvo greitai palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Privatizacija, vietose vykusi kontroliuojant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus, kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas, direktoriai su savo aplinka išsidalino valstybines įmones, Skaityti toliau

Pinigų taupymo klaidos (0)

penge247.dk nuotr.

Taupyti nėra sudėtinga, tačiau daugelis iš mūsų, taupydami daro klaidas, kurių būtų galima išvengti, o tai padėtų sutaupyti daugiau. Augančios maisto, degalų kainos gerokai apsunkina gyventojų biudžetą, todėl kartais su tuo tvarkytis tampa ganėtinai sunku. Kylančios kainos, verčia gyventojus taupyti dar labiau. Nors taupymas pats savaime nėra sudėtingas procesas, tačiau daugelis tai daro neteisingai, dar labiau apsunkindami esamą padėtį, todėl jie tik pakenkia savo finansams užuot juos gelbėję. Dėl to, tenka ieškoti iš kur būtų galima pigiai pasiskolinti pinigų (lån penge billigt), tačiau tai tik dar vienas neprotingas sprendimas. Kokios yra Skaityti toliau

Lietuvos bankas išleidžia knygą apie naujausią mūsų pinigų istoriją (0)

Knygos „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“ viršelis

Rytoj, kovo 1-ąją, 16 val. Lietuvos banko Pinigų muziejuje Lietuvos bankas visuomenei pristatys Lietuvos banko išleistą knygą „Pinigai ir pinigų sistemos pokyčiai Lietuvoje (1988–2016)“, kurią parašė istorikas, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.

Knygoje nuosekliai ir išsamiai apžvelgiama atkurtos Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų raida, nagrinėjamos temos, susijusios su pinigų sistemos funkcionavimu. Skaityti toliau

Dėl „vaiko pinigų“ gauta per 200 tūkst. prašymų (0)

Dėl „vaiko pinigų“ gauta per 200 tūkst. prašymų | Pixabay nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vasario mėnesio duomenimis, dėl išmokos vaikui savivaldybės jau gavo 212,5 tūkst. prašymų dėl 300 tūkst. vaikų (t.y. trijų ketvirčių visų teisę į išmoką naujai įgijusių vaikų).

Iš jų jau patenkinti (išnagrinėti ir priimtas sprendimas skirti išmoką) 138,8 tūkst. prašymų dėl 190 tūkst. vaikų.

Teisę gauti vadinamuosius „vaiko pinigus“ iš viso turi 530,8 tūkst. vaikų, iš Skaityti toliau

Finansiniai patarimai – kaip valdyti savo finansus (0)

SIA „Adaptive Media” nuotr.

Šiandien, vis dažniau kalbama apie asmeninius finansus, jų svarbą, taupymo privalumus ir panašius dalykus. Nuolat girdime žymių žmonių pasisakymus apie ekonominę situaciją, finansų paskirstymą bei daugelį kitų svarbių finansinių niuansų. Gaila, kad mokykloje nebuvo pamokos, kuri vadintųsi „asmeniniai finansai“.

Galbūt, jei būtų tokia pamoka, būtų paprasčiau suvokti kaip teisingai valdyti savo finansų, kokios yra greitųjų paskolų palūkanų normos (pikavippi korko), kokie jų privalumai, trūkumai, ar verta skolintis ir Skaityti toliau

V. Sanda. Policijos vadovybė – fokusininkai: vieniems pinigų randa, kitiems – NE (1)

Lietuvos policijos nuotr.

Policijos pareigūnu būti nelengva. Vis dėlto, atrodo, Policijos departamento vadovai ir nemaža dalis politikų tyčia tikrina policininkų kantrybės ribas, sugalvodami vis absurdiškesnių dalykų. Paskutinė avantiūra: sutaupoma bene pusė milijono, bet kelioms dešimtims pareigūnų nerandama iš ko mokėti jiems teisiškai priklausančio priedo.

Šįkart apmauti su gyvūnais dirbantys pareigūnai – kinologai ir raitoji policija. Paprastas pavyzdys apie du policijos pareigūnus. Pirmasis dirba 8 ar 12 valandų pamainą, po kurios eina namo, o antrasis, dirbantis su gyvūnais, tokios prabangos neturi. Jei esi kinologas arba iš raitosios policijos, pasibaigus pamainai, eisi rūpintis savo Skaityti toliau

„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas (1)

„Sodros“ nuotr.

„Sodra“ pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus.

Nuo šių metų pradžios indeksuotos visos pensijos – ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, o indeksuotos išankstinės pensijos bus mokamos nuo vasario. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, kuri, praėjusių metų pabaigoje siekė beveik 302 eurus, dėl indeksavimo padidėjo maždaug 21 euru. Skaityti toliau

Laiku neapmokėtos sąskaitos gali sugadinti Jūsų kredito istoriją (1)

Pixabay.com nuotr.

Planuojantiems kreiptis į banką ir gauti paskolą būstui rekomenduojama labai atidžiai stebėti, ar laiku apmokamos sąskaitos už komunalines paslaugas. Vėluojančios įmokos gali sugadinti kredito istoriją. Nereikėtų tikėtis, kad bankas į vėlavimus pasižiūrės pro pirštus, nes kredito istorija rodo finansinįžmogaus drausmingumą ir riziką, kad paskolą bus delsiama grąžinti laiku. Bloga kredito istorija gali nulemti prastesnes paskolos suteikimo sąlygas arba visiškai apriboti galimybes skolintis. Skaityti toliau

N. Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės? (2)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Praėjusių  metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, Skaityti toliau

Gamtai skirtose monetose – žemaitukas ir lietuvių skalikas (video) (0)

LB.lt nuotr.

Liepos 21 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 10 eurų ir 1,5 euro kolekcinėse monetose vaizduojami vienas šalia kito stovintys ir ta pačia kryptimi žvelgiantys du lietuvių skalikai ir žemaitukas. Tradicines lietuviškas veisles pagerbianti moneta pristatyta Lietuvos žirgyne, Riešėje.

„Jei šuo ir žirgas – geriausi žmogaus draugai, tai žemaituką ir lietuvių skaliką galėtume laikyti geriausiais lietuvio draugais. Išleisdami šią kolekcinę monetą prisidedame prie tradicinių lietuviškų, deja, šiuo metu nykstančių veislių įamžinimo“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Skaityti toliau

V. Pilinkienė. Kodėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nebūtinai reiškia kovą su šešėline ekonomika? (4)

Vaida Pilinkienė | KTU nuotr.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Seimui priimti įstatymą, draudžiantį grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, viršijančius 3 tūkst. eurų. Kokia praktika taikoma Europoje ir tokius veiksmus sieti su kova prieš šešėlinę ekonomiką nėra visiška tikslinga?

Pirminės tokio siūlymo ištakos yra Europos Komisijos išplatintas komunikatas dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano. Jame pabrėžiamos teroristų veiklos finansavimo aplinkybės, kai už jų veiklą mokama grynaisiais pinigais, ir siūloma Europos Sąjungos šalims narėms imtis priemonių apriboti galimas viršutines mokėjimo grynaisiais Skaityti toliau

7 svarbiausi kriterijai, kaip pasirinkti patikimą kredito įstaigą (4)

Huffingtonpost.com nuotr.

Pinigai – neišvengiama suaugusio, savarankiško žmogaus gyvenimo dalis. Jų reikia mums visiems, bent minimali suma būtina tiesiog išgyvenimui, o didesnės finansinės galimybės suteikia laisvę – laisvę rinktis, keliauti, užtikrinti sau ir šeimai geresnes gyvenimo sąlygas, įgyvendinti svajones, investuoti į pomėgius, kurti verslą ir t.t. Deja, ši svarbi gyvenimo sritis ne visuomet džiugina, o kartais tenka gerokai pasukti galvą, iš kur gauti lėšų kasdieniams poreikiams ar svarbiems pirkiniams.

Dalis žmonių verčiau susimažina poreikius ir iškenčia krizinį laikotarpį, kiti drąsiai Skaityti toliau

Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių Skaityti toliau

Tėvai turi formuoti ir sekti vaikų finansinius sprendimus (0)

publimetro.pe nuotr.

Vis atsinaujinančios technologijos, modernėjantys įrenginiai  daugybę sprendimų priartina prie kasdienybės. Tapo įprasta mobiliuoju telefonu pasitikrinti banko sąskaitą, užsisakyti skrydį ar viešbutį. Šie sprendimai atnešė didesnį produktyvumą, tačiau taip pat ir pavojų, mat vaikams sudaromos sąlygos laisvai prieiti ir naudotis didele dalimi šiuolaikinių priemonių. Tokie pavojai – pinigų vogimas, greitieji kreditai nepilnamečiams būna ne technologijų, o pačių vaikų kaltė. Ar tėvai gali tai suvaldyti? Skaityti toliau

P. Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit? (7)

Povilas Stankevičius | asmeninė nuotr.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marin Le Pen (Marin Le Pen) ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o Europos centinio banko (ECB) nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą. Analogiškai, prieš Brexit rinkos dalyviai taip pat tikėjosi staigios, iš kart po referendumo prasidėsiančios, krizės Jungtinėje Karalystėje (JK), kuri kol kas neįvyko.Vis dėlto, Le Pen užmojų įvykdymas galėtų sukelti staigų ir skaudų šoką Prancūzijosekonomikai. Skaityti toliau

Kalėdų laukimas kauniečiams prasideda gerumo parodymu (0)

kaledinis-labdaros-vakaras-kaune2015

Šventine tradicija tapęs labdaros vakaras Kaune skelbia gerumo mėnesio pradžią. Kauniečiai ir ne tik kviečiami aukoti ir tapti kalėdinio stebuklo dalimi. Surinktos lėšos šįmet bus skirtos neįgaliųjų reikmėms, o ypač šeimoms, auginančioms negalios paliestus vaikus.

Kauno valstybinės filharmonijos salė šeštadienio popietę sukvietė kelis šimtus geradarių, jau ne kartą parodžiusių savo atjautą dėl kitų žmonių nepriteklių. Čia iškilmingu koncertu paskelbtas startas kasmetinei gerumo iniciatyvai, kviečiančiai visus prisidėti prie kilnaus tikslo – padėti neįgaliems Kauno gyventojams. Skaityti toliau

Asociacija LATGA kūrėjams ir organizatoriams išdalijo per 171 tūkst. Eur (0)

socmin.lt nuotr

Lietuvos muzikos ir kino pasaulio atstovams Kalėdos atėjo anksčiau – baigiantis 2016-iesiems Asociacijos LATGA taryba paskirstė dviejų fondų – Kūrybinės veiklos ir Socialinio-kultūrinio fondo lėšas net 56 meno projektams. Iš viso – per 171 tūkst. Eur. „Nežinau, ar be LATGA finansavimo galėtumėme įgyvendinti projektus. Ši parama yra tarsi egzistencinė gija“, – sako Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) vadovė Asta Pakarklytė. Skaityti toliau

D. Zalepūga. Kokią nemalonią tiesą suprato doc. G. Navaitis? (0)

kohajone.com nuotr.

Lapkričio 4 d. Delfi portale buvo paskelbtas doc. G. Navaičio straipsnis „Azartiniai lošimai Lietuvoje: tyrimas atskleidė nemalonią tiesą“. Šiame straipsnyje doc. G. Navaitis komentuoja „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus (tyrimo užsakovas neatskleistas), tačiau nemalonios tiesos tiesiogiai neįvardija.  Todėl bandyti suprasti kokią žinią nori pateikti docentas tenka remiantis  straipsnio teiginiais: „Loterijos bilietus pirko 54 proc. apklaustųjų“; „lošiančių lošimų automatų salonuose tebuvo 1 proc.”; „Vienas probleminio, nebekontroliuojamo lošimo požymių – jo sukeliamos negatyvios finansinės pasekmės. Lietuvoje jas paminėjo Skaityti toliau

Patarimai studentams, kaip sutaupyti atvykus į naują miestą (0)

huffingtonpost.com

Dažnai studijuoti į naują miestą atvykę studentai nesugeba tinkamai suvaldyti savo finansų. Pasitaiko atvejų, kuomet jau per pirmą savaitę jaunuoliai ištuština visą savo mėnesio biudžetą. Tad ką reikėtų daryti, kad piniginė taip greit nesuplonėtų? Finansų specialistai pateikia 7 patarimus studentams, kurie gali jiems padėti sutaupyti, neatsisakant mėgstamos veikos.

„Iš saugios namų aplinkos, kurioje visais finansiniais reikalais rūpinosi tėvai, į naują miestą atvykę studentai, tiesiog neturi pakankamai asmeninio biudžeto valdymo įgūdžių. Skaityti toliau

Monetoje pavaizduota Islandijos vėliava primena tarptautinio Lietuvos pripažinimo pradžią prieš ketvirtį amžiaus (0)

Lietuvos banko nuotr.

Mūsų valstybė mini tarptautinio pripažinimo, prasidėjusio paskelbus Nepriklausomybę, 25-metį. Šiai sukakčiai Lietuvos bankas išleido proginį sidabro pinigą, šiandien jis pristatytas visuomenei Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje.

„Pinigas spalvingas, jos reverse išsiskiria Lietuvos ir Islandijos, kuri pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, vėliavos. Danijos, kuri antroji pripažino Lietuvą, ir kitų valstybių vėliavų elementai lanku išdėstyti monetoje tokia tvarka, kokia valstybės pripažino Lietuvos Respubliką, kai mūsų šalis grįžo į laisvų Skaityti toliau

Apklausa: 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek moka už bankines paslaugas (0)

Eurai. pinigai, pinigineAlkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, jog bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išsigrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau net 38 proc. apklaustųjų nežino, kiek jiems  tokios banko paslaugos kainuoja.

Likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

„Galima daryti prielaidą, jog nemaža dalis žmonių vis dar galvoja, kad bankinės paslaugos, tokios kaip pinigų išsigryninimas ar pervedimas apskritai nekainuoja.

Skaityti toliau

T. Bakučionis. Partijos, pinigai ir politikos „maximizacija“ (0)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Politinė vasara, artėjant eiliniams Seimo rinkimams prasidėjo nuo liberalų sąjūdžio skandalo. Praėjus savaitei nuo jo, viešojoje erdvėje nuskambėjo mano įsitikinimu labai svarbi ir reikšminga mintis:  …kuo mažiau politikoje yra pinigų, tuo geriau visiems, kurią išsakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o visi kažkaip ėmė ir pamiršo, tad pats laikas tai būtų dabar priminti.

Pratęsiant Prezidentės mintį, t.y. pasakius „A“ reikėtų pasakyti ir „B“, o būtent panagrinėti, kas lemia tą didelį pinigų poreikį partijoms bei politinėms kampanijoms ir ką būtų galima padaryti minimizuojant pinigų poreikį. Reikalas tas, kad Lietuvoje pradėjus įstatymiškai Skaityti toliau

K. Zamarytė–Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą (7)

Kristina Zamarytė–Sakavičienė | asmeninė nuotr.

Žiniasklaidoje apstu pasisakymų apie Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamą Lytiškumo ugdymo programą mokiniams. Nuogąstaujama, kad programos projekto nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra moksliškai pagrįstos, bet paremtos tik religinėmis dogmomis. Esame gąsdinami, kad mokiniai ir toliau galvos, jog vaikai randami kopūstuose. Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų – rašomi raštai, platinamos peticijos, vykdomos laiškų akcijos. Štai apie 30 nevyriausybinių organizacijų pateikė viešą kreipimąsi ministrei A.Pitrėnienei, reikalaudamos, kad programa taptų „pažangesnė“. Skaityti toliau