Žymos archyvas: pilis

Medininkai – neatrastas Lietuvos perlas (video) (0)

Medininkų pilis | Alkas.lt nuotr.

Keliaujame už jūrų marių, stebimės tolimų kraštų grožybėmis, o, kartais net ir liūdnai palinkčiojame galva esą pas mus nėra kur važiuoti, nėrą ką žiūrėti. O juk gyvename krašte, kur dažnas miestelis ar kaimelis turi tiek įdomybių, kad tereikia jas išryškinti ir iki tol nežinomas „užkampis“ sužibės brangakmeniu.

O ką jau kalbėti apie Medininkus , kurios pilis yra viena iš 5  Lietuvoje esančių. Ir atstumas nuo Vilniaus juokingai mažas vos tik 30 kilometrų kelio puikiu plentu. Tik štai šį kelią įveikti daugeliui daug sunkiau, nei per miesto spūstis pasiekti prekybos Skaityti toliau

Kviečia paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“ (1)

Miro pilis | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Balandžio 2 d., 14 val. Kaune, Pažaislio vienuolyno sveikatingumo komplekse „Monte Pacis“ (T. Masiulio 31) bus atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“.

Lietuvos  valstybė turi ilgą ir šlovingą istoriją. Savo geografine padėtimi, išsitiesusi tarp rytų ir vakarų, Lietuva visada būdavo istorinių verpetų sūkuryje.

Buvo pilami piliakalniai ir juosiamos gynybinės tvoros, statomos medinės pilys. Net šiais laikais priskaičiuojama apie 2000 išlikusių piliakalnių. Užsitęsus kovoms su Kryžiuočių ordinu, Lietuvoje buvo pastatyta ir Skaityti toliau

Įdomusis paveldas. Panemunės pilis: pavadinimų daug, pilis – vienintelė! (0)

turistopasaulis.lt nuotr.

Panemunės ar Eperješų? O gal Gelgaudų? Eleonoravos, Vytėnų ar tiesiog Zomkaus? Skirtingose epochose labai įvairiai vadinta, Panemunės pilis yra vėl atgavusi savo pirminį pavadinimą.

Perskaitę Vilniaus dailės akademijos knygelę „Panemunės pilis: įdomusis paveldas“ sužinosite visas pilies kaitos peripetijas: statybas ir perstatymus, nuosmukius ir pakilimus keičiantis šeimininkams.

Leidinys skirtas vienam iš svarbesnių Lietuvos paveldo objektų – piliai, kurios legendinė istorija siekia net kunigaikščio Vytenio laikus, o dokumentuota prasideda 1597 m., vengrų kilmės dvarininkui Janušui Eperješui pradėjus statyti mūrinę pilį. Skaityti toliau

Bus pristatytas atnaujintas Panemunės pilies pietinis korpusas (0)

Panemunės pilis | LRKM nuotr.

Spalio 27 d., ketvirtadienį, Panemunės pilyje (Pilies I kaimas, Skirsnemunės sen., Jurbarko r.) Vilniaus dailės akademija pristatys dvejų metų trukmės projekto – Panemunės pilies pietinio korpuso tvarkybos darbų – vaisius. Atlikti tvarkybos ir remonto darbai, įrengtas turizmo centras, atkurta istorinė virtuvė.

Panemunės pilis – renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto, priklausti Vilniaus dailės akademijai. Tai architektūros paminklas patenkantis i Nemuno, Skaityti toliau

Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos! (15)

IMG_1709

Gegužės 20 d., penktadienį, Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma“, kurios darbuotojai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse buvo pateikę 6 dalyviai.

„Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų projektas – netipinis, reikalaujantis kokybiško ir kruopštaus darbo, puikaus statybų rangovo pasiruošimo. Džiaugiamės, kad konkursą laimėjusios įmonės darbuotojai turi ir kultūros paveldo Skaityti toliau

Sisinherstas: kas mūsų laukia ir ką daryti toliau (0)

Vitos Sakvilės-Vest kambarys Bokšte |Asmeninė nuotr.

Kas Vitą Sakvilę-Vest (Vita Sackville-West) žino tik kaip Virdžinijos Vulf (Virginia Woolf) mylimąją ir romano „Orlando“ prototipą, o apie jos vyrą, Haroldą Nikolsoną (Harold Nicolson), vien tik iš filmo „Vedybų portretas“ (Portrait of a Marriage) girdėjęs ar skaitęs to paties pavadinimo vieno iš jų sūnų, Nigelio Nikolsono (Nigel Nicolson), rašytą knygą, tiems iškart sakau: šis rašinys ne apie tai.

Sisinhersto (Sissinghurst) pilies likučiai su bokštu, kiemus užpildantys gėlynai ir parko visuma, taip pat aplink besidriekiantys dirbami laukai, pilnai funkcionuojantis valstiečio ūkis – visa tai Skaityti toliau

Trakai – tarp 10 įspūdingiausių senovinių pasaulio vietovių (0)

Traku pilis_turizmo departamentas

Puiki žinia – keliautojų bendruomenė „Places to See in Your Lifetime“ senąją Lietuvos sostinę Trakus įtraukė tarp 10 pačių įspūdingiausių pasaulio senovinių miestų ir miestelių.

Pasaulio keliautojų pamėgtoje „Places to See in Your Lifetime“ interneto svetainėje ir Facebook paskyroje paskelbtas dešimtukas įspūdingiausių senovinių pasaulio miestų ir miestelių, tarp kurių įstabūs vaizdai iš Fenghuango (Kinija), Marburgo (Vokietija), Džodhpuro (Indija), Rondos (Ispanija), Bergamo (Italija), Trakų (Lietuva), Songzanlino (Kinija), Alberobelo (Italija), Civita di Bagnoregio (Italija) ir Piodao (Portugalija).

Keliautojams pažymima, kad senoviniai miestai ir miesteliai – geriausias pasirinkimas Skaityti toliau

Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)

Karys su lietuviškuoju skydu (Darius Jurcevičius), istorinė rekonstrukcija | TIM nuotr.

XIII-XIV a. Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė (LDK) – jau­na vals­ty­bė. Pa­ly­gi­nus su kai­my­nais, ka­ry­ba bu­vo la­biau­siai iš­vys­ty­ta vals­ty­bės sri­tis. Ki­tos pa­žen­gė ne tiek daug: mū­ro pa­sta­tai – re­ti, pi­ni­gų sis­te­ma – anks­ty­va, sa­vo­jo (bal­tiš­ko) raš­to nė­ra. Tai są­ly­go­jo įtemp­ta tarp­tau­ti­nė si­tua­ci­ja: va­ka­ruo­se plė­tė­si Kry­žiuo­čių, o šiau­rė­je – Ka­la­vi­juo­čių (nuo 1237 me­tų – Li­vo­ni­jos) or­di­nai, kė­lę LDK grės­mę.

Se­no­sios Lie­tu­vos mo­nar­chai nuo XIII a. pa­laips­niui vie­ny­da­mi bal­tiš­kas gen­tis po LDK vė­lia­va, plės­da­mi vals­ty­bės že­mes į ry­tus, sta­ty­da­mi me­di­nes ir mū­ri­nes pi­lis, mo­der­ni­zuo­da­mi ka­riuo­me­nę, XIV a. su­kū­rė vals­ty­bę ga­lin­čią mes­ti Skaityti toliau

P. Gylys. Kodėl V.Landsbergis atsisakė Lietuvos pilietybės? (56)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Toks klausimas man kilo stebint referendumui skirtą televizijos laidą, kurioje buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atvirai ir „kietai“ agitavo žmones jame nedalyvauti. Man nekilo klausimo dėl to, kad jis pats atsisako vykdyti savo, kaip piliečio, pareigą. Negalėjo kilti abejonių ir dėl to, kad jis ir kitus mūsų šalies žmones ragina nedalyvauti pilietinės valios išreiškime. Bet kuriam politiniu gyvenimu besidominčiam žmogui akivaizdu, kad toks kalbėjimas ir veikimas viešojoje erdvėje reiškia de facto pilietybės atsisakymą. Jei asmuo nevykdo savo pilietinės pareigos, jis faktiškai „nusipilietina“. Tokia persona realiai tampa NEPILIEČIU bent jau pagal vieną požymį.  Taigi, kodėl jis taip pasielgė? Skaityti toliau

Prasideda darbai Gedimino pilies vakariniame bokšte (1)

Gedimino bokštas | lnm.lt nuotr.

Vilniaus širdyje esančios Aukštutinės pilies vakariniame bokšte, su pasididžiavimu vadinamame Gedimino pilimi, prasideda fasadų plytų mūro tvarkybos darbai. Vakarinio bokšto liekanos, priklausančios Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui, yra valstybinės reikšmės kultūros paveldo paminklas.

Bus atlikti  bokšto fasadų autentiškų plytų ir akmenų mūrų konservavimo ir restauravimo darbai. Sienų mūras bus valomas nuo purvo, samanų, トgrafiti” piešinių ir vario skardos patamsėjimų. Vėliau bus restauruotas ir protezuotas sueižėjusių  plytų paviršius, įstatytos ištrupėję plytos ir iškritę akmenys, užpildytos mūro siūlės. Restauruoti mūrai bus padengti Skaityti toliau

Kauno savivaldybė skelbia, kad kauniečiai išreiškė pritarimą tolimesniam Kauno pilies atstatymui (0)

Kauno pilies „rekonstravimo darbai“ | G. Kušlio nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyris išplatino pranešimą, kad šiemet Kauno miesto tarybos sprendimu atliktos kauniečių apklausos rezultatai, dauguma Kauno miesto gyventojų pritaria Kauno pilies atstatymo III etapo įgyvendinimui.

Kauno pilies atstatymo III etapo įgyvendinimui visiškai pritaria 42,5 proc. apklaustųjų, dar 19,8 proc. apklaustųjų pritaria iš dalies. Taigi pritariantieji III etapo įgyvendinimui iš viso sudaro 62,3 proc. respondentų. Nepritariančių šiam projektui yra gerokai mažiau – 18,1 proc. Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie Panemunės pilies tyrimus (0)

Panemunės pilis | lt.wikipedia.org nuotr.

2013 m. gruodžio 5 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, kviečia į paskaitą „Panemunės pilies istorinių ir architektūrinių tyrimų raida bei problemos“ skaitys menotyrininkė dr. Rasa Butvilaitė. Ši paskaita tai vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejus šiemet vėl rengiamo tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ renginių.

Nemuno dešiniojo kranto aukštumoje iškilusi Panemunės pilis − autentiškiausia iš išlikusių XVII−XVIII a. rezidencinių Lietuvos pilių. Skaityti toliau

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse (14)

Medininkų pilis | K.Vanago (BFL) nuotr.

Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos.

Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris ją pritaikė turizmo reikmėms ir restauravo pagrindinį pilies šiaurės rytų bokštą – donžoną. Bokštą sudaro penki aukštai su ekspozicijomis skirtomis Lietuvos mūrinių Skaityti toliau

Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)

Radvilų giminės didikų palaikai iškilmingai perlaidoti ant Pilies kalno kriptoje.  Iškilmėse – patrankų šūviai.

Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos  ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.

Miestelis prie Asvejos

Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau

Nacionalinis muziejus tęsia vakarų ciklą apie pilis. Kas naujo medinių pilių tyrimuose? (0)

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. Viršelis. | Dailininkas Š.Miškinis

Spalio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) archeologas dr. Gintautas Zabiela skaitys paskaitą „Kas naujo medinių pilių tyrimuose?“

Lietuvos nacionalinis muziejus šiemet vėl rengia naują tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“. Pirmasis vakaras jau įvyko spalio 10 d. Tuo kart istorikas Vytautas Volungevičius skaitė įvadinę paskaita „Kas yra pilis?“

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė viduramžiais buvo medinių pilių kraštas. Iš šių pilių iki mūsų dienų išliko tik jų vietos – piliakalniai ir pilis minintys negausūs rašytiniai šaltiniai. Paskaitoje buvo apžvelgtos pagrindinės paskutinio dešimtmečio Skaityti toliau

Šachmatų figūrų simbolika (1)

Luiso salos šachmatai. XII a. pab.

Tikriausiai kiekvienas žino, kas yra šachmatai. Jau prieš kelis šimtmečius buvo iškelta versija, kad šio neįprastai intelektualaus ir daugybę amžių populiarumo vis neprarandančio stalo žaidimo „protėvis“ gimė kažkur senovės Persijoje ar Indijoje, o europiečiai jį perėmė iš arabų. Savo pergalingą žygį po Europą šachmatai pradėjo iš Viduržemio jūros baseino pirmojo tūkstantmečio antroje pusėje ir netrukus paplito visuose kraštuose. Kaip ir pats žaidimas, europietiškoji šachmatų istorija be galo įdomi ir kupina paslapčių, tačiau čia pasistengsime nušviesti ne istorinius šachmatų kelius, bet galimus simbolinius šio žaidimo aspektus.

Viduramžiais neabejota, kad toks paslaptingas ir mįslingos simbolikos kupinas žaidimas galėjo būti perimtas tik iš Rytų, nors jo autorystė neretai priskirta seniesiems graikų filosofams ar antikinių legendų personažams. Dažniausiai ne itin įmantrios arabiško šachmatų pirmtako Skaityti toliau

Žalvario amžiaus pamokos vartotojams (28)

Netoli Araišių ežero, jau Gaujos nacionalinio parko teritorijoje, stūkso vėjo malūnas, į kurį verta užsukti | valstietis.lt nuotr.

Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.

Ne Valdovų rūmai

Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas (0)

trakai-numizmatikoje_parodaLiepos 26 d., penktadienį, 18 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Trakai numuzmatikoje“ atidarymas ir G.Kazimierėno paveikslo „Vytautas, laukiantis karūnos“ pristatymas. Renginys organizuojamas minint Trakų istorijos muziejaus įkūrimo 65 jubiliejų.

„Trakai – nedidelis, bet labai svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai miestas – yra gan plačiai atspindėtas medaliuose, ženkluose, žetonuose, plombose ir ženkliukuose, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Džiugu, kad daug faleristikos ir numizmatikos eksponatų, Skaityti toliau

Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria? (14)

Gedimino bokštas | lnm.lt nuotr.

Šių metų kovo 22 d. Vilniuje įvyko eitynės, kurių dalyviai taip pagerbė rusų nužudytą 1863 m. sukilimo vadą Kostą Kalinauską. Lietuvių žiniasklaidoje šį įvykį aprašė „Lietuvos rytas“, kuris parašė, esą gudai užkopė su vėliavomis į Gedimino bokštą, o juos iš ten išvarė policija.

Kas įvyko iš tikrųjų? Kokią apskritai reikšmę turi šie įvykiai?

Skelbiame apie tai Alesio Mikus (pokalbį su vienu iš šių eitynių rengėjų Anatoliu Michnaviecu (Анатоль Міхнавец), visuomeninės iniciatyvos „Baltarusių nacionalinė atmintis“ (Беларуская нацыянальная памяць) pirmininku. Skaityti toliau

Vilniuje ir Šilalės rajone bus paminėtas Pilėnų žygdarbis (audio) (17)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Vasario  24 d., sekmadienį, Vilniuje ir Šilalės rajone bus prisimintas Pilėnų žygdarbis.

15 val. Šilalės rajone ant Bilionių piliakalnio Pilėnų didvyrių minėjimą surengs Bilionių seniūnija, Žemaičių kultūros draugija ir Varnių regioninio parko direkcija. Šventės dalyviai  mėtys kovos kirvius, šoks, dainuos. Pasirodys žemaičių kariai su savais žemaitukų veislės žirgais.

17 val. Vilniuje ant Gedimino Kapo kalno Pilėnų minėjimą pratęs Vilnius. Čia margirio kovotojų atminimas bus pagerbtas karinėmis dainomis ir aukomis dievams. Skaityti toliau

Parodos „Kalėdinė Trakų pilies pasaka“ atidarymas (0)

Atvirukų paroda „Kalėdinė Trakų pilies pasaka“ Gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 12 val. Trakų salos pilyje vyks Tarptautinio vaikų ir jaunimo kalėdinių meninės kūrybos darbų konkurso „Kalėdinė Trakų pilies pasaka“ parodos atidarymas. Paroda vyks trijose pilies vakarinių kazematų salėse. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Trakų meno mokykla.

Trakų salos pilis – unikalus Lietuvos valstybingumo, istorijos bei kultūros paminklas, vienas svarbiausių valstybės simbolių. Daugiausia lankytojų ši amžius menanti pilis ir joje įsikūrusi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija sulaukia šiltuoju metų laiku. Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje vyks renginys, skirtas Stanislovo Mikulionio atminimui (0)

Stanislovas Mikulionis

Spalio 22 d., pirmadienį, 10 val. Trakų istorijos muziejuje (Kęstučio g. 4, Pusiasalio pilies teritorijoje)  vyks renginys, skirtas architektui, Trakų miesto ir pilių tyrinėtojui, kultūros paveldo vertintojui ir žinovui Stanislovui Mikulioniui atminti. Renginio metu bus pristatytas Trakų istorijos muziejaus leidinys „Stasį Mikulionį prisimenant“.

„Prieš du dešimtmečius, 1992 m. spalio 11 d. šis garbus ir iškilus žmogus išėjo Anapilin, palikęs daug nebaigtų darbų, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Povilūnas. – Trakų istorijos muziejaus darbuotojai, pagerbdami S. Mikulionio atminimą, Skaityti toliau

Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je (1)

Vėjarodė, pagaminta 1581 m. ir rasta 1968 m. Liubičios (Gudija) miestelyje-tvirtovėje

Da­bar tai – Liub­čia pa­va­din­tas mies­te­lis Nau­gar­du­ko (Gu­di­ja) apy­lin­kė­se. Pi­lia­vie­tė­je yra iš­li­kęs tvir­to­vės bokš­tas, ga­lin­gas įva­žiuo­ja­mų­jų var­tų su bokš­te­liu sta­ti­nys ir ke­li is­to­riz­mo sti­liaus dvi­aukš­čiai pa­sta­tai. Šiuo me­tu lė­tai at­sta­ti­nė­ja­mi pi­lies kuo­rai – gal vie­nus pa­bai­gus ne­su­grius ir ki­ti sta­ti­niai? Aiš­ku vie­na – jo­kio­mis są­ly­go­mis ne­si­keis nuo­sta­bus vaiz­das į Ne­mu­no vin­gį, miš­kus, ku­riuo­se, kaip pa­sa­ko­ja­ma pa­da­vi­muo­se, me­džio­jo ka­ra­lius Min­dau­gas.

Is­to­ri­kas Te­odo­ras Nar­bu­tas stu­di­jo­je „Lie­tu­vių tau­tos is­to­ri­ja“ (T. 4, Wil­no: A. Mar­ci­now­ski, 1838, p. 508–510) ra­šė apie anks­ty­vą­ją vals­ty­bės is­to­ri­jos da­lį, be ki­ta ko, pa­mi­nė­da­mas ir Liub­čią bei jos val­dy­to­jus: „Kai Len­ki­jo­je bu­vo pra­dė­tas kur­ti Do­mi­ni­ko­nų or­di­nas, pa­lai­min­ta­sis Vi­tas, trokš­da­mas dva­siš­kai apaš­ta­lau­da­mas pa­dė­ti tam­su­mo­je, tai yra stab­mel­dys­tė­je sken­din­čioms tau­toms, pri­si­dė­jo prie šven­to­jo Jac­kaus: ap­si­vil­ko vie­nuo­lio abi­tą ir ta­po jo mo­ki­niu ir apaš­ta­liš­ko žy­gio bi­čiu­liu. Skaityti toliau

„Naktis Trakų salos pilyje“ – su riteriais, muzika ir lobio ieškojimu (0)

Naktis Trakų pilies saloje

2012 m. gegužės 18 d. Trakų istorijos muziejus (TIM) jau septintąjį kartą Salos pilies menes lankytojams atvers sutemoms gaubiant Galvės ežerą ir kviečia dalyvauti Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuojamame renginyje.

Tik kartą per metus muziejus suteikia galimybę naktį susipažinti ir pabendrauti su viduramžių pilies gyventojais – amatininkais, kilmingomis damomis ir jų riteriais, mažakalbiais vienuoliais, didžiuoju kunigaikščiu, dvaro dailininku bei paslaptingomis pilies dvasiomis.

„Šis renginys nuo pat pirmojo karto sulaukė didelio lankytojų dėmesio, – sakė Virgilijus Poviliūnas, TIM direktorius. – Todėl, nepaisant to, kad vėlyvi renginiai reikalauja daugiau pastangų ir įdirbio, Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio) (36)

1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai, po žiaurios kovos, neturėdami vilties apsiginti, išsižudo ir susidegina. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – viena iš pirmųjų V.Kudirkos Tautiškos giesmės eilučių. Tai yra esminė lietuvių tautinės savimonės mintis, kuri buvo tarsi kelrodis atsikuriančiai lietuvių tautai. Kiekvieną lietuvį žavi mūsų istorijoje ne imperijos ar karinės pergalės, o kova už laisvę, nesitaikstymas su pavergėjais ir jų prievarta. Tai yra svarbiausia mūsų istorijos vertybė. Skaityti toliau

Gytis Paškevičius. Mano kraštas (video) (1)

Šitą žemę man likimas dovanojo
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris

Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka
Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ją visos negandos aplenkia
Mano žemė man – vieninteliai namai Skaityti toliau