Žymos archyvas: Petras Vileišis

Lietuviškų pėdsakų Gruzijoje žemėlapis kviečia tyrinėti šimtametę draugystę (0)

Gruzijos žemėlapis | urm.lt nuotr.

Gegužės 26 dieną Gruzijai pasitinkant valstybės šimtmetį Lietuvos ambasada Tbilisyje pristato specialų žemėlapį, kuriame pažymėti su Lietuva vienaip ar kitaip susiję objektai šioje Pietų Kaukazo šalyje.

„Lietuviai Gruziją atrado jau seniai, tą liudija ir tai, kad prieš šimtmetį čia atidaryta pirmoji Lietuvos atstovybė Kaukaze, buvo susibūrusi aktyvi lietuvių bendruomenė. Čia gyveno arba keliavo garsūs lietuviai – Petras Vileišis, Antanas Vienuolis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Gruzija paliko pėdsaką jų darbuose ir kūryboje, o jų atminimas liko gyvas čia, toli nuo namų. Šiandien iš naujo galime atrasti vietas, kurios liudija mūsų šimtametę draugystę“, – sako Lietuvos ambasadorius Giedrius Puodžiūnas. Skaityti toliau

G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“ (44)

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr.

1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau

V. V. Česnulis. „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai. Julius Navikas (1)

„Mūsų artojas“ | Archyvinė nuotr.

Vilniuje leistų lietuviškų laikraščių „Kelias“ ir „Vilniaus rytojus“ atsakinguoju redaktoriumi pasirašinėjęs Julius Navikas gimė 1854 m. kovo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių). Gimtinė – Gačkiškiai, kaimas Inturkės parapijoje (Molėtų r.). Juozo ir Rozalijos Misiūnaitės sūnus. 1876–1881 m. tarnavęs rusų kariuomenėje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje ir dirbo Petro Vileišio žemės ūkio mašinų fabrike „Vilija“. Karo metu kartu su „Vilija“ buvo išvažiavęs į Rusiją. Kaip technikas darbavosi keliuose Rusijos miestuose. Po karo grįžo į Vilnių ir dirbo įvairiose geležies įrankių dirbtuvėse. Skaityti toliau

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos (5)

Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje.  Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta ir jau pakankamai greitai.

Šiame svarbiame darbe dalyvavo pakankamai didelis dalyvių skaičius – virš 200. Be abejo, tai buvo be galo skirtingi žmonės. Dalis jų, buvo aktyvūs ir pastebimi šiuose organizaciniuose reikaluose jau gerokai anksčiau – tarkim Antanas Smetona, Petras Klimas ar didelį Skaityti toliau

Kauniečiai spręs, kur statyti išeivių Kaunui dovanojamą J. Vileišio paminklą (4)

Rengėjų nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti J. Vileišio paminklą. Kauniečiai kviečiami dalyvauti apklausoje ir nuspręsti, kuri miesto vieta šiam paminklui yra tinkamiausia.

„100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J. Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

Burbiškio dvare žydinčios tulpės pasaką sekė dvi dienas (nuotraukos) (0)

Tulpių pasaka“ | Alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

Gegužės 14–15 dienomis Burbiškio dvare Radviliškio rajone vyko 16-oji Tulpių žydėjimo šventė „Tulpių pasaka“. Jau šešioliktą kartą Burbiškio dvaras džiugino lankytojus žydinčių tulpių žiedais, gera nuotaika ir atnaujintais dvaro pastatais, pagražėjusiu parku ir romantiškais pasivaikščiojimų takais.

Šiais metais pirmą kartą šventė truko dvi dienas: pirmoji buvo tradicinė – su pramogomis ir Lietuvos atlikėjų koncertais, Skaityti toliau

Zarasų krašto muziejuje atidaroma istorinė kilnojamoji paroda (0)

Kilnojamosios parodos nuotr.

Kovo 8 – kovo 16 dienomis Zarasų krašto muziejuje veiks kilnojamoji stendinė senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Parodą sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.

Parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Skaityti toliau

Vileišių rūmai buvo ir išlieka lietuviškumo citadelė (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

Gruodžio 4 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vileišių rūmų istorijos fragmentai“ skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, filologas Gytis Vaškelis.

Nors Vilniui, kaip senam ir garbingam miestui, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia yra tik vienas iš jo raidos etapų, šis laikas pasižymėjo ne tik intensyvia ekonomine plėtra, bet ir aktyviu lietuviškosios savimonės sugrįžimu. Vienas iš įspūdingiausių tos plėtros liudininkų šiandien yra Vileišių rūmai, pastatyti 1906 m. inžinieriaus, filantropo Petro Vileišio, ne tik savo energiją, bet didžiąją kapitalo dalį per čia praleistą dešimtmetį esmingai investavusio į lietuviškumo gaivinimą Vilniuje. Skaityti toliau

Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų (0)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus.

„Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi ne tik rūmų, bet netgi namų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

R.Ozolas. Reikia iš naujo perskaityti Pirmojo atgimimo korifėjus (2)

Romualdas Ozolas, www.voruta.lt
Filosofo Romualdo Ozolo kalba, pasakyta 2011 m. sausio 25 dieną Petro Vileišio 160-ųjų gimimo metinių minėjime Vilniaus rotušėje

R.Ozolas

Garbūs čia šį vakarą į istorinę Vilniaus rotušę susirinkę lietuviai!

Savo ištikimybę Petrui Vileišiui turėjau garbę pareikšti prieš dešimtmetį nedideliu tekstu „Vileišio principai“. Nenoriu kartotis. Šis žodis tebus kaip anojo prierašas, replika.

Dabar skaitau lietuvių kūrybos klasiką – literatūros, filosofijos, pedagogikos klasiką. Turiu laiko. Replika tokia: klostantis situacijai, kai tauta imama vaizduoti kaip mistinė visuma, o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1918 metais – vos ne lemtingiausia istorinė klaida, pats laikas kaip klasiką iš naujo perskaityti ir mūsų Pirmojo atgimimo korifėjus.   Skaityti toliau