Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. E. Bortkevičienė. Petras Vileišis, palikęs neužmirštamus pėdsakus Lietuvių tautai

Virginija Elena Bortkevičienė, www.alkas.lt
2020 02 08 20:16
6
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Tautinio atgimimo jaudulys, kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kasmet tolsta nuo mūsų kasdienybės. Išlieka tik ryškiausi paveikslai, įvykiai, veidai, dažniausiai nugulę į istorijos šaltinių puslapius, grožinės literatūros tekstus. Tačiau gyvai iškyla, kai agresyvėja kosmopolitinės idėjos, bandoma perrašyti istoriją, minimos sukaktys ir kt.

Jei XIX a. viduryje išsiskyrė Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas – vyskupas Motiejus Valančius, tai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ypač ryškų pėdsaką paliko žymus geležinkelių ir tiltų statytojas, kelių inžinierius – Petras Vileišis. Jis lietuvių tautinės valstybės  kūrėjas, mecenatas, švietėjas.

Petras Vileišis gimė 1851 metais sausio 25 dieną (Skebotiškio valsčiuje, Medinių kaime, prie Pasvalio) laisvųjų karališkų valstiečių Vincento Vileišio ir Agotos Mačėnaitės – Vileišienės šeimoje. Petras buvo vyriausias sūnus. Toje šeimoje gimė vienuolika vaikų, iš kurių trys mirė, o aštuoni užaugo – šeši broliai (Petras, Kazimieras, Anupras, Antanas, Juozas ir Jonas. Jonas buvo Lietuvos valstybės kūrėjas: Vasario 16-tosios akto signataras, vidaus reikalų ministras, finansų ministras, pirmasis Lietuvos atstovas JAV, Kauno burmistras) ir dvi seserys.

Broliai Jonas, Petras, Antanas ir Anupras Vileišiai (1904 m.) | Bronislovo Medzionio nuotr.
Broliai Jonas, Petras, Antanas ir Anupras Vileišiai (1904 m.) | Bronislovo Medzionio nuotr.

Pirmasis mokytojas, kuris mokė P. Vileišį, buvo kaimo daraktorius Strazevičius. 1861 metais P. Vileišis įstojo į Panevėžio gimnazijos pirmąją klasę, vėliau mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurią 1870 metais baigė aukso medaliu. Baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją, P. Vileišis norėjo studijuoti Kelių inžinierių institute, tačiau jo nepriėmė dėl to, kad buvo katalikas. Tada jis įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, kurį baigęs pakartotinai stojo į Peterburgo Kelių inžinierių institutą. Šį kartą buvo priimtas.

Jau lietuviškos spaudos draudimo metais rūpinosi lietuvių tautos švietimu. Studijuodamas Peterburge subūrė lietuvių studentų būrį, kurie nelegaliai lotyniškomis raidėmis leido rankraštinį laikraštį „Kalvis ‒ melagis“ (per metus išėjo dešimt numerių), be to, dalyvavo labdaringoje lietuvių ir žemaičių draugijoje. 1876–1877 metais, pasinaudojęs Rusijos‒Turkijos karo meto suirute, gavo Peterburgo cenzūros komiteto leidimą legaliai išleisti keturias savo knygeles lotyniškomis raidėmis. Tai buvo knygelės: „Apsakinėjimas apie žemę ir atmainas oro“, „Dvi labai naudingos šnekos ir trumpas pasakojimas apie iškalas“, „I. Jurgis Stefensonas. II. Pas mus ir kitus“, „Jons ir Aniuta“. Šių knygelių išleidimas turėjo įtakos caro valdžios apsisprendimui dėl lietuvių spaudos draudimo panaikinimo.

Reikia pasakyti, kad Peterburgo lietuviai studentai tarpusavyje kalbėdavosi ar susirašinėdavo lenkų kalba, nes lietuvių literatūrinės kalbos – kokia ji tada buvo – nei P. Vileišis, nei kiti studentai nemokėjo. Dėl to P. Vileišis rašė ir redagavo savo Mūšos upyno tarme, fonetiškai, naudojo lenkišką raidyną. Todėl  nežinančiam Vileišio tarmės tuos tekstus skaityti buvo sunkoka.

P. Vileišis nuoširdžiai troško padėti savo tautai, vesti ją į geresnį, pasiturintį gyvenimą. Būdamas itin gerai išsimokslinęs, suprato, kad, norint lietuvius prikelti iš tautinio apsnūdimo, nepakanka vien tik sužadinti jų meilę tėvynės praeičiai ir kalbai, kurti daug žadančius ateities planus, o reikia imtis konkrečių veiksmų jų materialinei padėčiai gerinti. Tik materialiai sustiprėję lietuviai galės atgimti, pakilti iš to skurdo, į kurį juos įklampino ilgas vergavimas kitiems. Be to, jis puikiai žinojo, kad to idealo jie galės siekti tik būdami laisvi, nuo rusų įstatymų nepriklausantys žmonės.

Paminklas broliams Vileišiams: Petrui, Jonui ir Antanui | Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Paminklas broliams Vileišiams: Petrui, Jonui ir Antanui | Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.

Baigęs Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą bei Peterburgo kelių inžinierių institutą, Belgijoje išmokęs dirbti su išskirtine plieno technologija, išdirbęs daug metų įvairiose Rusijos vietovėse tiesiant geležinkelius, buvo Rusijos imperijoje labai paklausus aukščiausio lygio kelių, geležinkelių ir tiltų statytojas, kesoninių pamatų tiltams įrengimo specialistas. Už gerą darbą 1889 m. buvo apdovanotas ordinu. Dirbdamas Rusijoje kartu su kitais lietuviais studentais padėdavo knygnešiams gabenti uždraustas knygas, savo įmonėse stengėsi įdarbinti lietuvius darbininkus.

Būdamas stiprus savo specialybės žinovas ir organizatorius, jis pelnė Rusijos valdžios pagarbą, susilaukė daug užsakymų, kuriuos įvykdęs beveik per dvidešimt metų susikrovė didžiulį 830 tūkstančių auksinių rublių kapitalą.

Turėdamas daug pinigų, P. Vileišis skyrė daug lėšų ir jėgų Lietuvos ekonominiam bei humanitariniam švietimui. Bendradarbiavo su „Aušra“, „Varpu“ ir kita nelegalia spauda. Jis juos rėmė materialiai, rašė straipsnius.

P. Vileišio iniciatyva Vincas Pieteris išvertė į lietuvių kalbą I. Lysovskio knygelę „Trys pamokslai apie gaspadorystę“. 1883 m. ji buvo išleista Ragainėje su P. Vileišio pratarme.

Norėdamas kuo daugiu išvystyti šviečiamąją veiklą  P. Vileišis ėmė burti lietuvius inteligentus. Įdomu, kad tarp šviečiamosios veiklos talkininkų buvo ir tuo metu pradėjęs reikštis teisininkas bei publicistas Antanas Smetona. Jis parašė dvi knygutes: „Kas ir kiek gali pirkti žemės Lietuvoje“, „Miškų, laukų, sodų, daržų eibės ir bausmės už jas“, ir išvertė knygutę „Kam, kada ir kaip reikia atbūti karūmenė (vaiskas)“.

1899 metais P. Vileišis su visa šeima grįžo iš Rusijos į Lietuvą. Vilniuje 1900 metais įkūrė geležies dirbinių gamyklą, kurioje stengėsi įdarbinti savo tautiečius, nes tuo metu Vilniuje daugiausiai darbdavių buvo lenkų, kurie rūpinosi savo tautiečiais. 1904 metų pabaigoje gavęs valdžios leidimą įsteigė spaustuvę, pradėjo leisti (dažniausiai savo lėšomis) pirmą lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, buvo jo oficialus redaktorius. Kiek vėliau atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną.

1904–1906 m. pastatė Vilniuje namus – Vileišių rūmų ansamblį, kurie dar ir šiandien puošia mūsų sostinę Vilnių (projekto autorius architektas Augustas Kleinas). Kadangi ansamblis yra prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, į ansamblį įdėjo baroko detalių. Name prie gatvės buvo įkurta laikraščio „Vilniaus žinios“ redakcija, spaustuvė ir knygrišykla. Vileišių šeima šiame name gyveno iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, o karo metu šių rūmų dalis buvo užleista našlaičių prieglaudai, vėliau lietuvių švietimo draugijai „Rytas“. Šiuo metu Vileišių rūmuose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vileišių rūmai Vilniuje | Panorama.lt nuotr.
Vileišių rūmai Vilniuje | Panorama.lt nuotr.

1905 m. kartu su Dr. Jonu Basanavičiumi padėjo sušaukti Didįjį Vilniaus seimą, įsteigti Lietuvių mokslo draugiją, buvo LMD narys. Lietuvos kultūros reikalams išleidęs didelę dalį sukauptų pinigų ir net įsiskolinęs, 1908 m. Petras Vileišis išvyksta į Rusiją dirbti pagal profesiją. Kaukaze ir kitur šešerius metus iki 1920 metų vadovavo geležinkelių tiesimui, statė tiltus, kasė tunelius.

1921 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1922 m. dirbo susisiekimo ministru, 1923 m. išrenkamas Kauno universiteto garbės daktaru, 1924 m. –  Lietuvos technikų ir inžinierių draugijos garbės pirmininku. Šiuo laikotarpiu P. Vileišis parašė apsakymų iš Lietuvos valstiečių gyvenimo, apie keturiasdešimt mokslo populiarinimo knygučių.

Petras Vileišis buvo vienas pirmųjų verslininkų, kuris reikalavo aukštos verslo kultūros, dorovės ir, žinoma, rodė ją pats. Tautiečiams atskleidė daugybės amatų perspektyvas, diegė modernų požiūrį į juos bei žemės ūkį, pramonę.

Mirė Petras Vileišis 1926 m. rugpjūčio 12 d. Palangoje, palaidotas Kauno bazilikos rūsyje, tik po dešimt metų 1935 m. kovo 21 d. palaikai perlaidoti Vilniuje Rasų kapinėse esančiame Vileišių šeimos kape.

Petro Vileišio nuopelnai lietuvių tautai labai dideli. Jo atminimas pradėtas įamžinti dar Nepriklausomoje Lietuvoje. P. Vileišio vardu pavadinta aikštė Kauno Žaliakalnyje; jo vardas buvo suteiktas tiltui per Nerį Kaune; P. Vileišio vardu buvo pavadinta gatvė Kaune; P. Vileišio vardu pavadinta Pasvalio gimnazija, o prie jos pastatytas skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas P. Vileišio paminklas; Kaune prie Karo muziejaus yra pastatytas P. Vileišio biustas; Medinių kaime pastatytas P. Vileišiui skirtas stogastulpis. Viliuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Skulptūrą sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis, architektai Linas Kūgelis ir Ričardas Krikštapavičius. Paminklas pastatytas Vileišių giminės iniciatyva. P. Vileišio gyvenimas, jo darbai yra iškilus Tėvynės meilės liudijimas, sujungęs verslą, dorą, tautiškumą „vardan tos Lietuvos“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  2. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  3. R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė
  4. Knyga apie moterį aplenkusią laiką
  5. Bus paminėtos F.Bortkevičienės 140-osios gimimo metinės
  6. S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos
  7. Kauniečiai spręs, kur statyti išeivių Kaunui dovanojamą J. Vileišio paminklą
  8. Kviečia paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Romas says:
    1 m. ago

    Va čia būta žmogaus. Pagarba jam per amžius.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 m. ago

      + + +!

      Atsakyti
  2. !!! says:
    1 m. ago

    Būtų gerai jei nors 1% dabartinių verslininkų sektų P.Vileišio pavyzdžiu.

    Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    1 m. ago

    taigi taigi…. pasirodo ir turint pinigu galima Tevyne ir paprastus jos zmones myleti. Grazu…

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    1 m. ago

    Reikalas tas, kad kartos, tuomet ir dabar atėjusios į valdžią, labai smarkiai skyrėsi savo dora, išsilavinimu, tikslais, geba būti šeimininku (ne kiek pavyko agresyviai ar suktai užgrobusiu ir sauvaliaujančiu savininku, o už kitus ir save atsakingu šeimininku!)
    Ta karta mokėjo dirbti ir uždirbti tos santvarkos sąlygomis, o mūsų „liberalai” perėmė iš komjaunimo „išbuožinimo” ir pan. supratimą. Todėl, atgavę valdžią, elgiamės ne prasčiau, už į Smolnį įsiveržusius bolševikus.
    Taip ir egzistuojame – aferistų tarpusavio varžybų žiūrovais tapę, tik po kažkokio laiko sužinantys, jog valstybė turėjo ir tą, ir aną, tačiau tai pasidalino valstybę ir visuomenę „išbuožinę” gudrutis A ir gudrutis B, o valstybė liko su nosimi… Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinanti, jog darbas tau nesuteikia nieko, išskyrus žeminančią egzistenciją, o agresyvus, kriminalinis „verslas” – garantuoja „šviesią” ateitį TAVO vaikams.
    Maža tauta negali vienas kitą konkurentu, varžovu laikyti! Mums išlikti BŪTINAS solidarumas, vienas kito palaikymas, kad nė vienas „nenuburbuliuotų” dėl to, kad visuomenė jo nesėkmėms abejinga, kad nesaugome vienas kito, neištiesiame laiku pagalbos rankos, nepadarome tai privalomu kiekvienam, kad ir ant kokio aukšto soc. laiptelio jis stovėtų!
    Jeigu pirmosios Lietuvos verslo elitas nesilaikytų jam būdingos doros normų – kiek šviesių asmenybių nebūtų Lietuvai užaugę!

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      1 m. ago

      Doriems verslininkams atviras kelias į darbus Vakaruose, Lietuvoje tokie pavojingi SISTEMAI.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Vokietijoje rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas

D. Tarailienė. Žvilgsnis į 1918 m. Vasario 16-ąją

2021 02 16
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Vilnius kviečia apsilankyti Sukilėlių koplyčioje ir pasivaikščioti po istorines Rasų kapines

Vilnius kviečia apsilankyti Sukilėlių koplyčioje ir pasivaikščioti po istorines Rasų kapines

2020 11 22
Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

2020 11 20
V. E. Bortkevičienė. „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“: 65-eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose

V. E. Bortkevičienė. „Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“: 65-eri Juozo Dapkevičiaus metai žygiuose

2020 11 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
Lietuvoje

Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1612; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 903; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 812; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 695; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 673; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 637; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
3
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

Artėja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis (straipsnis skelbtas 2017  m. – Alkas.lt). Tad norėtųsi nutolti nuo einamųjų įvykių ir prisiminti tuos...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
1
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos istorija turtinga savo reikšmingomis ir svarbiomis datomis, tačiau pati svarbiausioji – pagrindinė yra 1918 metų Vasario 16-oji. Į...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Kitas straipsnis
Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis ragina žvelgti pro „žaliuosius akinius“

Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis ragina žvelgti pro „žaliuosius akinius“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai