Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Profesoriaus Tado Ivanausko įkurtoje Obelynėje (Kauno r.), čiulbėjo paukščiai ir klegėjo vaikai – čia vyko tradicinė Gegutės šventė. Ją kiekvieną gegužę, per patį žydėjimą, rengia Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos bendruomenė.
Šį išskirtinį kampelį ateities kartoms išsaugojo Eleonora ir Algirdas Baltuškevičiai, kurie leido čia įkurti Kauno rajono muziejaus filialą. Deja, šiemet gegutės šventė vyko be ponios Eleonoros, kuri sunegalavo. Skaityti toliau
Gegužės 6 d. į tradicinę jotvingių Jorę Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija), kurioje puoselėjama pagarba senajam baltiškųjų kultūrų paveldui, vėl, kaip ir kasmet, susirinko žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra baltiškasis gyvenimo būdas, kad pabūtų drauge Jorės dieną, kai Aukščiausioji galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visa perkūnydama naujo vešėjimo metui.
Šventė vyko pagal senovines baltų apeigas, vyko jotvingių ir prūsų amatų Skaityti toliau
Atšilus orams, dažnas pradeda labiau rūpintis savo kūnu, aktyviau judėti, lepinti žiemos išsausintą odą, bet retai kada pagalvoja, kad kasdienės priežiūros reikalauja ir akys. Mūsų akis visais metų laikais, o ypač pavasarį, veikia įvairūs dirgikliai: ryški pavasario saulė, sausas oras ar užteršta aplinka. Dėl šių dirgiklių jaučiame akių nuovargį, jos ašaroja, sausėja, dažniau pasitaiko uždegimų. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, tinkama priežiūra padeda šių bėdų išvengti. Skaityti toliau
Balandžio 21 d. atidaryti vasaros sezono ir garsiai atšvęsti skautybės gyvavimo šimtmečio Vilniaus miesto centre susirinks skautai iš visos Lietuvos. Dalyvių laukia koncertas, pramogos ir įvairios veiklos, kuriose dalyvauti kviečiami ne tik skautai, bet ir miestiečiai.
Šventę pradės iškilminga eisena nuo Nepriklausomybės aikštės, nusitęsianti per visą Gedimino prospektą. Susirinkę Katedros aikštėje skautai tradiciškai atliks iškilmingą rikiuotę, kurioje dalyvius sveikins Socialinės apsaugos ir darbo ministras, renginio globėjas Linas Kukuraitis, Skaityti toliau
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau namuose džiaugsmo. Tačiau jų šeimininkai žino, kad gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, mat per juos tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač pavasarį, kai augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad tvarkymasis nevirstų varginančiu užsiėmimu. Skaityti toliau
Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras kūno išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis.
Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti, ypač tokiems, viešojoje erdvėje mažiau analizuojamiems sveikatos sutrikimams kaip pavasarinė alergija ir depresija. Skaityti toliau
Vasario mėn. 24 d – Vieversio diena. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą. Dirvos grumstelį primenantis paukštelis vadinamas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jeigu vyturys parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., tai dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.
Tikėta, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai. Skaityti toliau
Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip numato Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), gali atsiverti naujų didelių smegduobių.
Šiame regione smegduobės ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas. Skaityti toliau
Bičių ūkių savininkai teigia, kad vėsūs orai trukdė bitėms rinkti nektarą, todėl šiuo metu vasarinio medaus yra surinkta mažiau negu praėjusiais metais. Tiesa, prieš akis dar rugpjūčio mėnuo, kuris, kaip tikina bitininkai, turi galimybę pakeisti medaus derliaus kiekį. Tuo metu prekybininkai teigia, kad pirkėjai kaip ir pastaraisiais metais dažniausiai ieško lietuviško įvairiažiedžio medaus, prie kurio renkasi įvairius vaisinius delikatesus.
Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, Skaityti toliau
Prienų aplinkosaugininkai nustatė neeilinį gamtos niokojimo atvejį – sunaikintas jūrinio erelio lizdas. Įtariama, kad jis išverstas tyčia, nes, kol privačiame miške lizdus suka reti paukščiai, miško savininkai negali gauti leidimo kirsti mišką.
Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorinio poskyrio specialistai tiria šį įvykį Prienų rajone, Šilavoto miške. Tai jau ne pirmas toks atvejis šioje teritorijoje. Manoma, kad taip lizdų ir lizdaviečių naikintojai siekia įrodyti, kad paukščiai čia negyvena, todėl lizdų apsaugos reikalavimai esą negalioja ir atsakingos institucijos gali išduoti leidimus kirsti mišką. Skaityti toliau
Parskridusioms šelmeninėms kregždėms ko gero, šalta. Todėl pirmas į Žuvintą parskridęs jų pulkelis nenustygsta vietoje: suka ratus virš ežero, o ir nutūpę ant elektros linijų laidų virpina sparnus – anaiptol ne iš džiaugsmo, o tik norėdamos sušilti ir nusipurtyti lietaus lašus.
Tuo pačiu metu po keletą kregždžių buvo stebėtos ir virš kitų biosferos rezervato ežerų – Žaltyčio, Amalvo. Net ir gausiau parskridusios jos neatnešė pavasario. Vėsūs orai – tikras išbandymas ne tik vabzdžialesiams sparnuočiams, sunkiai aptinkantiems skraidančią muselę ar mašalą. Skaityti toliau
Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d. Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.
Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.
Nuo seno kovo 10-tąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.
Kaip sakė Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pastebėti prie pat marių vandens skrendantys gausūs pempių pulkai, vis dažniau pasirodo didieji kormoranai. Sugrįžo dūminės raudonuodegės, liepsnelės, juodieji ir amaliniai strazdai, kikiliai, Skaityti toliau
Kovo 8 d. 14 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7) bus atidaryta Vilniaus dizaino mokymo centro pensininkų dailė studijos dailės darbų paroda „Sidabrinis pavasaris 2017“.
Viena Vilniaus dizaino mokymo centro veiklos sričių – padėti miesto pensininkams įsijungti į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą meninės ir kultūrinės veiklos dėka. Čia jie mokosi meno paslapčių bei bando išreikšti save per meninę kūrybą. Vasarą rengiamos kūrybinės išvykos, dailės plenerai, ruošiamos sukurtų darbų parodos. Per 12 pensininkų dailė studijos gyvavimo metų laikotarpį surengta per 60 personalinių bei grupinių Skaityti toliau
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad nors šiuo metu ežerų ledas vis dar yra storas ir stiprus, bet jau matyti pirmieji jo tirpimo požymiai. Tai atšutusios pakrantės, išplatėjusios upių įtekėjimo ir ištekėjimo sritys.
Ties virš ledo kyšančiomis žolėmis jis yra suplonėjęs, skylėtas ir tokiose vietose itin nesaugus.
Dar pavojingesnis ledas mažuose tvenkiniuose, į kuriuos įteka upeliai, nes pastarųjų vanduo yra šiltesnis – apie vieną penkis laipsnius. Skaityti toliau
Kovo 5 d., siekiant išsaugoti pavasarį migruojančias varles, saugomų teritorijų direkcijos daro užtvarus šalia automobilių kelių. Lietuvos gamtos fondas organizuoja mokymus, kurių metu sužinosite apie varliagyviams kylančias grėsmes bei kaip patys galite prisidėti prie migruojančių varliagyvių išsaugojimo.
Kiekvieną pavasarį stebite varles ir rupūžes, žūstančias po automobilių ratais pavasarinės migracijos metu? Jūs galite sumažinti aukų skaičių jau šį pavasarį – padėkite varlei pereiti kelią. Skaityti toliau
Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Skaityti toliau
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos spėja, kad dėl ledonešio komplikacijų vasarį vandens lygis gali pakilti tik Nemuno ir Neries žemupiuose. Šia spėjimas paremtas dabartine hidrologine padėtimi šalyje ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) vasario mėnesio meteorologine prognoze.
Šiuo metu sniego danga labai plona, o Vakarų ir Vidurio Lietuvoje ji ištirpusi. ECMWF duomenimis, Skaityti toliau
Sausio mėn. 29 d. ,sekmadienį, Kurtuvėnų regioninis parkas kviečia švęsti Pusiaužiemį ir pakeliauti po Pageluvio ežeryną aplankant net 10 ežerų. Žygyje žygeiviai ieškos barsuko pėdsakų ant Barsukyno kalno.
Sausio 25-oji, kuri mūsų tradiciniame kalendoriuje – Viduržiemis. Mūsų senoliai pasakytų: – ,,dzienelė pailgėj per ėruko pėdelį“. Nuo saulėgrįžos jau turime viena valanda ir keliomis minutėmis ilgesnę dieną.
Tą dieną miške savo oloje ir barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, – išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Skaityti toliau
Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.
Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.
Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje. Skaityti toliau
Inos Mindiuz parodą sudaro per 100 fotografijų, kuriose užfiksuotos Pavasario švenčių akimirkos 2012–2016 m. Šis fotografijų ciklas pasakoja apie vienas įspūdingiausių švenčių Ispanijoje, Mursijos regione: Šventąją Velykų savaitę (Semana Santa) ir Pavasario šventes (Fiestas de Primavera). Šios šventės, kaip renginys ir kaip ritualas, yra reikšmingos socialinės, tradicijos ir atminties požiūriu.Jas galima apibūdinti kaip meno ir gyvenimo sąjungą: istorijos tėkmėje jos virto tam tikru Skaityti toliau
Išlindusi pavasario saulė išginė visus į lauką – popietėmis ir savaitgaliais žaliose miesto erdvėse „įsikuria“ šeimos su klegančiais vaikais. Bėgiojantys mažyliai prasegtomis striukėmis, perpūsti vis dar stipraus vėjo, nejučia pradeda kosėti, kiek vėliau – sloguoti ir karščiuoti. Išsiilgę šilumos tėvai pernelyg dažnai įtiki, kad žiemos, atitinkamai ir ligų, sezonas pasibaigė, tačiau medikai perspėja – pavasarį sergamumas kvėpavimo takų ligomis neišnyksta. Kaip atpažinti, kada tai tik lengvas šalto oro paveiktas kosulys, o kada – rimtą ligą išduodantis simptomas? Skaityti toliau
Dar prieš šimtą metų šiltuoju metu laiku šniurkščiojantys ir čiaudintys žmonės ašarotomis akimis buvo retenybė, tačiau dabar tokių apstu. Alergija vadinama mūsų amžiaus rykšte. Daugiau kaip 150 mln. europiečių kenčia nuo šio negalavimo ir tai – dar ne pabaiga, nes tai – viena sparčiausiai plintančių ligų, apimanti vis daugiau sergančiųjų.
Šienligės „džiaugsmai“
Pavasario laukia daugelis nuo žiemos pavargusių žmonių: rodos, atgimstanti gamta, sužydėję medžiai, pievos įlieja naujų jėgų, Skaityti toliau
Senomis automobilių padangomis nuklotų pamiškių bei pakelių vaizdai balandžio pradžioje – sezoninio padangų keitimo pasekmė. Tai jau įsisenėjęs galvos skausmas miškininkams ir atliekų tvarkytojams, bandantiems perauklėti neatsakingus gyventojus, tarp kurių yra ne tik pavieniai automobilių savininkai, bet ir servisų darbuotojai.
„Kaip ir kasmet, padangų keitimo sezonas neapsieina be padarinių. Apmaudu, kad gyventojai, turėdami visas sąlygas pristatyti atitarnavusias automobilių padangas į atliekų surinkimo aikšteles, palikti prekybos Skaityti toliau
Jau trečius metus renginys gamtoje „Vidur girių“ kviečia pavasarį švęsti nuostabioje Dzūkijos gamtoje. Jau šį savaitgalį (balandžio 16 d. 12.30 val. prie Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro Marcinkonyse (Miškininkų g. 61, Marcinkonių k., Varėnos r.) renginio svečių laukia nepamirštama naktis pelkėje, naktinės gamtos koncertas, šilčiau nei bet kada kaitinantis laužas, ekskursija mažiesiems į meškos šikną, žygis dviračiais paslaptingųjų šilagėlių ieškoti, iškirtinės garso operatoriaus Vidmanto Blažio dirbtuvės, aplinkosaugos menininkų Alak Pathak ir Tamaros dirbtuvės, Skaityti toliau
Šiandien, balandžio 4 d., popietę Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjui Aleksandrui Zubriakovui. buvo įteiktas kastuvas su užrašu S.O.S. Juo susivienijimo Žali.LT atstovai paragino savivaldybės atstovus „išvalyti“ šiukšles ir imtis darbų – t.y. laikytis dar 2013 m. duotų pažadų atsodinti kertamus medžius Vilniaus mieste. Šia akcija priminta apie Vilniaus Verkių regioninio parko teritorijoje kertamus 3 ha šimtamečio miško plotus. Medžiai kertami siekiant nutiesti naują kelią, jungiantį Molėtų plentą ir Santariškes. Dar nenutiestai gatvei jau suteiktas Santaros pavadinimas. Skaityti toliau
Šylant orams, kaip ir kasmet, kyla pernykštės žolės gaisrai. Šiemet Šiaulių ugniagesiai jau 44 kartus skubėjo gesinti uždegtos žolės. Dėl degančios žolės milžiniškus nuostolius patyria gamta. Žūsta vabzdžiai, paukščiai ir gyvūnai, padidėja oro tarša. Siekiant išvengti žolės gaisrų ir atliekų deginimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai pradeda akciją „Atliekų deginimo prevencija“. Jos metu bus rengiami patikrinimai, kurių tikslas išsiaiškinti ir nubausti padegėjus. Skaityti toliau
Kaip ir kiekvienais metais būriai Pabaltijo liaudies šokių mėgėjų sugužėjo į Kelmo krašto sostinę Kelmę. Tam, kad galutinai atsikratytų žiemos sąstingio ir šokių siautuliu išjudintų visas gyvybines jėgas. Svarbiausia: kad akyse įžiebtų pavasarinį žibėjimą, nušviečiantį visų metų kelius į meilę tarp žmonių, tarpusavio sutarimą ir darną.
Įsisukusios poros, besišypsantys veidai kūrė laimingo pasaulio vaizdinį, kuris sulig kiekvienu šokiu vis giliau įsitvirtino pasąmonėje. Liaudies šokių naktys- tai galingiausias neurolingvistinio programavimo įrankis, pasąmonėje įtvirtinantis nuostatą, kad žmogus yra sutvertas laimingam gyvenimui, Skaityti toliau
Žuvinto ežero pilkųjų žąsų lizduose – pūkais apkaišytos kiaušinių dėtys. Kol kitos paukščių rūšys dar tik pakeliui iš dausų į gimtinę, pilkosios žąsys, bene ištvermingiausi ir anksčiausiai perintys mūsų vandens paukščiai jau peri.
Žuvinto ežero pilkųjų žąsų lizduose – pūkais apkaišytos kiaušinių dėtys. Kol kitos paukščių rūšys dar tik pakeliui iš dausų į gimtinę, pilkosios žąsys, bene ištvermingiausi ir anksčiausiai perintys mūsų vandens paukščiai jau peri. Nesvarbu, kad ištisus ežero plotus savaitę prieš Velykas padengė ledas, – žąsims tokios sąlygos ne naujiena. Skaityti toliau
Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.
Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau
