Žymos archyvas: pasaulis

S. Lynikas. Pavienės mintys apie pasaulio tvirtumą, sąveikas ir, tarkim, termobranduolinę reakciją (0)

NASA pav.

Visatos tvermės pagrindas – jėgų sąveika, jos dėka– visuotinis judėjimas, o Kūrėjui valdant tą judėjimą – numatytas vystymasis, pavidalų, gyvybės atsiradimas. Dažniausiai įprastinės būties metu esanti ir lengviausiai mums suprantama sąveika – priešybių traukos jėga, Visatos tvermės pagrindas.

O kaip ją, tą Visatą griauti? Reikia ardyti, iškreipti jos tvermę užtikrinančias jėgas. Kaip tiltų, pastatų sprogdintojai – jie suardo svarbiausius stabilumo mazgus. Pavyzdžiui, termobranduolinis sprogimas – efektyvus griovimo būdas (nors Kūrėjo rankose milijardai žvaigždžių šios reakcijos dėka, Skaityti toliau

Vydūnas. Tėvynė ir žmogus (1)

alkas.lt koliažas

Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą.

Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Skaityti toliau

Garsus antropologas T. H. Eriksenas Kaune kalbės apie „perkaitusį pasaulį“… (4)

Tomas Hylandas Eriksenas (Thomas Hyllandas Eriksenas) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Gegužės 7-8 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), lankysis bei viešą paskaitą skaitys ir seminarus ves Tomas Hylandas Eriksenas (Thom Hylland Eriksen) – vienas garsiausių šiandienos pasaulio antropologų, Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius, Europos socialinių antropologų asociacijos EASA prezidentas (2015-2016), Norvegijos Mokslų akademijos narys.

„Užuot nagrinėjęs vien gentis ir čiabuvius – T.H. Eriksenas analizuoja itin svarbius globalizacijos procesus, jų padarinius ir išeitis. Skaityti toliau

Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video) (8)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Saulės grąžos metu pasaulis yra kuriamas iš naujo.  Iš pasaulio medyje – grūšelėje – degančios žvakelės iškritusi kibirkštėlė padaro stebuklą: pasilieja marios mėlynos ir susikuria pasaulis.

Saulėgrįžos metas – pasaulio kūrybos metas. Kurkime aukurus, kurkime šeimos židinius, kurkime savąjį pasaulį, remdamiesi protėvių išmintimi, pagarba tradicijoms ir meile vienas kitam.

Lai iš žvakelės pakritusi maža kibirkštėlė kiekviename mūsų uždega ugnį – ugnelę, šildančią mus šaltuoju metų laiku, – ir kūrybos ugnį, stiprinančią mūsų kūrybines galias! Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo mums aktuali Antikos istorija? (video) (4)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kuo mums šiandien aktuali antikos istorija? Ir kodėl Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ją laiko tiek neverta dėmesio, kad net nereikalauja iš istorijos egzaminą laikančių abiturientų apie ją ką nors žinoti?

Laidoje taip pat aptariame Antikos tyrimų ir jos istorijos populiarinimo padėtį Lietuvoje. Kodėl nuo 1952 m. iki pernai metų neturėjome nė vieno išsamaus senovės graikų istorijos vadovėlio, o senovės Romos istorijos neturime iki šiol? Kokius Antikos autorius galime skaityti lietuviškai, o ko dar trūksta ar galime tikėtis sulaukti ateityje? Ko labiausiai reikia, kad užpildytume pagrindines šios srities spragas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar reikia Lietuvoje tyrinėti visuotinę istoriją? (video) (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kodėl Lietuvoje netyrinėjama visuotinė istorija? Kodėl net verstinių knygų visuotinės istorijos temomis lietuviškai išleidžiama itin nedaug?

Dariaus Aleknos manymu, mes iki šiol gyvename pagal paradigmą, įdiegtą mums sovietmečiu. Domėtis rimtais dalykais – ne sąjunginės respublikos kompetencija. Visuotinės istorija, filosofija ir kiti rimti dalykai turi būti tyrinėjami Maskvoje, o sąjunginių respublikų mokslininkams pakanka savo kiemo. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos) (6)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.

– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?

– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau

Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje (3)

??????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????

JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje National Geographic pristato filmą apie klimato kaitos grėsmes „Before the Flood“. Leonardas DiKaprio (Leonardo DiCaprio), Fišeris Stivensas (Fisher Stevens), kartu su prodiuseriu Martynu Skorseze (Martin Scorsese) leidžiasi į kelionę po pasaulį.

Dokumentinis filmas „Before the Flood“ skatina visuomenę imtis veiksmų ir užkirsti kelią gresiančiam ekosistemų nykimui visame pasaulyje. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Dešimtys tūkstančių lietuvių vėl pasitiks ir stebės sugrįžtančius gandrus (1)

Naisių gandralizdis | stop kadras iš vaizdo įrašo

Naisių gandrų šeimyna – bene žinomiausia Lietuvoje. Praėjusiais metais dešimtys tūkstančių projekto „Lietuva Tavo delne“ žiūrovų tiesiogiai stebėjo gandrų gyvenimą. Šiemet, likus kelioms dienoms iki kovo 25-osios – Gandro dienos, transliacija vėl sugrįžo į projektą.

Būtent kovo 25-ąją – Gandro dieną – po žiemojimo šiltuose kraštuose dažniausiai į Lietuvą parskrenda pirmieji gandrai. Projekto lankytojai kasdien gali laukti, o vėliau stebėti gandrų šeimos gyvenimą – poros sugrįžimą, jauniklių išsiritimą ir jų auginimą. Kaip teigia žinomas Lietuvoje gamtininkas Selemonas Paltanavičius, Skaityti toliau

E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė (8)

Aleksandravicius E.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kur yra Dievas? (115)

Dainius Razauskas_asmen.nuotr

Pirmiausia, Dievas ir mūsų supratimas apie Dievą, mūsų mintys apie Dievą, mūsų susikurtas daugiau mažiau aiškus Dievo vaizdinys – ne tas pat. Kaip tikrovė – ir mūsų supratimas, mūsų mintys, vaizdiniai apie tikrovę ar tikrovės vaizdinys. Tad kol kas palikime ramybėje Dievą su tikrove ir panagrinėkime savo mintis, savo vaizdinius.

Daug vaisingesnis ir toliau vedantis klausimas, nagrinėjant Dievo vaizdinį, man regis, būtų ne įgrisęs „ar yra Dievas?”, o „kur yra Dievas?”, jei tartume Jį esant. Skaityti toliau

Lietuva jau turi užbaigtą „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ (1)

lt.wikipedija.org nuotr.

Liepos 18 d. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleidžia 25-ą „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomą ir tuo užbaigia šio visiems lietuviams reikšmingo leidinio leidybą.

2015 m. pradžioje dar numatyta išleisti Papildymų tomą, kuriame bus enciklopedijoje vartojamų autentiškų tikrinių vardų ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašas, pastebėtų didesnių klaidų atitaisymai ir kt.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – originalus mokslinis informacinis leidinys, pateikiantis susistemintą informaciją apie pasaulį ir Lietuvą, visatą ir Žemę, pasaulio ir civilizacijos istoriją, visų žemynų tautas ir jų Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Susitikimas su filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais (1)

Kadras iš filmo „Žalčio nuotaka“

Balandžio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) vyks susitikimas su ukrainiečių, latvių ir lietuvių kino filmo „Žalčio nuotaka“ kūrėjais: Fiodoru Aleksandrovičium (Fiodor A. Aleksandrovich) (scenografas), Artiomu Ryžikovu (Artem Ryzhikov) (operatorius), Vladu Braziūnu (poetas), Skaidra Jančaite (menininkė), Nikitu Girnia (klarnetininkas), Tadu Surkiu (aitvaristas). „Žmogus prisiėmęs absoliučią valdžią, išvirsta į Mirties dievą. Ar pasaulis vertas būti gelbėjamas  meilės žūties kaina? Skaityti toliau

Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus (14)

technologijos.lt nuotr.

Balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose.

Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą. Įvairių ateities scenarijų analizė aiškiai parodo, kad būtini plataus masto pokyčiai Skaityti toliau

A. Kaziliūnaitė. Pasaulio matavimas vyrais ir visu tuo, kas su mumis „darosi“ (3)

Kadras iš filmo „Pasaulio matavimas“ (rež. Detlev Buck, 2011/2012)

Vasario 26 dieną prasidėjusios Vokiško kino dienos publikai mestelėjo drąsų klausimą: „Ar ateisi?“ Visą mėnesį įvairiuose Lietuvos miestuose galima susipažinti su šiuolaikinio vokiečių kino naujienomis. Gėtės (Goethe) instituto, Austrijos ambasados Vilniuje ir Šveicarijos ambasados Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje organizuojamos peržiūros Lietuvoje vyksta jau ketvirtus metus iš eilės.

Reikėtų pasakyti, kad paantraštė „Ar ateisi?“ atrodo gerokai per drąsi Skaityti toliau

V.Šatkauskienė. Kas ty mariose? (3)

Kuršių marios | B.Vengalio nuotr., satenai.lt

Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas, neįsivaizduojamas be ramumos ir pagarbos protėviams. Tarsi laimikis į tinklus „įkliuvo“ šiuo metų tarpsniu mituose ir ypač dainose tyvuliuojančių marių vaizdinys.

Marios – vienas iš vandens telkinio pavadinimų (kaip ir jūra, kartais ežeras ar upė), vartojamas dideliems, neaprėpiamiems, banguojantiems vandenims nusakyti. Marios, jūrės marios minimos visoje Lietuvoje Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie Teisybę ir Neteisybę (5)

ve.lt nuotr.

Kitą kartą ėjusias par svietą Teisybe ir Neteisybe. Beeidamas išalkusias valgyti. Turėjusias abiedvi ir duonos po kepalėlį, susėdusias ir susišnekusias:
– Katros dabar valgysme pirmiaus duoną?

Neteisybe sakanti:
– Valgykim dabar tavo, kitą kartą mano duonos valgysme.

Teisybe sutikus. Suvalge jos pusę kepalėlio. Beeidamas toliaus, išalko ir antrą kartą. Tada jau Teisybe norėjo, kad valgytų iš kepalėlio duonas Neteisybes, Skaityti toliau

Keli drabužiai, kamera ir 35 litai – viskas, ko lietuviui prireikė keliaujant aplink pasaulį (2)

Asmeninio arch. nuotr.

Ar kada nors svajojote apkeliauti aplink pasaulį? Jei taip, kas jums sutrukdė tai padaryti? Drąsaus jaunuolio iš Lietuvos galvoje taip pat gimė tokia idėja ir buvo tokia stipri, jog jo sustabdyti nebegalėjo niekas. Šarūnas Savickas kelionei ruošėsi vos dvi savaites ir gimtinę paliko su 35 litais kišenėje bei nepalaužiamu tikėjimu, kad viskas bus gerai.

Jei įvertintume vaikino kelionės būdą aplinkosaugine prasme, vargu ar atrastume „žalesnį“ būdą keliauti – Šarūnas pusę pasaulio jau įveikė pakeleivingomis mašinomis, Skaityti toliau

Lietuviškos muzikos vakare dainuos 30-mečio jubiliejų švenčianti grupė „Foje“ (video) (3)

„Foje“ albumo „Žodžiai į tylą“ viršelis, 1990 m.

Spalio 26 d., šeštadienį, vieninteliame tikro garso TV konkurse „Auksinis balsas“ – lietuviškų dainų vakaras, kuriame bus pamaloninti net tie, kurie Lietuvos popscenai sentimentų nejaučia.

„Auksiniame balse“ pasirodys lietuviškos muzikos legenda – trijų dešimtmečių jubiliejų švenčianti grupė „Foje“ ir jos siela Andrius Mamontovas. Kartu su Vytauto Lukočiaus vadovaujamu orkestru jie atliks vieną garsiausių savo kūrinių „Kitoks pasaulis“.

„Žiūri aplink, stebiesi viskuo,
Daiktus matai savo šviesoj…
O jeigu viskas yra ne taip, Skaityti toliau

Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis (3)

Baltų vienybės ugnies sąšauka | pilaitesbendruomene.lt  nuotr.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje kviečiami įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose. Prieš 777 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Skaityti toliau

Dalai Lama XIV lietuviams dalins savo neįkainojamą patirtį ir išmintį (0)

Dalai Lama | topnews.in nuotr.

Vienas ryškiausių pasaulio autoritetų Dalai Lama XIV jau ruošiasi vizitui Lietuvoje. Nors Tibeto dvasiniam vadovui tai bus jau trečiasis vizitas Vilniuje, tačiau pirmą kartą Jo Šventenybė sostinės gyventojams ir svečiams skaitys paskaitą, kurioje dalinsis ne tik milžiniška per gyvenimą sukaupta išmintimi, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Dalai Lama XIV paskaitą „Kelias į taiką ir laimė globalioje visuomenėje“ skaitys jau rugsėjo 13 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje.

„Nobelio taikos premijos laureatas paskaitoje dalinsis mintimis apie šių dienų moralės, etikos ir ekologijos problemas. Didžiausia Dalai Lamos XIV paskaitų vertybė ta, jog lyderis gyvenimiškas tiesas atskleidžia remdamasis asmenine patirtimi, emocijomis ir išgyvenimais. Jo gyvenimo kelias nėra ir niekada nebuvo lengvas, todėl jo gyvenimiškos patirtys Skaityti toliau

Pirmą kartą minėsime Pasaulio lietuvių vienybės dieną (0)

facebook.com nuotr.

Liepos 17 d. 18 val. profesionalūs atlikėjai ir mėgėjų meno kolektyvai surengs koncertą „Švęskime Pasaulio lietuvių vienybės dieną kartu“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Pirmą kartą Pasaulio lietuvių vienybės dieną minėsime Kaune kartu su nemažu būriu lietuvių sugrįžusių iš užsienio šalių. Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai ne kartą lankėsi Kauno miesto savivaldybėje, kur ir gimė graži idėja, surengti Pasaulio lietuvių bendruomenių ir jaunimo organizacijų vadovų suvažiavimą ir Užsienio šalių lietuvių atlikėjų koncertą. Šiam tikslui įgyvendinti sudarytas koncerto organizacinis komitetas. Skaityti toliau

Gyventojų skaičius pasaulyje nuo 1960-ųjų daugiau nei padvigubėjo (1)

bbs.chinanews.com nuotr.

Minėdami Pasaulio gyventojų dieną, pranešame, kad Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2011 m. spalio 31 d. pasaulyje gyveno 7 mlrd. gyventojų. Pasaulio gyventojų skaičius ir toliau auga. Nuo 1960-ųjų iki 2010-ųjų pasaulio gyventojų skaičius daugiau nei padvigubėjo. Didžiausią pasaulio gyventojų dalį sudaro Azijos gyventojai (apie 60 proc. visų pasaulio gyventojų), antroje vietoje – Afrika, kurioje gyvena apie 15 procentų pasaulio gyventojų. Europos Sąjungoje 2012 m. pradžioje gyveno 502 mln. gyventojų, tai sudaro apie 7,2 procento visų pasaulio gyventojų, Lietuvoje 2013 m. liepos pradžioje gyveno 2 mln. 956 tūkst. (apie 1 proc. ES gyventojų).

Tankiausiai apgyvendintos šalys yra Pietų Korėja (vidutiniškai 484,1 gyventojo kvadratiniame kilometre), Indija (372,5), Japonija (334,9) ir Kinija (139,8), rečiausiai – Australija (2,9) ir Kanada (3,4). Europos Sąjungoje vidutinis gyventojų Skaityti toliau

D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime? (7)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Solidumo Lietuvoje nebeliko. Nei politinio, nei ekonominio, nei socialinio, nei kultūrinio, nei finansinio, nei energetinio – jokio… Lietuva pavirto į didelį M raidės simboliu pažymėtą greitojo maisto restoraną, kurio lankytojai turi tik vieną tikslą – kuo greičiau prikimšti pilvą nesvarbu kuo, nemąstant apie savo sveikatą. Svarbu, kad pilvas čia ir dabar būtų prikimštas. Rytoj – vėl tas pat. Šalia tokios užeigos – nepavargdami plasnoja greito maisto gamintojai (vienadieniai drugiai) – masinės informacijos priemonės bei, kiti įvairių sričių drugiai – ekspertai. Jų vertinimai, kaip ir žiniasklaidos, paviršutiniai: „vakar buvo mažiau, nei užvakar, todėl šiandien tendencijos…Lietuvai, nedarbo, emigracijos, dujų kainų mažėjimui, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie razumą ir dalį (0)

„Dvynių akmuo“ | V.Kašinsko paveikslo fragmentas

Kitąsyk buvo viens labai išmintingas žmogus. Jis an visko turėjo didelę dalį, jam visą amžį viskas labai puikiai klojos. O kada jis numirė, žinoma, razumui su dalia nėr ko su kūnu in žemę lįstie – jie sumislio abu ait svieto vandravot. Razumas pasikėlė in puikybę, pradėjo dalį niekyt, sakydams:
– Ką aš su tavim vaikščiosu – aik tu sau, o aš aisu sau viens.

Tokiu būdu razumas nuvė vienu keliu, o dalis nuvė kitu. Razumas atėjęs pristojo prie vieno piemenio. Tas piemuo, biskį paganęs, sako: „Argi man ganyt… Aš turu ait kur in dvarą – mažu gausu kur geresnę tarnystą“. Atėjo in vieną dvarą pas virėją, sako:
– Ar negaučia pas tave kokią tarnystą? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl esame tokie liurbiai? (pirmadienio mintys) (34)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Stoviu Baltijos pajūry tolėliau Palangos tilto ir nuo šios Lietuvos „palangės“ žvelgiu į vandens platybes. Savotiškas jausmas. O kažkada žiūrėdamas į beribį vandens horizontą, žinojau, kad ten, už kelių šimtų kilometrų, yra visai kita žemė, gal Švedija vadinas. Ir norėjos ten, ir buvo baugu, nes sovietinė propaganda buvo gerokai mums užnuodijusi smegenis, kad suvoktume, jog tas laisvasis pasaulis – ne tau, ten viskas svetima, ten viešpatauja išnaudotojai, kapitalistai ir t.t. ir pan. Dabar stoviu šiapus Baltijos jūros, ir manęs visai nejaudina Vakarų artumas… Jaudina mūsų abuojumas. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ? (2)

Vacys Bagdonavičius | lt.wikipedija.org nuotr.

Vokietijai pripažinus ką tik gimusią Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas pasiuntė sveikinimo laišką tuometiniam Lietuvos Tarybos pirmininkui Antanui Smetonai. Jame mąstytojas išreiškė tikėjimą tuo, kad „Amžinoji Apvaizda yra pasirinkusi Lietuvą aukštam uždaviniui“ – „būti pasaulyje viena aiškiausiųjų žmoniškumo reiškėjų“. Vydūnui atrodė, jog greitai ateis ta diena, kai pasijausime esą „dėkingi, kad mums likimas parinko gyventi Lietuvai“.

Mąstytojas įžvelgė priespaudų nuvargintoje, karo dar labiau nuskurdintoje Lietuvoje tebesant pakankamai daug „jaunatvės pasitikėjimo ir jaunatvės galių“ ir buvo įsitikinęs, kad „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato“ [1]. Skaityti toliau

D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens? (29)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

XX a. devintame dešimtmetyje prasidėjęs globalizavimas nukreipė žmonijos vystymąsi ten, kur ji vieną kartą savo civilizacijos apyaušryje jau buvo: į pasaulį be sienų (valstybių juk nebuvo) ir be tautų (klanai, giminės ir pan.).

Lietuvoje aktyvesnių diskusijų globalizmo, kosmopolitizmo ar multikultūriškumo temomis aiškiai nepakanka. O jeigu jos ir buvo, tai tik siauroms tikslinėms grupėms, o viešoje erdvėje – tyla. Ir tai mums, gyvenantiems tik šia diena ir dar užsikrėtusiems emigracijos virusu, nėra gerai.

Kosmopolitizmas – tai idėja, kad žmonija priklauso vienai moralinei bendrijai, kad globalizuotas pasaulis yra toks, kuriame nėra „kitų“ – „svetimų“. Skaityti toliau