Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau
Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.
Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad Skaityti toliau
Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.
Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana. Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas Ūkio ministerijos (ŪM) parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, leidžiantiems Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
Pagal šį siūlymą Lietuvoje įmonių pavadinimus galima būtų kurti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Skaityti toliau
Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leis juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
„Vis daugiau įmonių veiklą vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, todėl lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje ir sudaro barjerus verslo plėtros galimybėms kitose šalyse. Tikimės, kad Ūkio ministerijos parengti pakeitimai padės verslui ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis sudaryti bendrovių pavadinimai bus lengviau įsimenami Skaityti toliau
