Žymos archyvas: naudingosios iškasenos

„Mokslo sriuba“: Kokie turtai slypi Lietuvos žemės gelmėse? (video) (0)

Ved. Ignas Kančys | LRT nuotr.

Įdomių formų akmenis ir blizgius kristalus kai kurie žmonės kolekcionuoja, puošia jais namus ar nešioja ant kaklo kaip amuletus.

Tačiau tai – ne tik puošmenos, bet ir geologine prasme vertingos uolienos. Mokslininkams jos padeda suprasti, kokie turtai slypi Žemės gelmėse bei kas vyko mūsų planetos praeityje. Skaityti toliau

Naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje didėja (0)

iskasenos.ekskavatorius_technologijos.lt

Praėjusiais metais naudingųjų iškasenų gavyba šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, padidėjo, išskyrus smėlio ir žvyro. Mažesnį pastarųjų poreikį lėmė sumažėję statybų ir kelių tiesimo mastai.

Lietuvoje ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Iš jų yra eksploatuojamos devynios: klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, sapropelis ir kreidos mergelis. Skaityti toliau

Žagarėje pirmą kartą paminėta kalnakasių šventė (2)

BARBORA-medaliui_lgt.lt

Šiais metais gruodžio 4 d. pirmą kartą Lietuvoje paminėta kalnakasių profesinė šventė. Renginys vyko Žagarėje, naujai atgimusiuose grafo Naryškino dvaro rūmuose, kuriuose įsikūrusi Žagarės RP direkcija. Renginio organizatoriai Lietuvos karjerų asociacija ir Lietuvos geologijos tarnyba.

Žagarę, ramų ir tylų Šiaurės Lietuvos miestą, pietinę Žiemgalos dalį, vertėtų aplankyti visiems, kas bent šiek tiek domisi savo krašto istorija.

Neatsitiktinai šventė vyko Žagarėje – kadangi nuo čia prasidėjo dolomito tyrimai ir kasyba. Žagarės apylinkėse po nestora danga slūgso nuosėdinės uolienos – dolomito sluoksniai. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose ir buvusiame dolomitų karjere – Žagarės atodangoje. Skaityti toliau

Fosforitai – Lietuvoje dar neišgaunama naudingoji iškasena (0)

Aplinkos min. nuotr.

Nors fosforitai yra viena pagrindinių žaliavų trąšoms gaminti, mūsų šalyje ligi šiol nebuvo domimasi galimybėmis juos išgauti. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nėra išdavusi nei vieno leidimo jų gavybai.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, yra išskirti du plotai, kuriuose aptikta šių naudingųjų iškasenų ir kuriuos tikslinga ištirti. Nustačius didesnius fosforitų išteklius, būtų galima galvoti apie jų gavybą. Baltijos jūros regione pramoniniu būdu fosforitai išgaunami Estijoje, taip pat Leningrado srityje. Skaityti toliau

Lietuvos ežerų dugne plyti vertinga žaliava (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šalies vandens telkinių dugne, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gali būti beveik 155 mln. kubinių metrų sapropelio išteklių. Detaliai išžvalgytuose 9 telkiniuose yra apie 6 mln. kubinių metrų, parengtinai išžvalgytuose 5 telkiniuose – beveik 16 mln. kubinių metrų šių naudingųjų iškasenų.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, šalies verslui vertėtų labiau susidomėti sapropeliu. Skaityti toliau

Naudingųjų iškasenų gavyba šalyje didėja (0)

iskasenos.ekskavatorius_technologijos.ltLietuvoje pernai, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, išaugo daugelio naudingųjų išteklių gavybos apimtys.

2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, visa naudingųjų iškasenų gavyba padidėjo 5 proc. Net 11 proc. išaugo dolomito gavyba, smėlio ir žvyro – 6 proc., durpių – 1 proc. Sumažėjo tik klinties (2 proc.) ir molio (3 proc.) gavyba.

Iš šalyje ištirtų 17 rūšių naudingųjų iškasenų yra eksploatuojamos devynios. Skaityti toliau

Sukurtas žemėlapis, skirtas Kauno ir Vilniaus geologiniams pavojams nušviesti (0)

pangeoUK zemelapis

Vilniaus ir Kauno, dviejų didžiausių mūsų šalies miestų, geologinių pavojų žemėlapis įtrauktas į Europos urbanizuotų teritorijų geologinių pavojų atlasą. Šį atlasą, kurį neseniai parengė Europos kosmoso agentūra, sudaro 52 Europos miestų žemės paviršiaus stabilumo žemėlapiai.

Juos rengiant dalyvavo 27 nacionalinės geologinės tarnybos, tarp jų ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Buvo tiriami natūralūs ir technogeniniai (sukelti žmonių veiklos) procesai, lemiantys nepageidaujamus geologinius reiškinius – žemės drebėjimus, nuošliaužas, gruntų deformacijas (pleišėjimą, tankėjimą ir brinkimą), uolienų tirpimą (karstą), dribsmėlio Skaityti toliau