Žymos archyvas: Napoleonas Bonapartas

„Aktualioji istorija“: Lietuvos viltys atgauti valstybingumą žlugo kartu su Napoleonu (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie Napoleono žygį per Lietuvą į Maskvą 1812 m. Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono valdymo ypatybes ir jo pergalių priežastis. Kodėl šį kartą Napoleoną ištiko katastrofa.

Kodėl Napoleonas išsirengė į žygį prieš Rusiją? Ko jis siekė? Ko iš Napoleono tikėjosi Lietuvos ir Lenkijos patriotai ir kodėl jie su entuziazmu parėmė Napoleoną? Kodėl užėmęs Maskvą Napoleonas turėjo atsitraukti? Kodėl traukimasis tapo katastrofa? Kur buvo jo lemtinga klaida? Ar Napoleono patekimas į nelaisvę galėjo išgelbėti Prancūziją? Kokios buvo jo žygio pasekmės Lietuvai ir Vilniui? Kaip galutinai žlugo Napoleono imperija?

Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidos metu. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką Prancūzijai ir Europai davė Napoleono valdymas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį apie vieną žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleoną Bonapartą (1769–1821). Praėjusioje laidoje aptarėme Napoleono kelią į valdžią, o dabar aiškinamės, ką jis nuveikė, būdamas valdžioje iki lemtingų jam 1812 metų?

Ar Napoleono siekis sukurti savo imperatorišką dinastiją buvo toliaregiškas? Kokia Napoleono ir jam vadovaujant sukurtų teisės kodeksų reikšmė Europos teisės istorijoje? Koks jų ryšys su Didžios Prancūzijos revoliucijos idėjomis? Kokią reikšmę Napoleono kodeksas turėjo Lietuvai? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip iškilo Napoleonas? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieno žymiausių Europos ir pasaulio istorijos veikėjų – Napoleono Bonaparto (1769–1821) – kelią į valdžią.

Kuo reikšmingas Napoleonas? Kokia jo kilmė? Ar jis – prancūzas? Kokie gabumai ir kokios istorinės aplinkybės lėmė svaiginančią Napoleono karjerą? Kokios pergalės pelnė jam didžio karvedžio šlovę? Kas yra Briumerio 18-osios perversmas? Ar šis perversmas žymi Didžiosios Prancūzų revoliucijos pabaigą? Kaip Napoleonas stiprino savo valdžią ir tapo imperatoriumi? Ar Prancūzijos Respublikos žlugimas buvo demokratiškas? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.

Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau

Naujame G. Viliūnės istoriniame romane – XIX a. aukštuomenės gyvenimas iš arti (0)

imperatoriaus-meiluze1Kartais geriausias siužetas įtraukiančiam ir įspūdingam romanui yra tikri, nesuklastoti faktai. Būtent tokia yra ir Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimo istorija: gyvenusi XIX a., rašiusi istorinius romanus apie Lietuvą, ištekėjusi už prancūzų grafo, tačiau bejėgiškai pamilusi imperatorių Aleksandrą I-ąjį… Istorinį romaną, kurį jo autorė Gina Viliūnė sukūrė remdamasi amžininkų memuarais, išleido leidykla „Alma littera“. Pasak autorės, nors romanas ir yra grožinis kūrinys, jame nupasakojami tikri įvykiai, o beveik visi pristatomi veikėjai – istorinės asmenybės, kurių centre atsiduria ir du garsiausi XIX amžiaus vyrai – imperatorius Napoleonas Bonapartas ir Aleksandras I. Skaityti toliau

Palangoje visą vasarą veiks Vaškinių figūrų paroda (0)

Palanga.lt nuotr.

Birželio 9 d. Palangoje, Vytauto g. 67, 16 val. atidaroma vaškinių figūrų paroda. Susirinkusiems lankytojams parodą pristatys jos rengėjas ir autorius Armenas  Arutjunjanas.

Ekspozicijoje – 37 aiškiai apšviestos vaškinės figūros. Ypatingas dėmesys, parenkant apšvietimą, skirtas veidams – A. Arutjunjano teigimu, toks sprendimas priimtas norint parodos lankytojams suteikti galimybę įvertinti pristatomų darbų kokybę.

„Pasirenkant prieblandą galima paslėpti kūrinių netobulumus, o kai figūros ryškiai apšviestos, matyti meistrų darbo kokybė“, Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje atkartotas prancūzų atsitraukimas iš Maskvos (nuotraukos, video) (3)

Alkas.lt., A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 23 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo atkartojamas prancūzų atsitraukimas iš Maskvos.

Istorijos atkūrimo dalyviai, Karo istorijos klubo nariai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos „trauksis“ per muziejaus miškus, pievas, kaimus, „gynėsi“ nuo priešų ir „puolė“ muziejaus miestelį.

Apie 40 uniformuotų ir ginkluotų karių atkūrė ne tik lemtingas 1812–1813 metų žiemos akimirkas, bet ir aprangą, karių būklę, ginkluotę. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

Kelionė iš dabarties į praeitį: R.J.Grėbliūno istoriniai romanai veda legendų keliais (0)

Rolandas Juozas Grėbliūnas. PovilasŠiemet mūsų istorinės literatūros fondas pasipildė dviem naujais istoriniais nuotykių romanais. Metų pradžioje išleistu romanu „Povilas“ ir rugpjūčio pabaigoje pasirodžiusiu jo tęsiniu „Akmuo su pėda“ debiutavo dar mažai kam žinomas rašytojas Rolandas Juozas Grėbliūnas. Abi knygas išleido leidykla „Homo liber“.

Pirmajame romane „Povilas“ pasakojama romantiška meilės istorija, kurios herojai gyvena Vilniaus apylinkėse prieš daugelį amžių. Herojiški veikėjai, kupinas nuotykių siužetas, paslaptingi praeities ir dabarties saitai primena, kad istorija visada šalia mūsų. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje parodos „Lietuvos ir Lenkijos kavalerija X–XX a.“ atidarymas (0)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 16 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Lietuvos ir Lenkijos kavalerija X–XX a.“ iš Brodnicos muziejaus rinkinių atidarymas. Parodą sudaro beveik 70 dailininko J.Broncliko (Januš Bronclik) darbų. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus ir Brodnicos muziejus (Lenkija).

„Trakų istorijos muziejus su Brodnicos muziejumi bendradarbiauja nuo 2001 metų“, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. „Kartu dalyvauja bendruose projektuose ir organizuoja parodas iš abiejų muziejų rinkinių Lietuvoje bei Lenkijoje. Ši paroda jau ketvirtoji“. Skaityti toliau

Kaune vyko gyvosios istorijos festivalis (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Savaitgalį Kauną sudrebino gyvosios istorijos festivalis „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“. Šis karo istorijos rekonstruktorių renginys, tapatinamas su realia istorine data, šiemet vienintelis Europoje.

Tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje pleveno XIX a. atmosfera: Santakos parke buvo įsikūrę prancūzų ir rusų armijų stovyklos, pagrindinėmis Kauno gatvėmis žygiavo to laikmečio uniformomis vilkintys kariai, kurie pontoniniu keltu šeštadienį persikėlė į Nemuno salą, Skaityti toliau

Festivalio dalyviams – 700 rankomis drožtų šaukštų iš Zarasų (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kaune šį savaitgalį viešėsiantys ir gyvosios istorijos festivalyje „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“ dalyvausiantys karo istorijos rekonstruktoriai namo grįš ne tuščiomis. Nors tokiuose renginiuose įprasta dovanoti nedideles atminimo dovanas – ženkliukus, gaireles – renginio organizatoriai nusprendė šį kartą įteikti praktiškesnes atminimo dovanas – medinius šaukštus. Juos bene keturis mėnesius savo rankomis drožė tautodailininkas Gediminas Kairys iš Degučių kaimo (Zarasų rajonas) padedamas žmonos. Skaityti toliau

Sekmadienį paskutinį kartą griaudės patranka prieš didįjį mūšį (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Kitą sekmadienį, šausiu Aš“, – pareiškė mergina praėjusį sekmadienį padėjusi Kauno pavieto laisviesiems šauliams užtaisyti patranką. Didelio kauniečių bei miestą aplankiusių svečių dėmesio sulaukęs ir jau tradicija tapęs renginys šį sekmadienį griaudės paskutinį kartą, nes jau kitą savaitgalį Kauną drebins ne viena patranka – prasidės gyvosios istorijos festivalį „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“.
Skaityti toliau

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – paroda „1812 m. Lietuva“ (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Artėjant tarptautiniam gyvosios istorijos festivaliui „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“, šį savaitgalį Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo atidaryta to laikmečio įvykius apžvelgti skirta paroda – „1812 m. Lietuva“.

Šiemet sukanka 200 metų nuo vieno svarbiausių XIX a. įvykių Europos istorijoje –imperatoriaus Napoleono I vadovaujamos Prancūzijos Didžiosios Armijos (Grande Armée) žygio į Rusiją. Su imperatoriumi Napoleonu I ir jo kariuomene Lietuvoje buvo siejamos viltys atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą. Skaityti toliau

Parodoje – 1812 metų įvykių Lietuvoje atspindžiai (0)

„Imperatorius Napoleonas I Vilniuje skiria Lietuvos Laikinąją Vyriausybę“ (dail. Petras Kalpokas)

Birželio 8 dieną, penktadienį, 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune įvyko parodos „1812 metai Lietuvoje“ atidarymas, skirtas Prancūzijos kariuomenės persikėlimo ties Kaunu ir karo su Rusija 200-osioms metinėms paminėti. Paroda muziejuje veiks iki  liepos 5 dienos.

„Parodoje per vaizdinę medžiagą pateikiami pagrindiniai 1812 m. įvykiai – Prancūzijos kariuomenės persikėlimo per Nemuną vaizdai, eksponuojami pagrindiniai prancūzų kariuomenės dalinių vadai. Taip pat eksponuojama medžiaga, iliustruojanti Lietuvos Laikinosios vyriausybės susidarymą, personalijas,  Lietuvos karinių Skaityti toliau

Napoleono pasiuntiniai įsikūrė grafo Godlevskio rūmuose (1)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Grafas Juozapas Godlevskis savo dvare priėmė Napoleono pasiuntinius. Iškilmingų sutiktuvių proga vyko puota, kurioje gardžiausiais valgiais vaišino grafo virėjai, o grafystės piliečius linksmino rūmų kapelija…

Tai ne ištrauka iš XVIII a. pabaigos kronikų. Tai XXI a. Kaunas, gegužės 26 diena, Botanikos sodas, kuriame Aleksoto bendruomenė pažymėjo savo veiklos dešimtmetį ir persikėlė laiku į „Napoleonmetį“.

„Veikos dešimtmetį norėjome paminėti iškilmingai, dėl to neatsitiktai pasirinkome Botanikos sodą. Skaityti toliau

Kaune pristatytas turizmo vasaros sezonas (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Kauno mieste buvo paskelbta turizmo vasaros sezono pradžia. Šiemet kauniečiai kviečiami ne tik keliauti baidarėmis, pramoginiais laivais, apsilankyti organizuojamose šventėse, atgimusiame VII forte, bet ir pažinti Kauną keliaujant dviračiais.

„Kasmet augantys turistų srautai džiugina ir viešbučių savininkus, ir aptarnavimo sektoriuje dirbančius verslininkus. Tačiau mes neturime teisės sustoti. Skaityti toliau

Kaune viešės karietomis Napoleono armijos keliu važiuojantys olandai (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šį šeštadienį, balandžio 28 d., kauniečiai turės progą pasigrožėti miesto centrine gatve riedančiomis autentiškomis devynioliktą amžių siekiančiomis karietomis.

Dviem karietomis iš Nyderlandų atvažiuojančių keturiolikos svečių delegacijos tikslas – žygis žirgais traukiama karieta Napoleono I Didžiosios armijos keliu. Žygio maršrutas sudaro daugiau nei 2 tūkst. km ir apima Nyderlandus, Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją bei Prancūziją. Skaityti toliau

VDU vieša paskaita „Lietuva 1812 m. Napoleono planuose“ (tiesioginė transliacija) (8)

Balandžio 18 d., trečiadienį, 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S.Daukanto g. 28–205)  vyks Lenkijos Silezijos universiteto (Uniwersytet Śląski) profesoriaus ir habilituoto daktaro Dariušo Navroto (Dariuszo Nawroto) vieša paskaita „Lietuva 1812 m. Napoleono planuose“ (Litwa w planach Napoleona 1812 roku), kurią organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, Kauno istorijos centras bei klasteris „Lietuvos karo istorijos ir paveldo tyrimai“.

Paskaita VDU bus tiesiogiai transliuojama internetu universiteto tinklalapyje. Paskaita vyks lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Skaityti toliau

Naujas Lašinių konglomeratų atodangos veidas (0)

Lašinių konglomeratas

Kauno marių regioniniame parke Strėvos kraštovaizdžio draustinyje esanti Lašinių konglomeratų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Po 2010 m. praūžusio škvalo pasigrožėti griovoje riogsančiais konglomeratų luistais lankytojams tapo dideliu iššūkiu: prasibrauti pro medžiais užverstą praėjimą susigundydavo tik ekstremalesnių nuotykių mėgėjai. 2011 m. nutarta atidengti paslaptingąjį atodangos veidą, panaudojant lėšas, gautas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Buvo pravalytas praėjimas griovos dugnu pro vėtros išverstus medžius, įrengti mediniai laiptai, nuorodos. Skaityti toliau

Aiškėja gairės, kaip bus paminėtas Napoleono persikėlimas per Nemuną (1)

Napoleonas Bonopartas

Penktadienį, sausio 27 d., Kauno turizmo informacijos centro atstovai ir režisierius Andrius Žiurauskas Kauno miesto savivaldybėje susirinkusiai darbo grupei pristatė iki smulkmenų parengtą Napoleono I-osios kariuomenės persikėlimo per Nemuną šventės scenarijų.

Šiais metais sukanka 200 metų nuo prancūzų kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu. Šia proga Kaune bus surengta didžiulė tarptautinė šventė. Svarbiausiais šventės akcentais taps pontoninis tiltas per Nemuną, autentiška karinė stovyklavietė, įspūdinga mūšio inscenizacija ir atkurta Tilžės taikos sudarymo ceremonija. Ji vyks vidury Nemuno, ant specialiai sumontuoto pontono. Renginius vainikuos Joninių šventė. Skaityti toliau