Žymos archyvas: Mykolas Šleževičius

V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise? (27)

155843963

Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas.

Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių su Rusija pamatu: 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Taikos sutartimi su Sovietų Rusija. Šiemet sukako 100 metų nuo šios Sutarties pasirašymo bei Lietuvos valstybės suvereno teisių gražinimo. Skaityti toliau

Pirmajai viešai Lietuvos kariuomenės priesaikai – 100 metų (1)

kam.lt nuotr.

Kaune gegužės 11 d., šeštadienį vyks 100-osioms pirmosios viešos Lietuvos kariuomenės priesaikos metinėms skirti renginiai, kuriuose dalyvaus krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadovybė ir kariai.

Šeštadienį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti iškilmingoje gėlių padėjimo ceremonijoje Istorinės Prezidentūros kiemelyje, taip pat stebėti Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių priesaikos ceremoniją Skaityti toliau

Išleistas pašto ženklų blokas „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ (0)

„Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“ | post.lt nuotr.

Sausio 11 d., penktadienį, apyvartoje pasirodė pašto ženklų blokas, skirtas valstybinių institucijų šimtmečiui paminėti – „Moderniosios Lietuvos institucijoms – 100 metų“. Jame – trys pašto ženklai po 0,79 Eur, kuriuose menininkė Roma Auškalnytė pavaizdavo institucijoms svarbius žmones ir objektus.

„Šiais metais minime vienos iš svarbiausių šalies institucijų – Valstybės kontrolės – įsteigimo šimto metų sukaktį. Nuo to laiko keitėsi šalies aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – funkcijos, net ir jos vadovo pavadinimas: pirmuosiuose dokumentuose Skaityti toliau

Vaikų literatūros muziejuje vyks susitikimas „Laikinosios sostinės šviesuolių šeimų papročiai“ (video) (0)

Renginio plakatas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 8 d., 16 val., Vaikų literatūros muziejuje (K.Donelaičio 13, Kaunas), buvusio ministro pirmininko Mykolo Šleževičiaus namuose, vyks susitikimas „Laikinosios sostinės šviesuolių šeimų papročiai“ .

Apie savo šeimos papročius pasakos skulptorė Dalia Ona Zubovaitė Palukaitienė, tautodailininkė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė. Bus atidar respublikinė siluetinių karpinių ir iliustracijų paroda „Šešėlis tavo veido“. Karpinių meistrai iš Kauno, Kėdainių, Utenos, Vilniaus rodys savo kolekcijas, pačių meistriškai iškarpytus artimųjų veidus. Renginio metu bus pristatomas leidinys „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“. Skaityti toliau

Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

atminimo-lenta-.ant-mintaujos-gimnazijos_-g-siuksciaus-foto

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

Būrimas iš pupų nepriklausomoje Lietuvoje (6)

B.Genzelis

Valstybės atkūrimo akto signatarui Broniui Genzeliui niekada netrūko drąsos kalbėti tai, ką mano. Profesorius neslepia, kad daug kam nepriklausomoje Lietuvoje nepritaria, o kai kurie dalykai jam smarkiai užgauna širdį, tačiau akmens užantyje nesinešioja. Filosofo išsilavinimas sulaiko jį nuo kartėlio ir skubotų išvadų.
„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis.

„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis. Skaityti toliau

Kauno Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas prof. A.Voldemarui (2)

Augustinas Voldemaras

Gruodžio 14 d., penktadienį, 12 val. Kauno miesto Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma) tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, pirmosios Vyriausybės vadovui prof. Augustinui Voldemarui (1883 – 1942).

Augustinas Voldemaras Gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. 1897 m. baigė apskrities mokyklą. 1904 m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją, 1909 m. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenės kūrimosi priešaušris (3)

Lietuvos kariai

Prieš 90 metų, 1918 m. lapkričio 23 d., Lietuvos ministras pirmininkas prof. A.Voldemaras išleido pirmąjį įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo pėstininkų pulko įsteigimo. Ši diena laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo data, tačiau dera prisiminti, kad Lietuvos kariuomenė, kurios 94 metų sukaktį ką tik paminėjome, kurtis pradėjo kiek anksčiau ir ypač sudėtingu laiku. Skausmingas jos gimimas neapsiėjo be savanorių didvyrių aukų.

Tautiškumo žadinimas Skaityti toliau

A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą? (1)

Lietuvos ir Lenkijos delegacijos derybų Kalvarijoje metu 1920 m. rugsėjo 16–18 d.

Pirmojo pasaulinio karo metais susidarė palankios aplinkybės Lietuvai ir Lenkijai išsivaduoti iš daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir sukurti nepriklausomas valstybes. Abiejų valstybių kūrėjai politikai savo tautas vadino istorinėmis, deklaravo atkuriantys valstybingumą, tačiau sukūrė tautines valstybes. Konfliktas dėl sienų virto karu, kurio metu Vilniaus kraštas atiteko didesnei ir stipresnei Lenkijai.

Dr. Edmundas Gimžauskas (1) rašė, kad Vakarų valstybėms buvo nepriimtina tai, kad J. Pilsudskis istorinio valstybingumo teises įrodinėja karine jėga ir moderniosios Lenkijos imperializmo labui. Jos ryžosi šiame ginče lietuviškai alternatyvai suteikti lygias galimybes, Skaityti toliau