Žymos archyvas: „Moterys moksle“

Dvi lietuvės mokslininkės pagerbtos išskirtiniais „Moterims moksle” apdovanojimais (0)

Rima Budvytytė Ir Dominyka Dapkutė | T. Kaunecko nuotr.

Septynios iškilios mokslininkės iš Baltijos šalių šiemet buvo pripažintos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) apdovanojimuose. Konkurso Lietuvoje nugalėtojų laurai ir 6000 eurų dotacijos šiemet atiteko ir dviem Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkėms: dr. Rimai Budvytytei ir Dominykai Dapkutei. 

Programa „Moterims moksle“ skatina talentingas mokslininkes tęsti tyrimus ir pagerbia už indėlį, siekiant visuomenės pažangos. Programą „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir UNESCO nacionalinėmis komisijomis. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: kaip buvo sukurti pirmieji antivirusiniai vaistai? (video) (0)

Amerikiečių mokslininkė Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) | LRT nuotr.

Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia. Vaistų kūrimo revoliuciją sukėlė amerikiečių mokslininkai Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) ir Džordžas Hičingas (George Hitchings), išvystę naujus vaistų kūrimo principus.

Kruopščiai tirdama skirtumus tarp sveikų ląstelių ir ligų sukėlėjų, Skaityti toliau

O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės (0)

Iki 2000-jų metų Nobelio premija buvo apdovanotos 30 pasaulio moterų, tarp jų Marija Kiuri (Marie Sklodowska Curie) ir Marija Goperta Mejer (Maria Goeppert Meyer) apdovanotos 1903 metais už mokslo pasiekimus fizikos srityje: Marija Kiuri-Sklodovska (1911), šį kartą už mokslo pasiekimus chemijos srityje; Irenė Joliota Kiuri (Irene Joliot Curie) (1935) už mokslo pasiekimus chemijoje; Dorotė Kraufut Hodkin (Dorothy Crowfoot Hodgkin) (1964) už mokslo pasiekimus chemijoje; už mokslo pasiekimus fiziologijoje ir medicinoje: Gertė Radnit Korė (Gerty Radnitz Cori) (1947); Džozelina Bel Skaityti toliau

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova (video) (1)

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova | LRT nuotr.

Nuomojamo kambario šeimininkus dažnai išgąsdindavo mumija, kurią po lova laikė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė – pirmoji profesionali egiptologė Lietuvoje. Kauniečius stebino jos pasakojimai apie Rytų kraštus, kurie primindavo „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas. Marijos išvaizda priversdavo praeivius atsisukti – ji nešiodavo arabiškus rūbus ir puošdavosi egiptietiškais papuošalais.

Kaip Marija sugebėjo į Lietuvą atgabenti mumiją? Kodėl jos nepriėmė muziejai? Kokios dar įdomybės iš Egipto pasiekė Lietuvą? Ir svarbiausia – koks buvo jų tikslas? Skaityti toliau

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje (video) (0)

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje | LRT nuotr.

Už beveik viską, ką mes dabar žinome apie artimiausius Žemėje gyvenančius žmogaus giminaičius, t. y. šimpanzes, turėtume būti dėkingi britų primatologei ir antropologei Džeinė Godal (Jane Goodall). Kaip ji sugebėjo taip artimai šiuos gyvūnus pažinti?

Dar vaikystėje D. Godal, įkvėpta Tarzano istorijų, svajojo nuvykti į Afriką, apsigyventi tarp laukinių gyvūnų ir rašyti apie juos knygas. Netrukus svajonės virto ambicingais tikslais, ir, sulaukusi 22-ejų, mergina jau keliavo į Keniją. Ten ji susipažino su garsiu mokslininku Luisu Lyku (Louise Leakey), kuris, pastebėjęs merginos entuziazmą, pasiūlė Skaityti toliau

„Moterys moksle“: prieštaringoji DNR struktūros atradimo istorija (video) (0)

Rosalinda Franklin | LRT nuotr.

Genetinė informacija saugoma DNR molekulėje, panašioje į susisukusią spiralę – ją turbūt nesunkiai atpažintume kiekvienas.

Šios molekulės atradimas buvo didžiulis žingsnis genetikos, biologijos, medicinos ir kitų mokslų pažangos link.

Kam už jį turėtume būti dėkingi? Skaityti toliau

Iki kovo 5 d. priimamos paraiškos 6 000 eurų stipendijai – „Moterims moksle“ (1)

L'Oreal Baltic nuotr.

Dar iki kovo 5 d., mokslininkės gali teikti paraiškas žinomai „L’Oreal Baltic“ stipendijai „Moterims moksle“, kurią remia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos mokslų akademija. Į stipendiją gali pretenduoti mokslininkės, kurios Lietuvoje vykdo tyrimus gyvybės ir aplinkos mokslų, fizikos ir inžinerijos srityse.

Lietuva prie stipendijų programos „Moterims moksle“ prisijungė 2017 Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą? (video) (1)

Ada Lovelace | LRT nuotr.

Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).

Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video) (0)

„Moterys moksle“: kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? | Mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau