Spalio 20 d., eidamas 66-uosius metus, mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas, šeštadienį pranešė Lietuvos radijas.
Jis žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme, paminklas gydytojui Cemachui Šabadui.
2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R. Kvinto skulptūra Hermannui Kalenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus Skaityti toliau
Eidama 92-sius metus mirė ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) prorektorė Valerija Aurylienė-Tamoševičiūtė.
Valerija Tamoševičiūtė gimė 1927 m. birželio 14 d. Rokiškio raj. Obelių valsčiaus Kriaunėnų km. valstiečių šeimoje. Mokslus pradėjo 1936 m. Kriaunėnų pradžios mokykloje, 1942-47 m. mokėsi Rokiškio II-joje gimnazijoje. 1947 m. įstojo į Vilniaus universiteto lietuvių kalbos specialybę. Skaityti toliau
Vakar, spalio 6 d., Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 1953 m. – aukščiausiasis LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Šio žymaus laisvės kovotojo valstybinių laidotuvių ceremonijoje dalyvavo šalies Skaityti toliau
Rugsėjo 12 d., eidamas 87 metus, mirė žinomas sportininkas, vienas garsiausių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių profesorius Povilas Karoblis.
Povilas Karoblis gimė 1932 m. sausio 1 d. Miegonyse, Biržų rajone. 1950 m. baigė Papilio vidurinę mokyklą, 1955 m. – Lietuvos kūno kultūros institutą. 1973 m. suteiktas docento vardas, 1976 m. Tartu universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. Maskvos centriniame kūno kultūros institute – socialinių mokslų daktaro disertaciją, habilituotas mokslų daktaras, Skaityti toliau
Daugiau kaip septynios dešimtys nuo galvos iki kojų juodus kostiumus užsitempusių statistų rugsėjo 10 d. priešpiet vaikščiodami po Kauną traukė praeivių žvilgsnius. Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras šiemet neįprastai pasitiko Pasaulinė savižudybių prevencijos dieną, siekdamas paakinti visuomenę, kad prireikus sugebėtume laiku pastebėti ir suteikti pagalbą žmonėms, galvojantiems apie pasitraukimą iš gyvenimo.
Statistai juodais kostiumais Laisvės alėjoje ir kitose miesto erdvėse praeiviams priminė apie 71 žmogų, kurie pernai Kaune pasitraukė iš gyvenimo. Skaityti toliau
Rugsėjo 12 d. 13.30 val. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) į paskutinę kelionę bus palydėtas Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 metų Birželio 22-28 d. Sukilimo dalyvis, 1944-1954 m. Sibiro specialaus režimo lagerio kalinys, inžinierius, visuomenės veikėjas, sąjūdininkas. Laidotuvės vyks 14.45 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse. J. A. Antanaičio gyvybė užgeso rugsėjo 7 d. jam einant 98-uosius metus. Skaityti toliau
Rugsėjo 9 d. eidama 95-sius metus, po sunkios ligos, mirė įžymi Lietuvos botanikė, augalų fiziologė, habilituota mokslų daktarė, profesorė Stasė Stašauskaitė-Mikalajūnienė (1924-2018).
S. Stašauskaitė gimė 1924 m. rugpjūčio 23 dieną Kutiškiuose, Radviliškio rajone. Čia baigusi pradžios mokyklą, toliau mokėsi Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, 1945 m. baigė Radviliškio gimnazijos 7 klases. Gimtinės apylinkėse ji pajuto didelę meilę ir tėviškės gamtai ir gamtos grožiui, bei susidomėjo augalų gyvybingumo paslaptimis, troškimu šias paslaptis tyrinėti. Skaityti toliau
Rugsėjo 10 d. Seimas pirmajame rudens sesijos posėdyje tylos minute pagerbė 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomybės Akto signatarės, Lietuvos poetės, prozininkės, dramaturgės, visuomenės veikėjos Vidmantės Jasukaitytės atminimą.
„Poetė rašytoja išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, apsakymų, apysakų ir esė knygų. Už kūrybą gavusi ne vieną apdovanojimą 2000 metais buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau
Rugpjūčio 29 d. mirė Lietuvos istorijos instituto etnologė humanitarinių mokslų daktarė Marija Mastonytė-Miliuvienė (1931-2018).
M. Miliuvienė (Mastonytė) g. 1931 m. gruodžio 8 d. Miežionėlių k. Švenčionių r. Etnologė. Etnologo, prof. habil. dr. Vacio Miliaus (1926-2005) žmona.
M. Miliuvienė baigusi Švenčionių gimnaziją, 1949–1954 metais mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur įgijo istoriko ir istorijos mokytojo specialybę. Dar penktame kurse savo kraštietės dėstytojos Pranės Dundulienės paskatinta domėjosi etnografija. Baigusi universitetą atsisakė rekomendacijos tęsti mokslus aspirantūroje Maskvoje ir išvyko mokytojauti į Švenčionių Skaityti toliau
Eidama 83-sius metus mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) (buv. Vilniaus pedagoginio instituto) absolventė poetė Aldona Sabonytė-Kazlauskienė (1935-2018).
A. Sabonytė gimė 1935-12-02 Švobiškių km. Alovės valsč. Alytaus apsk., valstiečių šeimoje. 1955 m. baigusi Alovės vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, Lietuvių k. ir literatūros fakultetą, kuriame tuo metu dirbo iškilios asmenybės, kaip antai, prof. Vincas Auryla (dėstė vaikų literatūrą), docentė Petronėlė Bernadišienė (akcentologiją), vyr. d. J. Cieška (antikinę literatūrą), vyr. d. Dovydas Judelevičius, vyr. d. Elžbieta Mikalauskaitė (fonetiką), doc. Marcelinas Ročka Skaityti toliau
Rugpjūčio 5 d. į Anapilį iškeliavo Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (LTRS) tarybos narys Gintaras Šležas (1964-2018), taip pat ėjęs Vakarų Aukštaitijos krašto sueigos ir Pasvalio skyriaus pirmininkų pareigas.
Užuojautą dėl G. Šležo mirties pareiškė LTRS sąjungos vadovybė. „Netekome didžio Lietuvos patrioto ir gynėjo – žmogaus, kuris savo gyvenimu liudijo meilę Lietuvai, nuolat kovojo už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Užjaučiame šeimos narius, bendražygius, bendradarbius ir visus bičiulius dėl skaudžios netekties. /…/ Liūdime netikėtai mus apleidusio draugo, bičiulio, Skaityti toliau
Šviesiam Alfredo Malinauisko (1955.08.07 – 2018.07.27) atminimui
Didelis senas mūsų bičiulis Alfredas (Fredis) Malinauskas, savo auksinėmis rankomis pastatęs ne vieną namą ir galiausiai pirtelę Palaukinėje, kur mūsų mielai laukdavo, romuvių, juodaragių ir visokių kitų. Pavydėtinai apsiskaitęs (beje, ir vienas ištikimiausių „Liaudies kulturos“ skaitytojų nuo pat pradžių). Gilios sielos, aukštų minčių, šiltos širdies žmogus.
Noris sušukti: palauk dar savo Palaukinėje! Kur mes dabar be tavęs? Kam palikai taip paskubom mus vienus? Skaityti toliau
Liepos 27 d., penktadienį eidamas 90-uosius metus mirė garsus architektas, pedagogas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministras Algimantas Nasvytis.
A. Nasvytis gimė 1928 balandžio 8 d. Kaune. 1936–1939 m. mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloje. 1939 m. su šeima apsigyveno Vilniuje. 1939–1940 m. lankė Vilniaus Petro Vileišio pradžios mokyklą, 1940–1946 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo I-ojoje berniukų gimnazijoje. 1946–1952 m. studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo dailininko-architekto diplomą. 1952–1954 m. Skaityti toliau
Eidamas 91-sius metus, mirė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) docentas, mokslų daktaras Justinas Žvingilas.
J. Žvingilas gimė 1928 m. kovo 4 d. Kybartų valsčiaus Keturkaimio kaime. 1947 m. baigė Kybartų gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (VVPI) fizikos ir matematikos fakulteto fizikos specialybę. Studijų metu nuo 1948 m.dirbo laborantu, vyr.laborantu Bendrosios fizikos katedroje. 1951 m. baigęs studijas, J. Žvingilas paliekamas dirbti institute, lanko mokslinius seminarus Skaityti toliau
Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).
Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.
Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su Skaityti toliau
Po ilgos ir sunkios ligos liepos 14 d. mirusi rašytoja, visuomenės veikėja, Kovo 11-tosios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė liepos 18 d. amžinojo poilsio atgulė Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
Užuojautą dėl V. Jasukaitytės mirties pareiškė respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Velionės draugai ir bendražygiai.
Šv. Jonų bažnyčioje atsisveikinimo žodį tarė V. Jasukaitytės bičiuliai: Voveriškių mokyklos, kurioje mokėsi V. Jasukaitytė, Skaityti toliau
Liepos 14 d. eidamas 90-uosius metus mirė garsus miškininkas, ir politinis bei visuomeninis veikėjas, profesorius Vaidotas Antanaitis.
Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius V. Antanaitis buvo atkurtos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės miškų ūkio ministras (1990-1992 m.), nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijoje (1992–1993), Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas (1997–1998), vienas iš Pilietinės santalkos iniciatorių ir vadovų (nuo 1997 m.), ne vieno šimto straipsnių ir keliolikos stambesnių veikalų autorius. Skaityti toliau
Liepos 14 d. rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.
Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako sukako 70 metų. Savo gimtadienį ji ketino atšvęsti draugų būryje Šventojoje, deja dėl pablogėjusios sveikatos ji buvos priversta šią šventę atšaukti.
Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Skaityti toliau
Birželio 28 d. Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengtai išvadai dėl Seimo narių Astos Kubilienės ir Remigijaus Žemaitaičio Seime registruoto projekto, kuriuo siūloma aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais žmogus turi būti gaivinamas, o kada gaivinimą būtų galima nutraukti.
Išvadoje siūloma pritarti Seimo narių pasiūlymui reglamentavimą keisti taip, kad atsižvelgus į bendrą paciento sveikatos būklę, kai jis išreiškia norą nebūti gaivinamu ir gydytojų konsiliumas patvirtina, kad paciento gaivinimas būtų beviltiškas, jog būtų galima leisti žmogui numirti. Skaityti toliau
Gegužės 26 d. eidamas 87-uosius metus Teksase, Hiustono ligoninėje mirė JAV astronautas Alanas Bynas. Jis buvo ketvirtasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje.
A. Bynas į kosmosą skrido du kartus, pirmą kartą 1969 metų lapkritį, dalyvaudamas skrydyje į Mėnulį kosminiu laivu „Apollo 12“. Tuokart su astronautu Pitu Konradu (Pete Conrad) Mėnulyje išbuvo 31 valandą ir du kartus buvo išlipęs iš kosminio modulio.
1973 metais, A. Bynas į kosmosą skrido kaip antros misijos į pirmąją amerikiečių Skaityti toliau
Šiandien, gegužės 24 d. į Dausas iškeliavo viena ryškiausių asmenybių Lietuvos archeologijoje Donatas Butkus (1952-2018 m.). Kretingos muziejaus muziejininkas ir vienas geriausių vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje.
Donatas Butkus Kretingos muziejuje ilgą laiką dirbo vyr. muziejininku, o nuo 2007 m. – Archeologijos skyriaus vedėju.
Tai žmogus, „kuris mintinai žinojo visų muziejaus fondų medžiagą, Skaityti toliau
Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.
Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo. Skaityti toliau
Gegužės 8-osios vakarą į kelionę amžinybės jūromis iškeliavo Aloyzas Každailis. Lietuva neteko asmenybės, savo gyvenimą skyrusios mūsų šalies jūrinės tapatybės įtvirtinimui.
A. Každailis – kūrėjas: istorikas, rašytojas, muziejininkas, žmogus, ne smilkęs, o degęs, savo veržlumu ir darbštumu, idėjų drąsumu įkvėpdavęs greta esančius. Jo gyvenimas buvo dovana Klaipėdai ir Lietuvai.
Klaipėdai A. Každailis su meile rašė: „Klestėk, mano brandos mieste prie jūros! Ačiū tau, kad anuomet, mano žalioje jaunystėje, patikėjai manimi, Skaityti toliau
Eidama 90-sius metus, mirė ilgametė Lietuvos edukologijos universiteto LEU (anksčiau Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto – VVPI) Užsienio kalbų fakulteto dėstytoja, Anglų kalbos katedros vedėja, Užsienio kalbų fakulteto dekanė, filologijos mokslų kandidatė, humanitarinių mokslų daktarė, daugelio anglų-lietuvių k. žodynų redaktorė ir bendraautorė, vertėja, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino kavalierė (2011 m.) docentė Elena Stasiulevičiūtė-Piesarskienė (1928-2018).
Elena Stasiulevičiūtė gimė 1928 m. rugsėjo 9 d. Simno raj. Krosnos seniūnijos Vartų Skaityti toliau
Balandžio 10-ą dieną Jonavos pansionate mirė bibliotekininkė, kraštotyrininkė Marta Juškaitė (1936-2018).
Mažlietuvė – Mažosios Lietuvos atstovė Marta Juškaitė gimė 1936 m. spalio 12 d. Rimženčių k., Tauragės aps. 1963 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo bibliotekininkės-bibliografės specialybę. Dirbo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Nuo 1972 m. aktyviai dalyvavo kraštotyrinėje veikloje. Klaipėdos krašte užrašinėjo tautosakos, etnografijos, kalbos, istorijos duomenis. Dalis surinktos medžiagos paskelbta leidiniuose „Rusnė“ (1992), „Lietuvininkų žodis“ (1995), Skaityti toliau
Balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras Karolis Rimtautas Kašponis.
K. R. Kašponis gimė 1933 m. liepos 24 d. Panevėžyje. Pradžios mokyklą baigė Surdegyje, kur mokytojavo jo tėvai. Mokydamasis Kupiškio vidurinėje mokykloje vadovavo mokytojų ir moksleivių kameriniam orkestrui, smuiku ir saksofonu grojo įvairiuose ansambliuose.
1951-1956 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo ekonomiką ir lygia greta mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje kompozicijos Povilo Skaityti toliau
2018 m. balandžio 3 d. į amžinojo atilsio vietą – Punsko kapines – Punsko krašto lietuviai palydėjo Lenkijos lietuvių visuomenės veikėją, buvusį Lenkijos lietuvių draugijos – LLD (iki 1990 metų ji vadinosi Lietuvių visuomeninė kultūros draugija – LVKD) pirmininką, Punsko valsčiaus viršaitį, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorių, Seinų apskrities viršininko pavaduotoją, Lenkijos lietuvių draugijos tarybos narį Romą Vitkauską. Skaityti toliau
Kovo 24 d. Suvalkų ligoninėje mirė Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, buvęs Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) pirmininkas, Punsko valsčiaus viršaitis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas, LLD tarybos narys Romas Vitkauskas.
Velionis bus pašarvotas Punsko laidojimo namuose balandžio 2 d. Jį bus galima lankyti nuo 11 val. Skaityti toliau
Kovo 24 d., Suvalkų ligoninėje mirė Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, buvęs Lenkijos lietuvių draugijos (LVKD) pirmininkas, Punsko valsčiaus viršaitis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas, Lenkijos lietuvių draugijos tarybos narys Romas Vitkauskas.
Už veiklą buvo apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi bei sidabro medaliu „Už nuopelnus“.
Kovo 18 d. mirė fizikas, aktyvus visuomenininkas, publicistas, tautinės kultūros puoselėtojas, visuomenininkas, publicistas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ordino „Už Lietuvos laisvę“ kavalierius dr. Julius Šalkauskas (1931-2018).
Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio ir dailininkės Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės sūnus Julijonas Šalkauskas gimė 1931-05-11. Vaikystėje buvo smalsus ir išdykęs, ir jau būdamas trejų metukų mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo pasakojimai ir iliustruotų mokslo Skaityti toliau
