Žymos archyvas: Mikalojus Daukša

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (10)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, trūksta žodžių naujiems reiškiniams, naujoms technologijoms pavadinti, nėra kūrybinės potencijos naujiems žodžiams ir terminams kurti, daug patogiau ir lengviau vartoti anglų kalbą, kuri yra daug geresnė, modernesnė. Lietuvių kalbą esą naikina internetas, išmaniosios technologijos. Ar tikrai?

Dažnai keliamas vis tas pats klausimas: yra grėsmė išnykti mūsų kalbai ar nėra? Skaityti toliau

D. Čiužauskas. Tai kas mes tokie esame, lietuwiai (0)

antikonstituciniams-llra-reikalavimams-ne-respublika.lt-I.Sidareviciaus-nuotr

Šį sekmadienį Lietuva minės Gedulo ir vilties dieną. Dieną, kai tolimais 1941 metais prasidėjo masinis Tėvynę mylinčių lietuvių trėmimas į tolimojo Sibiro platybes. Jose žuvusių bei sveikatą praradusių tautiečių atminimą lietuviškoji Temidė jau „pagerbė“ išteisinamuoju nuosprendžiu OMON smogikams.

Dabar atėjo ir Seimo eilė. Dar šią sesiją parlamentarai svarstys įstatymo projektą, kurį įteisinus, piliečio prašymu jo pavardė oficialiuose Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tėvų žemė (60)

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ – pačioje XVI amžiaus pabaigoje rašė Mikalojus Daukša. Jam rūpėjo visų pirma kalba, nuo kurios gręžėsi lenkėjantis to meto Lietuvos valstybės elitas. Mes gi šį karta kalbėkime apie žemę.

Daugiau kaip 200 metų lietuviai kovėsi už savo žemę su kalavijuočių ir kryžiuočių kariaunomis. Lietuvos valstybės kilimo pradžia sutapo su vokiečių ekspansijos pradžia Pabaltijyje. Skaityti toliau

R.Gudaitis. Tau, mūsų, Tėvyne (1)

Romas Gudaitis | lrs.lt, I.Šelenkovos nuotr.

Ponia Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Seimo Pirmininke, gerbiami susirinkusieji!

Be profesijų, akademinių vardų, pavardžių, kurias visi linksniuoja, Laimonas Noreika švelniai vardina Juos – savuosius ir Lietuvos: Justinas, Alfonsas, Albertas, Sigitas, Vytautai, Juozai, Meilė, Vanda, Jokūbas, Česlovas, Kazimierai (su Antanavičium ir monsinjoras Vasiliauskas), Raimundas, Eduardas, Julius – pašaukia visą mūsų literatūros, meno, kultūros, mokslo žiedą iš Sąjūdžio pradžios ir jo žaizdrui įsiplieskus. Šiandien daugybę tų žmonių ir patį kalbintoją, atskyrė nuo mūsų juoda banga. Skaityti toliau

JAV lietuviai reiškia susirūpinimą lietuvių kalbos ateitimi Lietuvoje ir reikalauja L.Linkevičiaus atstatydinimo (11)

L.Linkevičius atsiprašinėja | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redakcija ir toliau nuolat gauna laiškus skirtus aukščiausiai Lietuvos valdžiai – patriotiškai ir pilietiškai nusiteikę žmonės piktinasi Lietuvos valdžios deklaracijomis įteisinti Lietuvos Respublikoje dvikalbius užrašus, siaurinti valstybinės Lietuvių kalbos vartojimo sritis, menkinti jos prestižą.

Šį kartą skelbiame Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių, susibūrusių į JAV lietuvių visuomeninį komitetą už dvigubą pilietybę, atvirą laišką Lietuvos valdžiai ir žiniasklaidai.

JE Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (31)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu svarbiausių įvykių, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse.

Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip apie jį buvo kalbama) visi užmiršo, eilinių jo metinių nebeprisimena. Paaiškėjo, kad 1918 m. vasario 16-osios aktas vis dėlto buvo svarbesnis. Labiau pasisekė 1253 m. vasarą įvykusiam Mindaugo karūnavimui, kurio minėjome ne tik 750 metų jubiliejų prieš 10 metų, bet minime ir kasmet. Skaityti toliau

R.Koženiauskienė. J.Basanavičius: „Toks dabar išsiilgimas rašyto žodžio prigimtoje kalboje!“* (0)

Regina Koženiauskienė, „Literatūra ir menas“ 2011-05-06 nr. 3330

Regina Koženiauskienė

„Tuomi žygiù Lietuva priklausė Maskolijai. Maskoliai įtaisė lietuviams geležinius pančius ant rankų ir kojų, o jų liežuvius surakino retėžiais, ir da taip išmisliai, idant negalėtų kalbėti lietuviškai…“ – spaudos draudimo laikais rašė V. Kudirka. Šitaip grandinėmis surakinta, nuskriausta mūsų gimtoji kalba negalėjo augti, buvo nustojusi visko, likusi tik vargšė nebylė kampininkė atimtuose nebe savo pačios namuose.

Vis dėlto net pačiais juodžiausiais lietuvių kalbos istorijoje laikais, per visas priespaudas, per prievartinį mūsų kalbos vokietinimą, lenkinimą, visuotinį rusinimą, per visus tautinius sąjūdžius lietuvius vedė ir ligi šiolei veda idėja, įtvirtinta mūsų kultūrinėje politinėje sąmonėje dar XVI a. M. Daukšos: Skaityti toliau