Žymos archyvas: mėnuo

D. Vaitkevičienė. Aušra ir šviesotamsos deivės (0)

Rojaus obuoliukai. Dalios Stalauskienės paveikslas 2014 m.

Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo  „Durys į baltų dievų pasaulį“. 

Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau

Kviečia paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“ (2)

D.Stalauskienės „Rojaus obuoliukai“ pieš. detalė | rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Mitologė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė paskaitose supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais, atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mituose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Rengėjai žada, kad paskaitų ciklas tarsi iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.

Pavasarinė paskaitų ciklo dalis skiriama baltų mitologijos sąrangai Skaityti toliau

Kodėl šio vakaro pilnatis vadinama „mėlynuoju“ arba „žydruoju“ Mėnuliu? (2)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 31 d. 19.53 min. leidžiantis Saulei iš už rytų horizonto patekės „mėlynasis Mėnulis“. Anglakalbėje literatūroje „mėlynuoju Mėnuliu“ (blue Moon) populiariai vadinamas į tą patį kalendorinį mėnesį papuolanti dar viena pilno Mėnulio atmaina. Šių metų kovas prasidėjęs Mėnulio pilnatimi (03.02 d.) šiandien baigsis dar viena pilnatimi, kuri ir  vadinama „mėlynuoju Mėnuliu“.

„Mėlynasis Mėnulis“, angliškai – „blue moon“, tai pastaruoju metu žiniasklaidos išpopuliarintas terminas antrai to paties Skaityti toliau

Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos) (2)

Miuziklas „Saulės ratu“ | Rengėjų nuotr.

Kam teko laimė pamatyti mistinio folklorinio miuziklo „Saulės ratu“ premjerą, po reginio išsinešė… dalelę būties. Visada skubantis, įvairių minčių perkrautas XXI amžiaus žmogus, jau nesugebantis, matyt, nė akimirkai būti čia ir dabar, tąkart bent pusantros valandos buvo būtent ten, kur scenoje karaliavo TIKRUMAS, NUOŠIRDUMAS, MENAS. Ir svarbiausia – MEILĖ, mat tokie dalykai, sukrečiantys sielą, širdį pripildantys išgryninto katarsio, be meilės neįmanomi…   Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai (10)

Gintaras Beresnevičius | R. Jurgaičio nuotr.

Prieš 10 metų, 2006 m. rugpjūčio 6 d., netekome talentingo religijotyrininko, publicisto, prozininko, eseisto Gintaro Beresnevičiaus. Šių metų liepos 7 d. šiam pirmiausia mokslininkui mitologui būtų suėję 55 metai – tai galėjo būti jo brandaus kūrybingumo amžius. Mudviejų su Gintaru tas pats Zodiako ženklas – Vėžys. Sako, kad šio ženklo atstovai neretai gilinasi į praeities, tradicijų klodus, į dvasinį paveldą. Galbūt dėl ryšio su tuo pačiu dangaus ženklu man suprantamas jo turėtas polinkis į archaikos prasmių atvėrimus, artima jo kaip žmogaus ir kūrėjo prigimtis, pasireiškusi kaip poetinė pasaulio įžvalga, artima mitinei mąstysenai, sklandymas idėjų ir vaizdinių pasaulyje, intuityvumas (vidinis dalykų esmės nujautimas) ir emocingumas. Skaityti toliau

S.Stacevičius. Milda supaisys (4)

Stasys Stacevičius | B.Januševičiaus nuotr.

Ne, nekūrenu ugnies slaptoj ir tik man egzistuojančioj Mildos šventykloj, nė aukuro joje nėra. Ši šventykla, nors ir nuošalėj, nėra tokia atoki, kad, pamatę dūmus, nesusidomėtų uogautojai ar medkirčiai. Jie, išvydę mane vieną prie ugnies vidur gojelio pamiškėj, tartų: nuprotėjo tas S. S. Jeigu prie aukuro būtume su gyvenimo ar ne gyvenimo drauge, tai pasakytų: abu nukvako…

Retai čia būnu, tik grįždamas nuo ežero ar iš didesnės kelionės, čia gera išsitiesti ant žolės prieš saulę ar lapuočių, spygliuočių pavėsyje, čia jaučiu žemės ir dangaus energijas, o jeigu dar žydėjimo irgi čiulbėjimo metas, tai galima užsimiršti ir ištirpti Dievulio kūrinijoj – kad po valandžiukės atsikeltum jei ne sukurtas iš naujo, tai atkurtas be nereikalingo balasto. Čia gera skaityti gerą knygą ar – lyg nieko neveikiant – jausti, Skaityti toliau