Žymos archyvas: Lietuvos teritorija

Naujiems gaminiams ir paslaugoms skiriama daugiau nei 70 mln. eurų ES investicijų (0)

Projektuojami žemės sklypai | ukmin.lt nuotr.

Skatindama Lietuvos verslą, ypač veikiantį šalies regionuose, aktyviau vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei investuoti į inovatyvių gaminių ir paslaugų tobulinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė du kvietimus Europos Sąjungos (ES) investicijoms gauti pagal naują priemonę „Eksperimentas“. 

„Inovatyvius produktus kuria ir Lietuvos bei užsienio rinkoms tiekia ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų įmonės. Todėl priemonė sukurta taip, Skaityti toliau

V. Deniušas. Kimbrų atėjimas (6)

A.G. Dekapas (1803–1860). „Kimbrų sutriuškinimas“ (1833). Luvras. Paryžius | wikipedia.org nuotr.

Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip buvo statoma Ignalinos atominė elektrinė? (0)

„Mokslo sriuba“: kaip buvo statoma Ignalinos atominė elektrinė? | LRT Plius nuotr.

Ignalinos atominės elektrinės statybos buvo pats sudėtingiausias ir didžiausias statybų projektas mūsų Lietuvos teritorijoje. Pačiame elektrinės ir Visagino miesto statybos įkarštyje dirbo divizija – daugiau kaip 12 tūkst. karių. Mokslo populiarinimo TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia iš arčiau susipažinti su šiuo įspūdingu projektu.

„Kodėl filmuojant šiame objekte reikia „aprengti“ kameros stovą ir kaip elektrinės skalbykloje kasdien atsiranda dešimtys kilogramų kojinių? Ką apie atominės elektrinės atsiradimo aplinkybes Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (I) (8)

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus | mokslolietuva.lt nuotr.

Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas.

Apkarpyta didybė

Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje milžiniškoje teritorijoje liko lietuviški pavadinimai, vardų ir pavardžių nuotrupos, Skaityti toliau

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių (0)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 20 d. (penktadienį), 14 val., ant Pyplių piliakalnio (Kauno r., Ringaudų sen.) vyks spaudos susirinkimas, kuriame archeologas Zenonas Baubonis pristatys čia vykstančių tyrinėjimų rezultatus. Kauno rajono savivaldybės ir UAB „HSC Batic“ atstovai taip pat pristatys šio piliakalnio sutvarkymo projektą, prasidės darbai.

Kasinėjant piliakalnį, jau ištirtas 216 kv m plotas. Aptikti įvairių laikotarpių radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas Pyplių piliakalnio apylinkėse vyko jau nuo paleolito Skaityti toliau

„Istorijos detektyvuose“ bus parodytas sensacingas radinys, mūsų istoriją pasendinęs 30 000 metų (5)

Siaurinis elnias .Rangifer taranduskipedija.org_w

Ilgą laiką buvo manoma, kad seniausi žmonės Lietuvos teritorijoje pasirodė maždaug prieš 14 tūkstančių metų, kai atšilo ir ištirpo ledynai. Tačiau sensacingas radinys, kurį tyrė Klaipėdos universiteto archeologijos profesorius Algirdas Girininkas kartu su savo komanda, parodo, kad pirmųjų žmonių pėdsakai nusikelia net prieš 43 000 metų. Apie tai laidoje „Istorijos detektyvai“ papasakos Virginijus Savukynas.

Prieš keletą metų netoli Gargždų, Šniaukštų karjere buvo aptikti keli radiniai. Vienas iš jų buvo šiaurės elnio rago dalis. Ją apžiūrėję profesionalūs archeologai aptiko neabejotinus žmogaus apdirbimo pėdsakus. Iš šiaurės elnio rago buvo pagamintas dirbinys. Skaityti toliau

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni? (4)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.

Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus- nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos. Skaityti toliau

Žemės nepardavimo užsieniečiams referendumo iniciatyvinė grupė įregistravo prašymą VRK (18)

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinė grupė siekianti, kad būtų užkirsta galimybė Lietuvos žemę išparduoti užsieniečiams,  Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė prašymus įregistruoti iš 31 asmens sudaryta referendumo rengimo grupę ir pateikė visuotiniam privalomom referendumui teikiamo konstitucinio įstatymo projektą.

Piliečių iniciatyvinės grupės vardu į VRK reikiamus dokumentus įteikė piliečių iniciatyvinės grupės koordinatorius, ūkininkas ir žurnalistas Pranciškus Alfredas Šliužas ir iniciatyvinės grupės narė Rita Jusienė. Skaityti toliau

Šaukiamas Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas (video) (57)

Šių metų rugpjūčio 24 d. 11 val. Lietuvos piliečių referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatyvinė grupė Kauno sporto halėje ketina sušaukti Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimą. Suvažiavimo tikslas – sutelkti visų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių jėgas siekiant visuotinio referendumo surengimo šiais neatidėliotinais klausimais:

1. Dėl Konstitucinės pataisos dėl parašų reikalingų referendumui skelbti skaičiaus sumažinimo iki realios įmanomos surinkti ribos; Skaityti toliau