Žymos archyvas: Lietuvos piliakalniai

Akademikas R. Grigas pristato savo naują knygą „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (audio) (1)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Šiandien, balandžio 24 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos moklsų akademijoje (Gedimino pr. 3)  pristatyta nauja akademiko Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ kurią leidykla „Diemedis“.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su knygos autoriumi akademiku R. Grigu ir paprašė trumpai pristatyti savo naujas įžvalgas ir atradimus paskatinusius parengti ši naują darbą. Skaityti toliau

Paprastas Poteronių piliakalniukas… (0)

Nežinomo autoriaus užrašas prie Poteronių piliakalnio pažintinės lentos | J. Chockevičiaus nuotr.

„Atrodo, būtų paprastas piliakalniukas, kurių pas mus šimtai. Tik va kažkieno priklijuotas, lyg netyčia, užrašas priverčia akimirkai sustoti ir pagalvoti…“ (Jonas Chockevičius).

Sustok, praeivi,
Nukelk kepurę
Čia protėviai narsūs
Tau ateitį kūrė. Skaityti toliau

R. Guobytė, V. Baltrūnas. Kas supylė piliakalnius? (8)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Praėję 2017-ji buvo paskelbti Piliakalnių metais. Įvairiais būdais šiems istorijos, kultūros ir gamtos paminklams buvo atiduodama pagarba. Savo apibendrinimą pateikė ir geologai, paskelbę medžiagą Lietuvos geologų sąjungos žurnale „Geologijos akiračiai“ (2017, Nr.4 ).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje žinomų piliakalnių skaičius peržengė 900. Jei dar pridėtume su baltų gentimis susijusius piliakalnius gretimose teritorijose, tai jų gal turėtume ir kelis tūkstančius. Ne be reikalo išgirstame frazes apie „piliakalnių kraštą“ ar buvusią Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia M. Gimbutienės skaitymų vakarus (0)

Marijos Gimbutienės skaitymai 2018 | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos archeologijos draugija, visus besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais vėl sukvietė į Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiamą, antrąjį žymiausiai lietuvių archeologei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirtą skaitymų vakarą, kuriame pranešėjai supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir pasiekimais. Skaityti toliau

Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais (0)

Medvėgalio tyrimai 2017 m. | Varnių regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais“ skaitys doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos įstaiga vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Lietuvos piliakalnių pažinimo pradžią galime datuoti XVI a. Nuo tada iki dabar apie juos sukaupta daug įvairių duomenų, nors tyrinėtų piliakalnių skaičius tik nežymiai viršija ketvirtį visų žinomų piliakalnių. Be gerai žinomų piliakalnių raidos žingsnių, lieka daug menkai pažintų ar net išvis nepažintų jų raidos puslapių. Skaityti toliau

Apie Lietuvos piliakalnius: susitikimas su paveldosaugos žinovu – Jonu Lukše (0)

„Aukštutinės pilies Gedinimo kalnas. II a. p. Kr. – XVII a.“ J. Lukšė, 2017.02. | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 8 d., penktadienį, 13 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.), vyks Piliakalnių metų paminėjimas ir paveldosaugos žinovo, architekto-dailininko Jono Lukšės piešinių parodos – „Piliakalniai“ uždarymas.

Renginio metu, su parodos autoriumi bus aptariama Lietuvos piliakalnių išsaugojimo svarba, bus galima sužinoti jų pagrindinius bruožus ir ypatumus,

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl griūva mūsų pilys? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie tai, kas daroma su Lietuvos piliakalniais, minint Piliakalnių metus. Prieš akis regėdami griūvantį Vilniaus Pilies kalną, galime suprasti, kad šioje srityje ne viskas gerai…

Kodėl griūva Vilniaus Pilies kalnas, ir kas gi iš tiesų griūva – autentiški XIV a. pilies šlaitai ar XX a. supilti sluoksniai? Kokią įtaką tam padarė ant kalno atsiradę naujadarai – funikulierius ir neseniai sumūryta akmeninė siena? Kodėl paskubomis prireikė sausio mėnesį vykdyti archeologinius tyrimus piliakalnio aikštelėje, o dabar toje vietoje nieko nebedaroma? Ką daryti su Pilies kalnu toliau? Jį darkantį funikulierių, G. Zabielos manymu, reikėtų išvis demontuoti. Skaityti toliau