Žymos archyvas: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

G. Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite (6)

Gintautas Kniukšta | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 2 d., penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad pasirašytas prezidento dekretas dėl veto Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 m. sausio vienas ar susiję asmenys negalės turėti daugiau nei 1.500 ha miško paskirties žemės.

Prezidentas visam pasauliui pasiuntė žinią: atvažiuokite, pirkite Lietuvos miškus. Ir paskubėkite, nes skandinavų „Ikea grupės“ valdomi miškai vien per vienerius metus padidėjo 50 procentų ir dabar jau užima tiek, kiek ir visa Kauno miesto teritorija… Skaityti toliau

Dėl SGD terminalo valdžia privalo kalbėtis ir su verslu (1)

 Dėl SGD terminalo valdžia privalo kalbėtis ir su verslu | Romo Jurgaičio ir Deniso Nikitenkos nuotr.

Ketvirtadienį, naujoje „Lietuvos žinių“ konferencijų salėje vykusioje konferencijoje „SGD terminalas: valstybės ir verslo interesai“, politikos, verslo ir visuomenės lyderiai diskutavo apie verslininkų kvietimą pradėti išsamią diskusiją su politikais, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo valdytoja „Klaipėdos nafta“, didžiausia dujų vartotoja šalyje „Achema“ ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei drauge ieškoti optimalaus SGD terminalo veiklos ir finansavimo modelio.

Koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas teigė, kad SGD terminalas, o tiksliau – jo sąnaudoms dengti renkami mokesčiai, mažina Lietuvos Skaityti toliau

R. Navickas. MG Baltic parama: kodėl taršomi L. Kasčiūnas ir L. Kojala o kiti paramos gavėjai – ne? (12)

Alkas.lt nuotr.

Stebiu pastarųjų dienų spaudoje pučiamą skandalą dėl konservatorių bendravimo su Raimondu Kurlianskiu – ir bandau suvokti jo esmę?

Tai, kad Laurynas Kasčiūnas apklausiamas, kaip liudininkas, skandalingojo verslininko galimai korupcinės veiklos byloje yra normalu.

Jis tuo metu nebuvo joks oficialus politikas ar pan. todėl jokių pretenzijų dėl to, kad asociacijos rėmėjui paprašius nuėjo pasikalbėti su pažįstamais politikais kelti Skaityti toliau

Auga gyventojams tenkanti mokesčių našta (0)

kohajone.com nuotr.

Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Tai reiškia, kad valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

„4243 eurus tiek vidutiniškai statistinis gyventojas, įskaitant vaikus, senjorus, bedarbius ir visus nemokančius mokesčių, šiemet atseikės mokesčiams.  Iš viso šiais metais sumokėsime daugiau kaip 12 milijardų eurų mokesčių ir įmokų. Šios simbolinės Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Sisteminė politinė korupcija – net nelaikoma blogybe? (3)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Prieš šv. Velykas viešojoje erdvėje skambėjo dviejų politikų istorijos, kaip tarnaujama ne viešajam interesui, o siauroms finansinių interesų grupėms. Atspalviai socialdemokratų stovyklos atstovo Mindaugo Basčio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus kiek skirtingi, bet veikla panaši.

Prokuratūra pateikia konkrečius epizodus susijusius su G. Steponavičiaus veikla, tačiau čia labiau atkreipsiu dėmesį ne į konkrečias ir aiškiai apčiuopiamas veikas, bet apie sisteminę politinę korupciją, kuri neretai net nelaikoma nusikalstama. Todėl ir G. Steponavičius vaizduoja, kad tikrai nustebo, sulaukęs įtarimų, juk tos subtilios schemos, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie kainų kilimą ir gyvenimo gerėjimą bei Lietuvos ir Lenkijos santykius (video) (1)

Tomas Baranauskas | penki.lt nuotr.

Paradoksas: kainos kyla, o gyvenimas gerėja? Apie tai laidoje pasakoja Statistikos departamento direktore Vilija Lapėniene ir Lietuvos  laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai: kieno pusėje kamuoliukas? Apie tai mintimis dalinasi istorikas Tomas Baranauskas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

Lietuviškas ekonomikos vadovėlis paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje (nuotraukos, video) (3)

LLRI nuotr.

Lietuviškas ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“ šiąnakt Niujorke paskelbtas geriausiu projektu pasaulyje. Naujos kartos vadovėlis, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas, apdovanotas prestižiniu Templeton laisvės apdovanojimu ir 100 tūkst. JAV dolerių premija. Šis apdovanojimas skiriamas kartą per metus už indėlį skatinant laisvės idėjas, inovacijas ir žmonių veiklumą. Skaityti toliau

Lietuvos savivaldybių indeksas 2014: savivaldybės klimpsta į skolas (0)

Alkas.lt. A.Rasakevičiaus nuotr.

Iš 7-ių miestų savivaldybių geriausiu skelbiamas Klaipėdos miestas, o prasčiausiai įvertinti – Šiauliai. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių pirmoje vietoje antrus metus iš eilės įsitvirtina Kauno rajono savivaldybė, indekso apačioje – Alytaus rajonas. Taip pat Lietuvoje ryškėja pavojinga tendencija: savivaldybės vis labiau klimpsta į skolas.

Tai parodė kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Jis vertina,  kiek savivaldybėse yra ekonominės Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Referendumų baubai. „Elito“ ar visuomenės demokratija? (37)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Įvyko akibrokštas ar nesusipratimas? Masinis žmonių apmulkinimas, psichozė? O gal dar kas? O gal patys žmonės nori spręsti tiesiogiai svarbius valstybei reikalus, kai surinko per 320 tūkst. parašų? Žmonės apatiški, nesidomi politika, tik keikia politikus – pastebi ne vienas. O gal to abejingumo „didžioji partijų ir interesų politika“ ir siekia?

Dar nesibaigus parašų rinkimo laikui dėl dabar inicijuojamo referendumo, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai iš kai kurių apžvalgininkų ir politikų pasipylė epitetai apie parašų rinkėjus, iniciatyvinę grupę: „marginalai“, Skaityti toliau

A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga (0)

Arvydas Guogis

XXI amžiaus pradžia pasauliui iškėlė naujus ir sudėtingesnius ekonominius-socialinius iššūkius. Jeigu kylančių ekonomikų šalys, kaip BRIC valstybės, dalis Rytų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, rodė aiškius ekonomikos kilimo ženklus, o kartais imdavosi spręsti ir nuo anksčiau susikaupusias socialines problemas, tai senosios Vakarų šalių ekonomikos, pirmoje dešimtmečio pusėje demonstravusios gerą ekonominį augimą, kuris buvo skatinamas informacinių technologijų ir paslaugų revoliucijos, 2008 m. papuolė į gilią krizę. Vėlesni 2009–2013 metai nerodė Vakaruose didesnio ekonominio atsigavimo, ypač bloga padėtis buvo Vakarų Europoje, o išskirtinai situacija pablogėjo Pietų Europos valstybėse. Skaityti toliau

J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis (3)

Jonas Valatka | Asmeninė nuotr.

Bet  kur ir bet kurių verslininkų paklausus ar jūs norite mokėti mokesčius, absoliuti dauguma sąžiningai atsakytų – nenorime. Galbūt išimtis būtų Skandinavijos šalys kur verslo kultūra aukštesniame lygyje. Lietuva šiame kontekste ne išimtis.

Viena didžiausių bėdų – mažas surenkamas biudžetas, vienas mažiausių Europoje BVP perskirstymas. Dėl to labai kenčia iš biudžeto finansuojamos sritys – chroniškai trūksta pinigų socialinėms reikmėms, švietimui, sveikatos apsaugai, policijai ir t.t.

Didžiulę įtaką tokiai padėčiai turi šešėlinės ekonomikos mastai. Čia svarią vietą užima akcizinių prekių kontrabanda, kitokia nelegali veikla. Tačiau valstybės mastu dar didesnę įtaką biudžeto surinkimui daro atlyginimų Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Nesipildančios pranašystės (9)

Arvydas Akstinavičius | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pranašautos pasaulio pabaigos laikas lyg tai praėjo, tačiau paskaičius kai kuriuos komentarus, atrodo, kad Lietuvoje jis dar artėja, nes artinasi momentas, kuomet teks mokėti darbo užmokestį su padidinta minimalia mėnesio alga MMA. Va tada tai jau prasidės pabaiga – taip ir panašiai prognozuoja LLRI  ir kitų verslą aptarnaujančių struktūrų pranašai. Beje, iš jų per daugelį metų dar nė karto neteko girdėti, kad darbo rinka kada nors būtų pasiruošusi pokyčiams, kurie naudingi dirbantiesiems.

Statistikos departamento duomenys, kiti rodikliai rodo, jog grynųjų pinigų apimtys verslo sąskaitose auga, įmonėse kaupiasi rekordinės pinigų sumos, Skaityti toliau

J.Valatka. Kodėl kyla kainos? (3)

Dar nesulaukus galutinių rinkimų rezultatų, Laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai vėl plauna vartotojų, o tuo pačiu ir rinkėjų smegenis tuo, kad dėl kainų kilimo kalta valdžia, nes pradeda per daug kištis į rinką. Deja, viskas yra atvirkščiai. Dėl visiško valdžios neįgalumo reguliuojant rinkos santykius, pagrindinėse prekių ir paslaugų sferose susiformavo praktiškai nekontroliuojamos monopolinės ir oligopolinės struktūros. Šilumos ūkį išnuomavus privatininkams šilumos kainos, nežiūrint to, jog turime Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, pasiekė tokias ribas, kad gyventojai paniškai pradėjo bijoti šildymo sezono. Dabartinės valdžios, taip pat ir Prezidentės, Skaityti toliau

Tyrimas: Lietuvoje labiausiai vertinama teisė į minties laisvę, privatumas ir nuosavybė (1)

„DELFI“ nuotr.

Lietuvos Konstitucijoje gyventojai svarbiausiomis laiko tris nuostatas, ginančias minties laisvę, asmens privatumą ir teisę į nuosavybę. Mažiausiai svarbios konstitucinės teisės – laisvė streikuoti ir mitinguoti.

Tokius rezultatus parodė „DELFI“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario pabaigoje atlikta apklausa.

Liberalizmo šalininkai apklausos rezultatus vertina kaip visuomenės pažangos požymį. Tuo tarpu profsąjungos įžvelgia priešingas tendencijas: Skaityti toliau

N. Puteikis. Dvigubi Lietuvos teisingumo standartai praktikoje (0)

Naglis Puteikis VRK būstinėje | ekspertai.eu nuotr.

Iš savo administracinio (20 metų valdiškose įstaigose nuo viceministro iki vidutinės gamyklos direktoriaus ir atgal, vidutiniškai ne mažiau, kaip 200 pavaldinių) patyrimo pasakysiu: kreipimosi į teismus per savaitę būna vienetai net milžiniškose ministerijose, o Teisingumo ministerija tokia nėra.

Kreipimosi į teismą dėl SEB banko, kuris neduoda duomenų apie asmens sąskaitą apskritai manau nebuvo Lietuvos istorijoje, o jei buvo, tai vienetai. Skaityti toliau

N.Puteikis. Lietuvos teisininkams viešosios vertybės kenkia? (11)

Naglis Puteikis | asmeninė nuotr.

Nelaimė yra tame, kad tiek R. Šimašius, tiek jo komanda, tiek didžioji dalis Teisingumo ministerijos darbuotojų, kaip ir didelė dalis teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugininkų dalis nuoširdžiai, dalis – labai pragmatiškai, būtent taip ir galvoja, kaip savo straipsnyje “Naujoji LTSR: Lietuvos technokratinių sraigtelių respublika” (www.tiny.lt/78u9zd) rašo Vladimiras Laučius:  kad būtina depolitizuoti absoliučiai viską, Skaityti toliau

N. Puteikis. R. Šimašius turi atsistatydinti, nes duomenis Baltarusijai iš bankų išmušinėjo per teismus (9)

Naglis Puteikis | asmeninė nuotr.

Ar tik dabar pradedame pastebėti, kad Lietuvos Teisingumo ministerija taip pat bjauriai elgėsi su eiliniais Lietuvos žmonėmis, kaip pasielgė su Baltarusijos disidentu? Iš esmės juk dauguma Lietuvos valdžios įstaigų būtent taip ir elgiasi, toks paniekinantis, tik stipresniojo teises ginantis valdžios elgesys su eiliniais užsienio ir Lietuvos piliečiais buvo tapę mūsų standartu: “Lietuva pasirodė kaip labai aikštinga, įžūli ir taikanti dvigubus standartus šalis, kurioje teisingumas yra naudojamas tik kalbose“.

Šis įvykis vaizdžiai parodė, kur nueina teisė be moralės. Beje, taip, kaip pasielgė Laisvosios rinkos instituto išauklėta Teisingumo ministerijos vadovybė, Skaityti toliau