Iš 7-ių miestų savivaldybių geriausiu skelbiamas Klaipėdos miestas, o prasčiausiai įvertinti – Šiauliai. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių pirmoje vietoje antrus metus iš eilės įsitvirtina Kauno rajono savivaldybė, indekso apačioje – Alytaus rajonas. Taip pat Lietuvoje ryškėja pavojinga tendencija: savivaldybės vis labiau klimpsta į skolas.
Tai parodė kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Jis vertina, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai savivaldybės valdomos. Savivaldybės vertinamos dešimtyje gyventojams ir investuotojams aktualių sričių, tokių kaip socialinė rūpyba ar mokesčiai.
„Pirmaujanti Klaipėda – patraukli verslui, savivaldybė nevaržo konkurencijos, o iš to laimi gyventojai – turi daugiau galimybių pasirinkti, kas juos gydys, kas išveš šiukšles. Tačiau tai nereiškia, kad nėra, kur tobulėti. Klaipėdai kaip ir didžiajai daliai Lietuvos savivaldybių reikia sunerimti dėl didelių skolų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Remiantis 2013 metų duomenimis, 42 Lietuvos savivaldybės grimzdo į skolas. Per 2013 metus skolos išaugo dar 118 mln. litų. Miestų savivaldybių skolos vidutiniškai siekia 55 proc. nuo pajamų, rajonų savivaldybių mažiau – vidutiniškai 46 proc. nuo pajamų. Skolų augimą pavyko suvaldyti trečdaliui, t. y. 18-ai, šalies savivaldybių – šiose savivaldybėse skolos per 2013 metus mažėjo.
„Indekso apačioje esantys Šiauliai taip pat yra įkritę į gilią skolos duobę, tačiau sveikintina, kad miestas jau pradėjo kapanotis ir per 2013 metus skolą sugebėjo sumažinti. Juk augančios skolos reiškia ir augančias palūkanas, už ką mokesčių pavidalu susimoka ne kas kitas – o gyventojai. Skolindamiesi galime sulaukti ir tokios dienos, kai savivaldybėms teks galvoti vien apie skolos grąžinimą, laiko ir pinigų pasirūpinti moksleivių vežimu į mokyklą ar gatvių apšvietimu tiesiog nebebus“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.
Lietuvos savivaldybių indekso 2014 duomenys atskleidė ir teigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, savivaldybės atsisako nenaudojamų pastatų ir nereikalingų verslų, tokių kaip savivaldybių laidojimo namai. Per 2013 savivaldybėms priklausančių laidojimo namų sumažėjo nuo 8 iki 4, knygynų – nuo 16 iki 13.
„Tai labai teigiama tendencija, kuri parodo, kad savivaldybės vis labiau supranta, kad ne savivaldybių darbas yra kirpti ar prausti gyventojus. Nusimetusi šalutinių funkcijų naštą savivaldybė visą dėmesį ir jėgas gali skirti savo tiesioginiam darbui – efektyviam savivaldybės valdymui, investicijų pritraukimui“, – teigia L. Rekašius.
Iš 53-ijų rajonų savivaldybių antrus metus indekse pirmauja Kauno rajonas, kur gerai įvertinta tiek investicinė, tiek socialinė socialinė aplinka. Pavyzdžiui, per 2013 metus Kauno rajone vietinės investicijos didėjo 29 proc., pašalpų gavėjų mažėjo 11 proc. Prasčiausiai iš rajonų savivaldybių šiemet įvertinta Alytaus rajono savivaldybė.
Lietuvos savivaldybių indeksas – vertybinis indeksas, matuojantis žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Indekse savivaldybės vertinamos dešimtyje sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Pastarųjų reikšmės įvertinamos balais nuo 0 iki 100, taip išrikiuojant savivaldybes nuo geriausios iki blogiausios. Lietuvos savivaldybių indeksas 2014 sudarytas remiantis 2013 metų duomenimis.
