Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos istorija

Palangoje – senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“ (0)

Rugpjūčio 1–15 d.: Palangoje senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“ | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 1–15 d., Palangoje, Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, Vytauto g. 72, vyksta senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“

Valstybės nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla kviečia į senųjų plakatų parodą „Laisva neprigulminga Lietuva!“. Ši spalvingų, neįprastų ir retų plakatų paroda perteikia XX a. pradžios Lietuvos politinį, socialinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Skaityti toliau

Kviečia paroda „Ypatinga dovana Lietuvai“ (2)

Gydytojas kolekcininkas kultūros veikėjas Aleksandras Mykolas Račkus | istorineprezidentra.lt nuotr.

Nuo birželio 7 d., pasitikdamas Pasaulio lietuvių metus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato parodą „Ypatinga dovana Lietuvai“ iš kolekcininko, visuomenės ir kultūros veikėjo, Amerikos lietuvio Aleksandro Mykolo Račkaus kolekcijų. A. M. Račkus rinko įvairias lietuvių kultūrinio gyvenimo relikvijas.

Istorinėje Prezidentūroje atidarytoje parodoje bus parodytos dvi jo atvežtos kolekcijos.  Pirmoji – iš numizmatikos rinkinių. Čia bus galima pamatyti įdomiausius eksponatus: retas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir pasaulio tautų monetas, vertingus medalius, egzotiškas įvairenybes ir retas lituanistines bei Skaityti toliau

Legendinio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta ir suimties vieta įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (2)

A. Ramanausko-Vanago suimties vietai pažymėti skirtas paminklas_| V. Striužo nuotr.

Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas – svarbi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio asmenybė, 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, kovotojas, pedagogas ir partizanų vadas, prisidėjęs prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo. Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė A. Ramanausko-Vanago gyvenimo atminimo vietoms teisinę apsaugą ir pripažino nacionalinės reikšmės objektais. Skaityti toliau

Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija” (1)

URM.lt nuotr.

Gegužės 15 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatyta pirmą kartą japonų kalba išleista Lietuvos istorikų parašyta „Lietuvos istorija“.

Šio įvykio proga Lietuvą su atkurtos valstybės jubiliejumi sveikino Japonijos-Lietuvos draugystės parlamentinės lygos prezidentas Hidrofumi Nakasone ir buvusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Skaityti toliau

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (1)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

Neringoje – ypatingo leidinio sutiktuvės (0)

Penktasis kultūros almanachas „Dorė“ | Rengėjų nuotr.

Šiandien, kovo 15-ąją, 17. 30 val., įvyks penktojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės, vyksiančios Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“.

Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos nuo 2010 metų leidžiamo leidinio pristatymas – itin laukiamas kurorto bendruomenės įvykis.

Penktasis leidinys liudija ne tik apie kultūrinio papročio tęstinumą, Skaityti toliau

V. Toleikis: Lietuviai įsivaizduoja labai gerai išmanantys Lietuvos istoriją (video) (2)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Mes tenkinamės ubago psichologija, jeigu galvojame, kad Lietuvai nereikalingi istoriniai filmai. Taip, nevyniodamas žodžių į vatą, sako eseistas, pedagogas ir visuomenininkas Vytautas Toleikis, įsitikinęs, kad ne tik tautiečiai, bet ir valstybė nesupranta, kad istorija, pateikta ne vadovėliuose ar pamokose, kur kas labiau formuoja istorinį naratyvą, tautinę savimonę. Labiau netgi nei šimtmečio minėjimai, kurie ateina ir praeina.

„Pažiūrėkite į kaimynus lenkus – H. Sinkievičiaus istorinių romanų ekranizacijos ar Skaityti toliau

Biržiškų palaikai sugrįžta į Lietuvą (1)

Bronislava ir Mykolas Biržiškos, LA, 1952 m. | Danutės Mažeikienės albumo nuotr.

Vasario 20 diena, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, vykdydama artimųjų valią ir gavusi jų kelis pagalbos prašymus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės vadovus, Seimo ir Vyriausybės narius su prašymu perlaidoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą 1918-ųjų, vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą akademiką Mykolą Biržišką, profesorius bibliografą Vaclovą ir plk. ltn. Viktorą Biržiškas, vykdant paskutiniąją valią Vilniuje, senųjų Rasų kapinėse.

2018 vasario 19 dieną, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje įvyko susitikimas su vicekancleriu Deividu Matulioniu, patarėju Linu Vingeliu, kuriame dalyvavo Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai Skaityti toliau

Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“ (0)

Tarpukario Lietuvos žvalgybininkas Albinas Čiuoderis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Šių metų Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta išskirtinė knyga apie tarpukario Lietuvos žvalgybininką Albiną Čiuoderį. Knygos sudarytojas ir įvadinės dalies autorius – istorikas, politikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius dr. Arvydas Anušauskas. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

2018 metais, Lietuvos žvalgyba minės 100 metų. Pirmieji jos darbuotojai, kūrę ir stiprinę žvalgybos ir saugumo institucijas, vėliau atsidūrė labai sudėtingose gyvenimo aplinkybėse. Ši knyga ir skirta vienam iš pirmųjų žvalgybos darbuotojų, kurio Skaityti toliau

KTU profesorius Vokietijos archyve aptikto neįprastas nuotraukas (0)

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys | Kauno technologijos universiteto (KTU) nuotr.

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas daugelį skatina aktyviau domėtis Lietuvos istorija.

Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys Leipcigo (Vokietija) miesto istorijos muziejaus skaitmeniniame archyve, neseniai rado dar nepublikuotų Lietuvos universiteto ištakas menančio pastato nuotraukų. Skaityti toliau

Vydūnas. Politikos kritika (3)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Valdžiavos [1] vyriausybė yra branduolys tų tautos jėgų, kurios nustato tautos gyvenimo lytis, nustato pačių tautos žmonių santykiavimą ir priruošia savo tautos santykius su kitomis tautomis. Aišku, kad šitos tautos jėgos labai daug reiškia tautos gyvatoj [2] ir gyvenimui. Jos gali tautą silpninti ir gali jos gyvenimo eigą pasunkint arba smagint. Todėl ir visi gyvesni tautos žmonės žiūri labai akylai į tai, ką vyriausybė daro, ir tūli apie tai prasitaria. Nori, kad vyriausybė kitaip veiktų. Be abejonės, tai yra uždavinys kiekvieno tautos sūnaus, kurs tiek turi proto ar gal net išminties, kad galėtų ir suprasti, kas gera ar bloga vyriausybės darbuose. Skaityti toliau

VDU iškilmingai suteiks Garbės profesoriaus vardą L. Mažyliui (5)

Profesorius Liudas Mažylis | VDU nuotr.

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kuriame prof. Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos.

Šis įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje, VDU Skaityti toliau

Italijoje išleista Roko Tracevskio „Tikroji XX a. Lietuvos istorija“ (2)

knygos autorius Rokas Tracevskis, knygos leidybos kuratorė Kotryna Buono ir knygą išeidusios Italijos leidyklos Il Cerchio vadovas Adolfo Morganti | Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento Vadovybės informacijos skyriaus išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis tyrėjas Rokas Marijus Tracevskis sulaukė malonios dovanos. Italijos leidykla atsiuntė autoriui praėjusių metų pabaigoje italų kalba išleistą jo knygą „La vera storia della Lituania nel XX secolo“ („Tikroji XX a. Lietuvos istorija“).

Leidinyje glaustai ir informatyviai pateikiama Lietuvos kova už nepriklausomybę, pradedant XIX a. Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys (3)

Vokietijos-istorijos-inst.itutas_mokslolietuva.lt

Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.

Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio instituto Skaityti toliau

Geriausias 2013 metų lietuviškas filmas „Ekskursantė“ rodomas Rusijos žiūrovams (video) (4)

Filmo „Ekskursantė“ akimirka | kūrėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ apie tremtį Sibire parodytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje.

Ambasadorius Remigijus Motuzas, kreipdamasis į filmo peržiūrą susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, lietuvišku kinu bei istorinės atminties įamžinimu Rusijoje besidominčius svečius, pasidalino ir savo giminių, ištemtų į Sibirą, istorija. Ambasadorius pabrėžė, kad trėmimai palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.

Į filmo pristatymą atvykęs filmo režisierius Audrius Juzėnas teigė sulaukęs teigiamų atsiliepimų apie filmą iš Rusijos žiūrovų, nes filmo tematika artima Rusijos auditorijai, jame vaidina daug garsių rusų aktorių. Filmas yra gavęs prestižinį Rusijos kino akademijos apdovanojimą „NIKA“. Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“

Diskusija paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus, beveik visi renginio dalyviai pažymėjo, kad sukilimas mums pirmiausia kalba apie laisvę ir apie kovą už šią trapią vertybę. Skaityti toliau

2018-ieji paskelbti Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo metais (3)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 6 d. minėsime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, ir siekdamas pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, paskelbė 2018-uosius Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Už šį sprendimą balsavo 81 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Priimtame nutarime (projektas Nr. XIIIP-1147(2) pabrėžiama Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarba kovojant su sovietų okupacija. Skaityti toliau

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

„Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją (0)

Palanga.lt nuotr.

Kūrinys „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir  įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį.

Iššūkis – vienu skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki jūros

„Į Palangos bažnyčios varpinę užkopėme saulei tekant, tad buvome apdovanoti nepaprastu iš jos atsiveriančiu vaizdu. Skaityti toliau

Iš Vokietijos archyvų gautos Molotovo-Ribentropo pakto kopijos (13)

Ribentropo-Mo;otovo aktas_urm.lt

Rugpjūčio 22-ąją, Juodojo kaspino dienos  išvakarėse, Lietuvos prašymu iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo gautos prieš 78 metus pasirašytų Molotovo-Ribentropo pakto, protokolo ir itin geros raiškos žemėlapio su parašais skanuotos kopijos.

„Molotovo-Ribentropo pakto turinys gerai žinomas, tačiau pirmą kartą oficialiai Vokietijos užsienio reikalų ministerija mums perdavė slaptųjų protokolų ir žemėlapio skanuotas versijas“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Skaityti toliau

Rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“ (0)

Diskusija. Lietuviska tapatybe pasaulyje_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val.  Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“. Visi, ką domina lietuviškumo globaliame pasaulyje padėtis, kviečiami dalyvauti ieškant atsakymų į klausimus: Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai. Skaityti toliau

Kaune prasideda Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (1)

Uzsienio studentai_Tarptautiniairyiai_vdu.lt

Liepos 14 – rugpjūčio 12 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies beveik 90 studentų iš 23 šalių: Japonijos, Honkongo, Kinijos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, JAV, Italijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Rumunijos, Švedijos, Ispanijos, Taivano, Baltarusijos ir Estijos. Kursuose dalyvaus studentai, mokslininkai, tyrėjai bei žmonės, norintys prisiminti senelių ar išmokti sutuoktinių kalbą.

Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui (0)

Petriui Klimui skirta paroda_lnmb.lt

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“, taip pat pristatyta to paties pavadinimo knyga. Parodoje pristatoma dalis unikalios P. Klimo šeimos dovanos Lietuvos kultūrai – Nacionalinei bibliotekai perduota daugiau kaip 600 išskirtinių lituanistinių knygų, per dešimtmečius diplomato surinktų Europoje ir išsaugotų per visas istorines negandas. Parodoje galima pažiūrėti Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomą dokumentinį filmą, Skaityti toliau

Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“ (23)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino planų. Istorikas A. Dubonis knygos „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“ įžangoje rašo: Toks žmogus, kurio praeities šaltiniai neįstengia apibūdinti Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Lietuvoje lankysis JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjai (0)

JAV ir Lietuvos veleveles_zum.lt nuotr

Gegužės 28-30 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos kvietimu Lietuvoje lankysis JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjų delegacija. Vizito metu JAV pareigūnai susipažins su saugumo padėtimi Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, aptars dvišalių santykių perspektyvas, energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus, ką tik pasibaigusį NATO valstybių vadovų susitikimą Briuselyje, santykius su Rusija, situaciją Ukrainoje ir kitose Rytų Partnerystės šalyse, tarptautinės politikos aktualijas. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Sutelktas žvilgsnis į 1918–1940 metų Lietuvos valdžią (1)

Knyga.Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodynas

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleisto „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinio žodyno“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai doc. dr. Mindaugas Tamošaitis, dokt. Algis Bitautas ir dr. Artūras Svarauskas. Įžvalgomis dalinsis prof. dr. Jonas Vaičenonis, dr. Audronė Veilentienė, doc. dr. Giedrius Janauskas. Renginiui vadovaus muziejaus istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.

„Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodyne“ pateikiamos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais dirbusio dvidešimt vieno Ministrų kabineto narių biografijos. Tuo laikotarpiu šias pareigas ėjo šimtas ministrų. Biografijos parengtos pagal standartinę anketą. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės