Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos istorija

Geriausias 2013 metų lietuviškas filmas „Ekskursantė“ rodomas Rusijos žiūrovams (video) (2)

Filmo „Ekskursantė“ akimirka | kūrėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ apie tremtį Sibire parodytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje.

Ambasadorius Remigijus Motuzas, kreipdamasis į filmo peržiūrą susirinkusius lietuvių bendruomenės narius, lietuvišku kinu bei istorinės atminties įamžinimu Rusijoje besidominčius svečius, pasidalino ir savo giminių, ištemtų į Sibirą, istorija. Ambasadorius pabrėžė, kad trėmimai palietė beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.

Į filmo pristatymą atvykęs filmo režisierius Audrius Juzėnas teigė sulaukęs teigiamų atsiliepimų apie filmą iš Rusijos žiūrovų, nes filmo tematika artima Rusijos auditorijai, jame vaidina daug garsių rusų aktorių. Filmas yra gavęs prestižinį Rusijos kino akademijos apdovanojimą „NIKA“. Skaityti toliau

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis siūlo išplėsti Lietuvos istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą (2)

Lietuvos simbolis Vytis ant Aušros vartų | Alkas.lt nuotr.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Seimą Valstybės šimtmečio proga plėsti Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką ir siūlo, kad istorinė vėliava galėtų teisėtai puošti valstybines, istorinės atminties įstaigas, institucijas ir vietas bei būtų pagerbta ypatingų valstybei atmintinų dienų ir švenčių proga.

Ketvirtadienį Kultūros komiteto vadovas pasiūlė Seimo rudens sesijos darbotvarkę papildyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo projekto Nr. XIP-4422 svarstymu. Šią iniciatyvą parėmė 49 Seimo nariai iš skirtingų Seimo frakcijų. Skaityti toliau

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“ Skaityti toliau

2018-ieji paskelbti Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo metais (3)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 6 d. minėsime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, ir siekdamas pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, paskelbė 2018-uosius Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Už šį sprendimą balsavo 81 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Priimtame nutarime (projektas Nr. XIIIP-1147(2) pabrėžiama Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo – partizaninio karo svarba kovojant su sovietų okupacija. Skaityti toliau

R. Grigas: Svarbiausia atgauti tautinį orumą (31)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Jei kažkam apsiverčia liežuvis tarti, kad, delsdama įteisinti svetimas raides pasuose, Lietuva neva patiria finansinių nuostolių (teko girdėti, kad save gerbianti valstybė keistų abėcėlę kitos valstybės užgaida?), tai savo ruožtu galėtum tęsti, o kiekgi finansiškai ji netenka nepardavinėdama muziejinio paveldo. Nors galų gale pakaktų susiskaičiuoti, kiek finansiškai atsieina lietuviškas menkavertiškumas, kiek milijonų ar net milijardų iš biudžeto nuteka jį ramstantiems užsienio žiniuoniams, vadinamiesiems ekspertams. Kunigas Robertas Grigas sako, kad bene svarbiausias uždavinys Lietuvai yra susigrąžinti tautinę savigarbą.

Skaityti toliau

„Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją (0)

Palanga.lt nuotr.

Kūrinys „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir  įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį.

Iššūkis – vienu skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki jūros

„Į Palangos bažnyčios varpinę užkopėme saulei tekant, tad buvome apdovanoti nepaprastu iš jos atsiveriančiu vaizdu. Skaityti toliau

Iš Vokietijos archyvų gautos Molotovo-Ribentropo pakto kopijos (13)

Ribentropo-Mo;otovo aktas_urm.lt

Rugpjūčio 22-ąją, Juodojo kaspino dienos  išvakarėse, Lietuvos prašymu iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo gautos prieš 78 metus pasirašytų Molotovo-Ribentropo pakto, protokolo ir itin geros raiškos žemėlapio su parašais skanuotos kopijos.

„Molotovo-Ribentropo pakto turinys gerai žinomas, tačiau pirmą kartą oficialiai Vokietijos užsienio reikalų ministerija mums perdavė slaptųjų protokolų ir žemėlapio skanuotas versijas“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Skaityti toliau

Rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“ (0)

Diskusija. Lietuviska tapatybe pasaulyje_lnb.ltRugpjūčio 24 d. 17 val.  Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) rengiamas pokalbis „Lietuviška tapatybė pasaulyje“. Visi, ką domina lietuviškumo globaliame pasaulyje padėtis, kviečiami dalyvauti ieškant atsakymų į klausimus: Kokia yra Lietuva pasaulyje? Kokią mūsų šalį mato tautiečiai svetur? Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? Šiuos ir kitus klausimus kels pokalbio rengėjai – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojai, pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai, visuomenininkai. Skaityti toliau

Kaune prasideda Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (1)

Uzsienio studentai_Tarptautiniairyiai_vdu.lt

Liepos 14 – rugpjūčio 12 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies beveik 90 studentų iš 23 šalių: Japonijos, Honkongo, Kinijos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, JAV, Italijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Rumunijos, Švedijos, Ispanijos, Taivano, Baltarusijos ir Estijos. Kursuose dalyvaus studentai, mokslininkai, tyrėjai bei žmonės, norintys prisiminti senelių ar išmokti sutuoktinių kalbą.

Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui (0)

Petriui Klimui skirta paroda_lnmb.lt

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“, taip pat pristatyta to paties pavadinimo knyga. Parodoje pristatoma dalis unikalios P. Klimo šeimos dovanos Lietuvos kultūrai – Nacionalinei bibliotekai perduota daugiau kaip 600 išskirtinių lituanistinių knygų, per dešimtmečius diplomato surinktų Europoje ir išsaugotų per visas istorines negandas. Parodoje galima pažiūrėti Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomą dokumentinį filmą, Skaityti toliau

Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“ (23)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino planų. Istorikas A. Dubonis knygos „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“ įžangoje rašo: Toks žmogus, kurio praeities šaltiniai neįstengia apibūdinti Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Lietuvoje lankysis JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjai (0)

JAV ir Lietuvos veleveles_zum.lt nuotr

Gegužės 28-30 d. Lietuvos Respublikos Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos kvietimu Lietuvoje lankysis JAV Senatorių ir Atstovų Rūmų narių patarėjų delegacija. Vizito metu JAV pareigūnai susipažins su saugumo padėtimi Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, aptars dvišalių santykių perspektyvas, energetinio, ekonominio ir informacinio saugumo klausimus, ką tik pasibaigusį NATO valstybių vadovų susitikimą Briuselyje, santykius su Rusija, situaciją Ukrainoje ir kitose Rytų Partnerystės šalyse, tarptautinės politikos aktualijas. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Sutelktas žvilgsnis į 1918–1940 metų Lietuvos valdžią (1)

Knyga.Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodynas

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleisto „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinio žodyno“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai doc. dr. Mindaugas Tamošaitis, dokt. Algis Bitautas ir dr. Artūras Svarauskas. Įžvalgomis dalinsis prof. dr. Jonas Vaičenonis, dr. Audronė Veilentienė, doc. dr. Giedrius Janauskas. Renginiui vadovaus muziejaus istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.

„Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodyne“ pateikiamos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais dirbusio dvidešimt vieno Ministrų kabineto narių biografijos. Tuo laikotarpiu šias pareigas ėjo šimtas ministrų. Biografijos parengtos pagal standartinę anketą. Skaityti toliau

Seime – fotografijų paroda, primenanti Lietuvos kelią į Laisvę 1988–1991 m. (0)

Pirmasis Sąjūdžio mitingas sostinės Vingio parke 1988m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vilniuj, Seimo Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) atidaryta Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę. 1988–1991 m.“, skirta Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Parodoje vaizduojamas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Sąjūdžio pradžios iki visuotinį tarptautinį Lietuvos Respublikos pripažinimą ženklinusio mitingo 1991 m. rugsėjo 1-ąją.

„1988 m. birželį prasidėjęs Sąjūdis įtraukė ir mane. Stengiausi nepraleisti nė vieno didesnio renginio, visur aktyviai fotografavau. Nebuvau oficialiosios spaudos atstovas, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video) (9)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.

Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (20)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

Lietuvos ambasada protestuoja dėl istoriją iškraipančios knygos pristatymo Milane (7)

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

Spalio 13 dieną Lombardijos sostinėje bus pristatoma šmeižikiškai Sausio 13-osios įvykius iškraipanti Galinos Sapožnikovos knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“. Šiuo leidiniu Italijos visuomenei pateikiama dezinformuojanti ir faktais nepagrįsta Lietuvos istorijos versija, kuria tendencingai siekiama suteršti Laisvės gynėjų atminimą ir skleisti nepriklausomos Lietuvos valstybei priešiškas idėjas.

Ambasada griežtai nepritaria šiam renginiui ir apgailestauja, kad šis propagandinis leidinys prasibrovė į Italijos „Mondadori“ knygynų tinklo sales. Skaityti toliau

Istorinėje konferencijoje bus atskleistos Krokuvos ir Vilniaus katedrų paslaptys (programa) (0)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų. Skaityti toliau

Jaunasis režisierius D. Vilčinskas: Lietuvos istorija verta savų „Sostų karų“ (1)

rezisierius-domas-vilcinskas

Rugsėjo 15 d., 18 val., kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54, Kaunas) vyks  jauno režisieriaus Domo Vilčinsko filmo„Sugrįžimas“ premjera.

Kino centro „Romuva“ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojami lietuviško kino (pa)tyrimai „Subtitrai“ naują sezoną pradeda su premjera – jaunosios kartos režisieriaus Domo Vilčinsko trumpametraže drama „Sugrįžimas“. Drąsaus filmų kūrėjo Emilio Vėlyvio įkvėptas, kino ir televizijos produkcijos studijas Londone baigęs 23 metų režisierius tikisi, Skaityti toliau

Kinas pasakoja pasauliui apie skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį (video) (1)

Filmas.As uz tave pakalbesiu

Rugsėjo 8 dieną, 21.30 įvyks Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua (Maximilien Dejoie) dokumentinio filmo „Aš už tave pakalbėsiu“ televizinė premjera LRT televizijoje. Po ilgų kelionių ir diskusijų su užsienio žiūrovais filmas grįžta į susitikimus su Lietuvos žiūrovais.

Metų pradžioje visos Lietuvos kino sales apkeliavęs Virginijos Vareikytės ir Maksimiljano Dežua dokumentinis filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ per šiuos metus aplankė daugiau nei dešimt tarptautinių kino renginių. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

Lietuvoje lankysis JAV Kongreso administracijos pareigūnų delegacija (0)

JAV ir Lietuvos veliaveles_urm.ltGegužės 29-birželio 3 dienomis Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos kvietimu Lietuvoje lankysis JAV Kongreso patarėjų delegacija. Vizito metu JAV pareigūnai susipažins su saugumo padėtimi Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, aptars dvišalių santykių perspektyvas, ekonominio, energetinio ir informacinio saugumo, migracijos klausimus, Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo tarp ES ir JAV aktualijas, situaciją Ukrainoje ir kitose Rytų partnerystės šalyse, artėjančius rinkimus JAV ir referendumą Jungtinėje Karalystėje.

Pagal nusistovėjusią tradiciją JAV Kongreso patarėjų vizitai į visas Baltijos šalis rengiami kas dvejus metus. Praėjusiais metais JAV Kongreso patarėjų vizitą Lietuva rengė kartu su Latvija ir Estija, Skaityti toliau

V. Sinica. „Autoritarinės“ Lenkijos istorijos politikos pamokos (6)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Armijos Krajovos (AK) įvykdytos Dubingių gyventojų žudynės 1944 metų birželio 23 dieną buvo vienas tamsesnių Lietuvos istorijos puslapių. Jas pamiršti menkai tepadėjo Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos veteranų susitaikymas pro sukąstus dantis. Juo labiau nepadeda pasirodančios žinios apie Lenkijos valdžios reguliariai atiduodamą pagarbą AK kovotojams. Pastarąjį kartą pagerbtas ne bet kas, o būtent Dubingių žudynių vadas Zygmuntas Šendzielazas-Lupaška. Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, kad „naujoji karta turi būti auklėjama Lupaškos pavyzdžiu“. Skaityti toliau

Muzikos garsais pasakojama Lietuvos istorija „Epitafija praeinančiam laikui“ (0)

„Epitafija praeinančiam laikui“

Dviejų Lietuvos nacionalinės premijos laureatų kūryba papuoš renginio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertą, kuris balandžio 22 d., penktadienį, 18 valandą vyks Klaipėdos koncertų salėje. Scenoje matysime Modestą Pitrėną, vieną ryškiausių mūsų šalies dirigentų, kartu su jo vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Platiems ir išraiškingiems Modesto batutos mostams paklus ne tik minėtas orkestras, bet ir Kauno valstybinis choras.  Beveik 150 atlikėjų būrys interpretuos monumentalų Broniaus Kutavičiaus opusą „Epitafija praeinančiam laikui“.

Skaityti toliau

Telkiamas dėmesys į pilietinį ir tautinį ugdymą (10)

mokytoja.mokiniai_smm.lt

Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, stiprinamas pilietinis ir tautinis mokinių ugdymas. Jis tampa kryptingas, apima ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį švietimą. Nuo šio rudens bus pradėtos įgyvendinti naujos lietuvių kalbos bendrosios programos, o iki metų pabaigos planuojama atnaujinti istorijos ir pilietiškumo pagrindų bendrąsias programas. Mokiniai intensyviau mokysis atpažinti propagandos apraiškas, bus lavinamas jų atsparumas, jie taip pat aiškinsis informacinio karo grėsmes. Skaityti toliau

Lietuvos ambasadai Kinijoje praveriamos durys į Harbino archyvą (0)

cynthiaknight.com nuotr.

Harbino archyvas Lietuvos ambasadai Kinijoje atvėrė dalį jame saugomų kadaise gausios lietuvių bendruomenės Harbine bylų. Gauta medžiaga bus perduota išeiviją tyrinėjančioms Lietuvos institucijoms.

Perduotose bylose – išeivių iš Lietuvos dokumentai, teikti Kinijos pareigūnams užsieniečių registravimo metu 1944-1961 m. Archyve saugomos šimtas tuo metu Harbine gyvenusių lietuvių bylų. Vertingiausia šių archyvų dalis – gyvenimo aprašymai, piešiantys ryškų likimo į Harbiną nublokštų lietuvių kelionių ir gyvenimo Kinijoje paveikslą. Skaityti toliau

Bus pristatyti unikalūs Kremliaus dokumentai apie Lietuvos pavergimą (0)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Š. m. kovo 9 d. 17 val. Lietuvos istorijos institute (Kražių g. 5, Vilnius) vyks dr. Mindaugo Pociaus sudaryto dokumentų rinkinio „Lietuvos sovietizavimas 1944 – 1947 m.: VKP(b) CK dokumentai pristatymas“. Leidinys parengtas centriniuose Rusijos (Maskvos) archyvuose saugomos unikalios dokumentinės medžiagos pagrindu.Dokumentų rinkinyje nuosekliai pateikiami istoriniai šaltiniai apie Sovietų Sąjungos centrinės valdžios struktūrų 1944 m. antroje pusėje – 1947 m. pradžioje vykdytą Lietuvossovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Batai Baldai