Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos istorija

Muziejų naktis su muzika, ekskursijomis ir saulėlydžiu nuo Gedimino bokšto (0)

Gedimino kalnas | LNM nuotr.

Gegužės 18 d., 14 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ypatingą ekskursiją surengs tapytojas Giedrius Kazimierėnas, pristatysiantis savo paties darbus. Šešiose įspūdingo dydžio drobėse G. Kazimierėnas pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos momentus: Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimą, Barboros Radvilaitės laidotuves. Tapytojas atskleis darbo užkulisius ir pateiks savą istorinių įvykių interpretaciją. Ekskursija – nemokama pirmiesiems 40 muziejaus lankytojų, įsigijusių bilietą. Skaityti toliau

L. Astra. Dviguba pilietybė – milžiniška teisinė apgaulė su politinių privilegijų kupra (10)

Lilijana Astra | Penki.lt nuotr.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio pavojingo, aukščiausios politinės valdžios suplanuoto visuotinio balsavimo, kokiu žada tapti Gegužės 12-osios referendumas dėl Dvigubos pilietybės. Visą mėnesį truko LRT transliuojami vieši debatai, įsiplieskiant nesutaikomiems ginčams ir augant kritinei įtampai tarp šio referendumo oponentų ir karštų jo propaguotojų, atstovaujamų LR Seimo, Vyriausybės, išeivijos, kai kurių akademinių sluoksnių atstovų. Jų gražbylystė rožinėmis spalvomis tapė Dvigubos pilietybės privalumus: tai ir „pasaulio lietuvių integravimas“, ir „jų grįžimas  į Tėvynę“, ir kažkodėl vadinamos vientisos pilietybės įgijimas, nors iš tiesų yra priešingai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Skaityti toliau

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! (2)

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nepaprastoji padėtis? O taip! (39)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui NoreikaiGenerolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.

Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

Išleidžiamas proginis atvirlaiškis Antanui Smetonai pagerbti (1)

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės Skaityti toliau

Miuziklas „Lituanica“ pristato savo užkulisių žvaigždes (video) (2)

Vaidas Baumila | Rengėjų nuotr.

Kovo 30 d. Šiauliuose jau įvyko o balandžio 19 d. Klaipėdoje ir balandžio 25 d. Vilniuje bei balandžio 27 d. Kaune, dar bus surengta didžiausio miuziklo „Lituanica“ premjera.

Dariaus ir Girėno gyvenimą didžiojoje miuziklo scenoje atkuriantys ir šiuolaikiškai perteikiantys jaunieji talentai Vaidas Baumila, Monika Pundziūtė , Rafailas Karpis, Vidas Bareikis bei kiti atlikėjai, vadovaujami režisieriaus Manto Verbiejaus, pagaliau turi ir patį tvirčiausią užnugarį. Suformuota užkulisių komanda  Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento institucijai – 100 (2)

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. (Kaunas, 1919 m. ruduo) | LMAVB nuotr.

Balandžio 2 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Prezidento institucijos šimtmečiui paminėti. Sveikinimo žodį tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl iš Signatarų namų balkono aidi vienišas balsas? (30)

Signatarų namai | Tourism.lt nuotr.

Turbūt ne vienam Lietuvos piliečiui kyla panašus klausimas, kai kasmet Vasario 16 ir Kovo 11-osios proga girdim vieno žmogaus balsą? Gal tūlas pagalvoja: balkonas mažokas, daug žmonių jame netelpa, o grūstis iškilmingų švenčių proga tikrai nedera.

 

Sprendžiant iš žiniasklaidos, į valstybines šventes švęsti susirinkusius vilniečius ir į Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui (1)

Kalba pasakyta laidojant  a.a. Vytautą Balsį-Uosį

Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau

Kaune vyks A. Anušausko knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas (2)

 
Arvydo Anušausko knyga. Užmirštas desantas | rengėjų nuotr.

Kovo 21 d., ketvirtadienį, 18 val., Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta istoriko, politiko, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autoriaus Arvydo Anušausko naujausia knyga „Užmirštas desantas“.

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse,

Skaityti toliau

Seime vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas (1)

Lietuvos istorijos žinovas | rengėjų nuotr.

Kovo 10 d., sekmadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas. Susirinkusius dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė.

Konkurso organizatorių tikslas – prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, skatinti kiekvieną Lietuvos pilietį nuolat domėtis Lietuvos istorija, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe. Taip pat siekiama ugdyti visuomenės Skaityti toliau

Du šimtus vaikų vienijantis choras Vilniuje išdainuos Lietuvos istoriją (0)

Jungtinis Lietuvos vaikų choras | Rengėjų nuotr.

Kovo 9 d., 17 val., Šv. Jonų bažnyčioje, choras rengia įspūdingą koncertą „Penkios dienos, pakeitusios Lietuvą“. Jungtinis Lietuvos vaikų choras kviečia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną pradėti švęsti jau šeštadienį.

Per du šimtus vaikų vienijantis Jungtinis Lietuvos vaikų choras koncerte primins svarbias istorines dienas, pakeitusias mūsų šalies istoriją: Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, pirmąją Mažosios Lietuvos dainų šventę ant Rambyno kalno, Skaityti toliau

Vytis – tai nėra paminklas arkliui (3)

Laisvės karys. Skulptorius Arūnas Sakalauskas | Vyčio paramos fondo nuotr.

Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme buvo atidėtas bylos svarstymas dėl Laisvės kovų gynėjų atminimo paminklo konkurso teisėtumo. Teismas dar nesibaigė, o Vilniaus savivaldybė jau skyrė 32 tūkst eurų, kad artimiausiomis savaitėmis Lukiškėse iškiltų iš pradžių partizanų bunkeriu, o dabar „Laisvės kalvele“ pakrikštyto projekto maketas.

Susiskaldžius visuomenei ir prasidėjus teisminiams procesams, Lukiškių aikštėje iki šiol neiškilo joks paminklas, nors jau buvo pradėti darbai, sudėtos plytelės vietoje, kur turėjo iškilti Vytis. „Vakaro žinių“ kalbintas Sausio 13-osios brolijos vadovas Kasparas Genzbigelis Skaityti toliau

Filme apie Žalgirio mūšį S. Siparis įgarsino legendinį aktorių Steisį Kyčą (video) (2)

Istorinės dokumentikos filmas „Žalgirio mūšis“ | Forum Cinemas nuotr.

Jau šių metų kovo 1 dieną, kino ekranus pasieks istorinės dokumentikos filmas, kurio gamybos darbus Lietuvoje vykdė kino gamybos įmonė „Artbox“ – „Žalgirio mūšis“. Viduramžių kovas ir pergales ekranizavusioje dokumentikoje epizodinius vaidmenis atliko istorinės rekonstrukcijos klubų nariai, filmui paskolinę ir įspūdingus, pagal XII-XIV a. šaltinius rekonstruotus drabužius. Žadama, kad tai bus pati įdomiausia istorijos pamoka kiekvienam lietuviui.

Vienas charizmatiškiausių Lietuvos aktorių Saulius Siparis įveikė Skaityti toliau

V. Deniušas. Palemono palikuonys (I) (12)

Palemonas | wikipedia.org nuotr.

Brutenio ir Vaidevučio legenda bei Palemonas

Vijūkas-Kojelavičius pirmoje savo „Lietuvos istorijos“ dalyje „Apie lietuvių praeitį prieš italų atvykimą į Lietuvą“ pateikia lietuviškos palemoniados priešistorę, kurioje kalbama apie herulu artumą lietuviams bei apie kimbro Vaidevučio įkurtus religinį centrą Romuvą bei Krivių krivaičio postą [1]. Prieš tai gyvenęs J. Dlugošas mums perduoda žinią, kad Romuvos įkūrėjai prūsai, buvo iš Romos imperijos pabėgę lotynai [2]. Būtent itališka kiltis bei krivaitiška religija ir sieja Skaityti toliau

Moksleiviai kompiuteriniame žaidime atgaivino istorinį Vilnių legendiniame (video) (0)

16 a. Žygimanto Augusto laikai | „Trys kubai“ nuotr.

Jau netrukus mėgstamo kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ gerbėjai visame pasaulyje galės pasivaikščioti po istorinį Vilnių ir savo akimis pamatyti, kaip keitėsi erdvė aplink Valdovų rūmus bėgant amžiams. Šį unikalų projektą per 4 mėnesius įgyvendinusi 16 moksleivių ir studentų komanda siūlo išskirtinę galimybę susipažinti su pirmaisiais savo darbo vaisiais – nuotraukomis ir įspūdingu vaizdo filmuku.

Išvysti, kaip atrodė Vilniaus simboliais tapusios vietos – Gedimino kalnas, Vilniaus Skaityti toliau

V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką (16)

Vladas Terleckas | A. Baltėno nuotr.

Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.

Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių (1)

Jonas Goštautas Hebdanko herbą gavo iš Sieradzės pakamrio Jokūbo | LDKistorija.lt., wikimedia.org nuotr.

Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo minima dar 1215 metais (Dinamiczny Herbarz Rodzin Polskich). Goštautas joje minimas, kaip Lietuvos kariuomenės vadas (hetman woijsk Litewskich). Skaityti toliau

G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje (2)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Matyt, likimas visada patvarko taip, kad amžinoje gėrio ir blogio kovos istorijoje niekada nesibaigiantys tos kovos atšvaitai nušviečia kiekvieno gyvenimą… Ir žmogus susimąsto – kodėl blogis (unde malum, kaip įvardijo Česlavas Milošas).

Toks jau yra šis pasaulis: diena keičia naktį, rytas – vakarą, gimimas – mirtį, liūdesys – džiaugsmą, pergalė – pralaimėjimą. Likimas taip jau suklostė, kad Lietuvai teko visko su kaupu – ir (bent dabar taip atrodo) sunkiai Skaityti toliau

Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys (0)

Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys | „Baltų lankų“ leidyklos nuotr.

Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko.

Neseniai knygynų lentynas pasiekė unikalus leidinys – „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ (sud. Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta, Marija Drėmaitė; išleido leidykla „Baltos lankos“). Knygoje pateikiama per šimtą metų (1918–2018) valdžios pareigūnų, politikų, menininkų, mokslininkų, inžinierių, kitų intelektualų sugalvotos ir propaguotos ateities idėjos, siūlymai, planai, siekiai ar vaizdiniai, Skaityti toliau

M. Šerna. Istorijos nektaras (14)

Vytis | M. Šernos nuotr.

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau

„Aukso vainikai“ laukia vertųjų (0)

Vainikas – viena iš VKC erdvių parodai | Rengėjų nuotr.

Visą rudenį Utenos apskrities regiono savivaldybėse vyko tautos meno papročių tęsėjų „atlaidai“ – rajoninės „Aukso vainiko“ konkurso parodos, kurių iniciatoriai, rengėjai – Nacionalinio kultūros centro darbuotojai.

Tai išjudino ne tik tradicijų gyvybingumą palaikančius kūrėjus, bet ir atskirų vietovių seniūnus, šeimos narius, atvykstančius į parodas savųjų kūrėjų palaikyti. Tokiu būdu liaudies meno šventė paliečia platų būrį žmonių, lavina jų grožio ir tradicijos svarbos pajautimą. „Pakopomis“ vykstantis konkursas kartu ir puiki mokykla pradedantiesiems. Lankantis parodose ar tapus konkurso dalyviu aiškiau, kaip surinkti vientisas darbų kolekcijas pristatymui, kokie reikalavimai keliami, yra ko iš kitų pasimokyti. Tai mokykla ne tik kuriantiesiems, žiūrovams, bet ir rengėjams. Skaityti toliau

Prasidedėjo mokinių konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ (0)

Mokiniu konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ | smm.lt nuotr.

Spalio 15 d. prasidėjo ketvirtasis nacionalinis mokinių konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“, prie kurio prisijungė ir pagrindinė partnere tapo Kultūros ministerija, konkurso globėja – kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson. Konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ skirtas netradiciškai ir kūrybiškai pažinti Lietuvos istoriją, skatinti jaunų žmonių pilietiškumą. Šių metų konkursas išskirtinis tuo, kad, stiprinant pilietiškumą ir gilinant istorines žinias, didelis dėmesys bus skiriamas ir kūrybiškumo lavinimui. Pasak kultūros ministrės, labai svarbu, kad Lietuvos jaunimas būtų auklėjamas Lietuvos valstybingumo tradicijų dvasia. Skaityti toliau

Justino Marcinkevičiaus apvienyti (1)

Aktorius Regimantas Adomaitis | S. Žumbio nuotr.

Spalio 11 d. Vilniaus mažajame teatre vyko ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginys – susitikimas su šviesaus atminimo Just.Marcinkevičiaus amžininkais – režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriumi Regimantu Adomaičiu ir rašytoju, dramaturgu Pranu Treiniu. Poeto vardas minėtas teatro epochos, laužiusios ledus į Sąjūdį ir Atgimimą, kontekste.

Renginio sumanytoja teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbėjo: nors gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės lektuvubilietai.lt Pažintys Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui