Žymos archyvas: Lietuvos istorija

V. Turčinavičius. Ar verta dalyvauti sukilimuose, kai kovojama dėl primestų dviprasmiškų idėjų? (15)

Vladas Turčinavičius | asmeninė nuotr.

Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta – rašo vokiečių istorikas Karlas Šliogeris (Schlogelis).

Stengsiuos pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje ir aplink buvusią LDK.

Po Napoleono karų 1814-15 m. Vienos kongrese Lietuvos didžiosios kunigaikštijos Skaityti toliau

A. Ruginis. 1941 m. Birželio sukilimas. Lūšės mūšis (15)

Paminklinis akmuo Lūšėje, netoli geležinkelio pervažos, tekste: „Šioje vietoje 1941-06-24 birželio sukilėliai nuvertė sovietų kariuomenės traukinį ir išlaisvino į Sibirą tremiamus Latvijos žmones | www.mke.lt nuotr.

1941 metų Birželio sukilimas išskirtinis ir didvyriškas Lietuvos naujosios istorijos įvykis. Vienu metu visoje Lietuvoje buvo pasipriešinta sovietiniam okupantui. Dar vokiečiams neįžengus, Kaune buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė ir daugelyje vietų atkurta lietuviška administracija.

Birželio sukilimą parengė pati sovietinė tikrovė, paskatinusi priešintis režimui. Traukdamiesi raudonarmiečiai nužudė daug žmonių (Rainiuose, Pravieniškėse ir kitur). Sukilėliai daugelyje vietų išlaisvino apie 3000 kalinių, išgelbėdami jų gyvybes. Skaityti toliau

Išleistas antrasis Lietuvos istorijos žurnalo „Voruta“ numeris (0)

Voruta Nr. 2 (868) | Leidėjų nuotr.

Įpusėjus birželiui skaitytojai varto antrąjį „Vorutos“ žurnalo numerį. Trisdešimt metų nuo 1989 m. spalio 24 d. leistas Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ virto devyniasdešimt šešių puslapių žurnalu, kuris skaitytojus džiugins kartą per tris mėnesius, keturis kartus per metus. Pateikiame redaktorės Irmos Stadalnykaitės įžanginį žodį skaitytojams.

„Mieli skaitytojai! Skaityti toliau

Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video) (0)

Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją | ltlife.lt nuotr.

Birželio 14 d. Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius trėmimus į Sibirą. Tada buvo išvežta apie 18 500 žmonių, daug šeimų, to meto inteligentijos, svarbių Lietuvai visuomenės veikėjų. Per antrąjį pasulinį karą ir tremtis Lietuva prarado per 700 000 savo piliečių. Tai yra vienas didžiausių statisnių skaičių tarp Europos valstybių. Tarp žuvusių – tukstančiai mažamečių vaikų.

Vaikų balsais suskambusios „Vosilkos“ – atminti žuvusiems tremtyje vaikams Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras Donatas Malinauskas (1869-1942) (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Šv. Velykos pastarąjį mano gyvenimo dešimtmetį visada siejasi su Onuškiu, šio dzūkiško miestelio jaukia bažnytėle, Šv. Mišiomis, procesija aplink bažnyčią ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) atkūrimo signataru Donatu Malinausku, palaidotu bažnyčios šventoriuje. Taigi mažas Dzūkijos miestelis tampa tiltu tarp mūsų tautos praeities ir dabarties, ir tarsi prašyte prašosi nušluostyti užmaršties dulkes nuo šio miestelio ir jame gyvenusių žmonių, statydinusių šią bažnyčią ir kūrusių miestelį. Vienas iš jos statytojų ir fundatorių buvo senos bajorų giminės palikuonis Donatas Malinauskas, Lietuvos istorijos pasirinktas, kaip vienas miestelio kūrėjų ir Bažnyčios vienas iš pagrindinių fundatorių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius (2)

Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį

Jonas Smilgevičius gimė 1870 vasario 12 d. garsioje Žemaitijos bajorų šeimoje Užvenčio dvare Telšių apskrities (dabar Plungės). Jo tėvas turtingas bajoras vedė šoniškę Uršulę Ivanauskaitę ir įsikūrė jos dvare Šoniuose. Turėjo dvylika vaikų, bet užaugo tik aštuoni, tarp jų ir Jonas Smilgevičius. Kaip ir buvo tuo metu įprasta bajorų šeimose, Jonas Smilgevičius bazinį išsilavinimą gavo namuose. Vėliau buvo išsiųstas mokytis į Mintaują (dabar Jelgava) ir ten mokėsi Mintaujos gimnazijoje, po to ir Liepojos gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Skaityti toliau

Siūloma 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais (4)

Lietuvos karaimai 1988m. buvo susirinkę į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose | bendruomenės nuotr.

Birželio 3 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektą Nr. XIIIP-4926. Dokumente Komisija siūlo įvertinti tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos istorijos ir kultūros dalis ir, pažymint Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų, 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais.

Kultūriniai karaimų ypatumai, kalba, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Baltašaknės (4)

Ekslibris Unei Babickaitei. Piešė Gražina Didelytė | R.Jasukaitienės nuotr.

Masyvių teatro užuolaidų įrėmintoje scenoje – moters figūrėlė, trapi, lengva, plaukianti… Tokią Unę (Uršulę Babickaitę- Graičiūnienę), garsią tarpukario aktorę ir pirmąją moterį režisierę, matė dailininkė Gražina Didelytė, kurdama jai dedikuotą ekslibrį – miniatiūrą ir įvardindama  kūrinį „DAINA BALTAŠAKNEI“. Kodėl dailininkė pasirinko šią poetų  neromantizuotą ir ne itin išvaizdžią  gėlę? Jos žiedeliai – žalsvai balti –  slepiasi po masyviais lyg scenos uždanga lapais. Paslaptingas varpelių skambesys trunka taip trumpai – lyg žmogaus gyvenimas – spektaklis scenoje. Amžinos tėra šaknys. Kaip svarbu, kad jos liktų šviesios … Skaityti toliau

J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą (15)

Vytis | lrkm.lt nuotr.

Nesu istorikas – mokslininkas, mano profesija dailininkas – mokytojas. Nuo jaunystės domėjausi Lietuvos istorija, tačiau neturiu kompetencijos atsakyti į man iškylančius klausimus.

Istorikės daktarės Ingės Lukšaitės straipsnį „Dėl žodžio „Vytis“ (paskelbtas žurnale „Mūsų praeitis“ Nr.1, 1990m.) perskaičiau kokiais 2007, ruošdamas spaudai knygą – albumą „Lietuvos Vytis“ (leidykla „Akademija“ knygą išleido 2009m.). Kadangi istorikės aptariama tema man buvo artima, straipsnis mane labai sudomino ir sukėlė nemažai minčių bei klausimų, bet tada mano pagrindinis rūpestis buvo ruošiama knyga ir visą kitą teko atidėti į šalį. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos bajorija (39)

Užrašas po nuotrauka: ATR bajorai atstovai Seime, su žemių herbais | lietuvai.lt nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį

Mes, šių dienų bajorai,
Pasekim pavyzdžiu tėvų.
Prisiekę puošt darbais Tėvynę,
Pridėję ranką prie širdies,
Mes Lietuvai žodžius kartojam – Skaityti toliau

A. Ramanausko-Vanago vadavietėje sukurtas naujas partizanų dainos vaizdo klipas (video) (1)

„Oi Sakalėli“ klipo filmavimas | Asmeninio archyvo nuotr.

Gegužės 17 d., Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, dėl karantino sąlygų, buvo minima kiekvienam asmeniškai prisiminus Lietuvos istorijos vingius, pagerbus mintimis ar veiksmais šalies didvyrius, paaukojusius savo gyvybes dėl Laisvės, susimąsčius apie šiandieninį karį, jo šeimą ir kiekvieną iš mūsų, kuo mes galime prisidėti prie Lietuvos gerovės.

Lietuvos kariuomenės Facebook paskyroje gegužės 17 dieną pasirodęs sveikinimas su šūkiu „Mes – tai Jūs“ tarsi kvietė kiekvieną prisidėti prie valstybės kūrimo, Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

Lietuvos muziejai pristato po vieną atrinktą išskirtinę vertybę iš savo fondų (video) (0)

Perkunas | youtube.com nuotr.

Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip – šventę palydintys Europos muziejų nakties renginiai ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai dėl karantino perkeliami į metą, kai bus saugu lankytis.

Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius (2)

Iš kairės: sekretorius Naftalis Fridmanas, pirmasis sekretorius Ladas Natkevičius, pirmasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, einantis Respublikos Prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis Kaunas, 1920 m., fotografas nenurodytas | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiais metais per žiniasklaidos priemones vis dažniau girdime minint Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo artėjantį šimto metų sukaktį. Tikriausiai mus ištikę virusų skersvėjai neleis mums, kaip daugelis gal tikėjosi, tinkamai minėti šios istorinės datos, nebus ir triukšmingo mums būdingo šurmulio minint panašias datas.

Gal jo ir nereikia. Svarbiausiai, kad mes šią datą, tą įvykį, įtvirtinusį 1918 metų Vasario šešioliktosios Aktu pažymėtą mūsų Valstybės prisikėlimą, gyvai pajustume savo širdyse. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai? (4)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais.

Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos likimo istorijoje „išeiviai ir „emigrantai 21-me amžiuje įgauna vis prieštaringesnių, naujų spalvų ir atspalvių. Antrasis pasaulinis karas – padarinys geležinės sienos 50 metų skaudžiai atskyrusios dvi tautos dalis. Skaityti toliau

R. Žiliukas: Mes gerbiame kitas tautas, bet ir mus, lietuvius, reikia gerbti (6)

Rimvydas Žiliukas | aidas.lt nuotr.

Rimvydą Žiliuką kalbina aidas.lt vyriausioji redaktorė Rasa Pilvelytė Čemeškienė.

Rimvydas Žiliukas gimė Kaune 1941 metų sukilimo, kuriame dalyvavo ir jo tėtis, metu ir nuo tada lietuvybė gyvena jo širdyje ir, matyt, persiduos jo proanūkiui vardu Gediminas.

– Esate inteligentas lietuvybės puoselėtojas. Iš kur yra Jūsų šaknys?

– Mano tėtis yra kilęs iš Salako. Tose vietose, Dūkšte, pradėjau lankyti mokyklą. Man labai Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kruvinoji puota – nuolatinio karo su kryžiuočiais dėl Žemaitijos pradžia (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Tai buvo mūšis su kryžiuočiais dėl Žemaitijos, įvykęs 1320 metais.

Ta proga mes kalbamės su istorike Inga Baranauskiene ne tik apie tą mūšį, bet ir apie jo platesnį kontekstą. Šįkart pradėsim iš tolo. Kaip prasidėjo apskritai kovos su kryžiuočiais dėl Žemaitijos? Žemaitiją, kaip žinia, labiausiai puolė Prūsijos kryžiuočiai. Skaityti toliau

V. Joneliūnas. Kai buvome „svainių respublika“ (0)

Tubelių šeima 1928 m. | A. Baltuškaitės archyvo nuotr.

Istorinėje prezidentūroje Kaune pristatyta čia dirbančios istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės, knygų „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ ir „Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos“ autorės, nauja knyga apie Juozo ir Jadvygos Tūbelių porą. Pristatyme su autore dalyvavo knygas recenzentės doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, prof. dr. Virginija Jurėnienė ir žurnalistė Raminta Jonykaitė.

Pasak knygos „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ autorės, ilgametis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, Skaityti toliau

Vyks prof. V. Landsbergio knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatymas (1)

Vyks prof. V. Landsbergio knygos „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Kovo 9 d., 17:30 val., Vilniaus rotušėje bus pristatyta papildyto leidimo prof. Vytauto Landsbergio knyga „Vasario 16-oji. Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leidybą parėmė Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras.

Į leidinį sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš istorinių Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ir kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“. Pasak prof. V. Landsbergio, „Vasario 16-oji yra tapusi itin reikšminga data Lietuvos istorijoje ir pačiame šalies gyvenime. Simbolinė, kai kam – šventa. Nūnai ją paryškina ir Skaityti toliau

Laisvės kovotojas A. Terleckas po daugiau kaip pusės amžiaus grįžo į VU istorikų bendruomenę (0)

Antanui Terleckui įteiktas VU atminties diplomas | E. Kurausko nuotr.

92 metų gimtadienį ką tik paminėjusiam politiniam tremtiniui, laisvės kovotojui, Laisvės premijos laimėtojui ir Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir Istorijos-filologijos fakultetų studentui Antanui Terleckui rektorius prof. Artūras Žukauskas ir VU Istorijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Jurgita Verbickienė asmeniškai įteikė VU Atminties diplomą, pagerbiantį buvusį studentą ir simboliškai atitaisantį totalitarinių režimų padarytą skriaudą – pašalinimą iš studijų prieš pat jų baigimą.

Diplomas buvo įteiktas vasario 14 d. Vilniuje esančiuose „Tremtinių namuose“. Skaityti toliau

Šalia Vilniaus sporto rūmų bus prisiminti Lietuvos žydai kariai (3)

20200112-VilniausSportoRumai-SviesiauVasario 16 d., 12-14 val., šalia Vilniaus sporto rūmų sambūris „Lietuvos draugai“  prisimins ir pagerbs visus 1918-1922 m. kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę tarp jų ir Lietuvos piliečius žydus.

„Kviečiame visus susirinkti ir pabendrauti čia buvusių senų Žydų kapinių vietoje ir kartu atjausti žydų kilmės Lietuvos piliečius. Atjautos pasigendame, kai Valstybė ketina čia įkurdinti Kongresų ir konferencijų centrą. Rinksimės kas mėnesį kol šis sprendimas bus atšauktas. Svarstysime kaip galime padėti šį klausimą išspręsti“, – sako šio minėjimo rengėjas filosofas Andrius Kulikauskas. Skaityti toliau

1914–1945 m. Istoriniai žemėlapiai jau pasiekiami internete (0)

 J. Basanavičiaus g.,Vilnius | MA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

LMA Vrublevskių bibliotekos skaitmeninio projekto „Lietuva topografiniuose žemėlapiuose 1914–1945 m.“ (vykdyto 2018–2019 m.) rezultatai jau prieinami interneto vartotojams. Biblioteka dalijasi savo fonduose sukauptais ir 2015–2019 m. suskaitmenintais bei su koordinačių sistema susietais istoriniais žemėlapiais. Mažai pažinti ir nelengvai prieinami kartografiniai dokumentai dabar patogiai pasiekiami interneto priemonėmis. Skaityti toliau

Varžytuvėse „Valstybingumo dūzgės“ išrinkti geriausi istorinių memų kūrėjai (1)

Memų autorių apdovanojimai Signatarų namuose | K. Stoškus, LNM nuotr.

Trys lemtingi Vasario 16 dienos sutapimai J. Basanavičiaus gyvenime, moterų emancipacija, bendrinės kalbos norminimas, knygnešių kasdienybė – tai tik keletas temų ar įdomių faktų, kuriuos moksleiviai atrado Lietuvos valstybės atkūrimo XX a. pr. istorijoje. Gilintis į šį istorijos tarpsnį, ieškoti sąsajų tarp praeities ir šių dienų aktualijų moksleivius paskatino Signatarų namų rengtos istorinių memų varžytuvės „Valstybingumo dūzgės“.

Varžytuvių rengėjai teigia, jog šiuolaikiška ir patraukli varžytuvių forma paskatino Skaityti toliau

Bus pristatyta Gedimino Kajėno knyga „33 portretai: pokalbiai su menininkais“ (0)

Gediminas Kajėnas | Knygų klubo nuotr.

Vasario 5 d., 17.30 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 a.), vyks KAVB knygų klubo renginys – knygos „33 portretai: pokalbiai su menininkais“ pristatymas. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Kajėnas ir literatūrologė Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė.

„33 unikalūs savojo laiko liudijimai“, „33 autentiškos istorijos“, „33 kūrybiški gyvenimai“ – taip galima apibūdinti kultūros žurnalisto bei redaktoriaus Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Liūdesys ir pagarba, išėjus Didžiajam Mokytojui (12)

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Du ideologiniai vienminčiai – R. Valatka ir A. Nikžentaitis – abu, regis, pagarbiai  liūdintys dėl  profesoriaus  Edvardo Gudavičiaus  mirties, savo veidaknygėse surašo neįtikėtinai  ideologizuotą „in memoriam“.
Cituoju:  „Istorijos Maestro išėjo. Ačiū už tai, kad jis buvo. Manau, apie profesorių Edvardą Gudavičių geriau už profesorių Alvydą Nikžentaitį nepasakysi“, rašo  savojoje, atviroje  publikai  veidaknygėje ponas R. Valatka (2020.1. 27). Skaityti toliau

R. Ambrazevičius. Ką mena du seni atvirukai (0)

Pagal A. Žalvarnio žodžius sukurta blaivininkų giesmė. Atvirukas išleistas 1926 m. | R. Ambrazevičiaus nuotr.

Vartydamas senas tėčio nuotraukas ir laiškus, radau porą atvirukų, kurie gali būti įdomūs ir kitiems. Pirmasis – tai pagal A. Žalvarnio žodžius sukurta blaivininkų giesmė. Atvirukas išleistas 1926 m.

Poetas A. Žalvarnis – tai poeto Teofilio Tilvyčio vyriausiasis brolis Jurgis (vyriausias vaikas šeimoje; Teofilis – 13-asis vaikas šeimoje), kunigas, tuometinis žymus visuomenės veikėjas, gyvenęs 1880-1931m. Apie jį galima daug rasti „pagūglinus“ internete, todėl daugiau nesigilindamas pabrėšiu, kad dabar labiau žinomas Teofilis kartais nepelnytai nustelbia savo vyriausiąjį brolį. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019) (21)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau

G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne? (5)

Giedrė Pranaitytė | VDU nuotr.

Šiandien man tenka garbė pasidalinti mintimis apie kultūrinę diplomatiją bei jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Kaip žinome, kultūrinė diplomatija nėra visiškai naujas reiškinys: tarp šalių, valstybių ir tautų ji egzistuoja jau daugelį amžių. Visgi moderniosios formos, kuriomis naudojamės šiandien, yra sąlygojamos dviejų valstybių modelių – Prancūzijos ir JAV. Prancūzija daugiau dėmesio skiria nacionalinei kultūrinės diplomatijos vizijai, o JAV – globaliajai. Tai liudija neseniai įvykę abiejų šalių prezidentų pasisakymai. Skaityti toliau

R. Dilius. Kas ir kodėl skatina litvinizmą? (26)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie vis labiau įsisiautėjantį, jei taip galima sakyti, litvinizmą, kurio apraiškos jau peržengė siaurą istorikų ir entuziastų ratą. Su juo jau tenka vis dažniau susidurti kasdieniame gyvenime, o tai jau nerimą keliantis ženklas. Pavyzdys – neseniai įvykusios 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės (ne perlaidojimas, o laidotuvės, nes jie anuomet buvo tiesiog užkasti), kylantys klausimai dėl pasirinkto jų laiko ir to, kaip jos buvo rengtos. Visa tai, galima sakyti, parodė, kad litvinizmas jau peržengė taikstymosi su juo ribas. Bet apie tai vėliau. Skaityti toliau