Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos istorija

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai: sunkios temos, kurias gyvenimas verčia prisiminti (0)

Pirmasis lietuvių vaikų darželis Vilniuje, Antakalnyje 1918 metai. | rengėjų nuotr.

Spalio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet vienos temos susietus renginius. Naujojo vakarų renginių rato tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną prasidės trijų itin vertingų Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų leidinių pristatymais. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva (6)

Arnoldas Aleksandravičius | kaunozurnalistai.lt nuotr.

Lietuva dažniausiai didžiuojasi savo istorijos puslapiais, kuriuos šiandien įnirtingai stengiasi suniekinti Maskvos propaganda. Tačiau paskutinį lietuvių karių bandymą 1944 m. sustabdyti antrąją sovietų okupaciją nutyli ne tik Rusija.

Jo nenori prisiminti nė Lietuvos valdžia. Sedos kautynės sugriauna Kremliaus pasaką, kad prieš 75 metus lietuviai su gėlėmis sutiko „vaduotojus iš hitlerininkų jungo“ raudonarmiečius. Skaityti toliau

G. Genio istorinių romanų trilogijoje – sudėtingas Lietuvos istorijos tarpsnis (0)

žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas. Dalyvaus leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, renginį moderuos Rimantė Tamoliūnienė.

„Teatro vaiku“ vadintas Gintautas Genys daugybę valandų praleisdavo Kauno dramos teatro salėje. Su pasididžiavimu širdyje jis stebėjo tai, kas vyksta scenoje, kur jo tėvas, aktorius Kęstutis Genys, „be jokio pasigailėjimo save degindavo kūrybos liepsnose iki pelenų“. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kur dingo atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos? (video) (12)

Atminimo lenta Gedimino bokšte | V.Valiušaičio nuotr.

LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?

Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?

Meras aiškina, kad lentos J. Noreikai sugrąžinimas į vietą yra „teisinis nihilizmas“. Kai vandalas kūju ją sudaužė – nebuvo „teisinis nihilizmas“. Išsyk net pareiškė, kad neatstatinės: sudaužė – sudaužė, ką darysi, blogai, bet… ir gerai… Skaityti toliau

O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu (17)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.

Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė (18)

LYČ nuotr.

Lietuvos ateitis M. K. Čiurlionio vizijose

1904 metais M.K. Čiurlionis nutapė paveikslą „Saulėtekis“. Tai buvo iššūkis jau bemirštančiai lietuvių tautai, „kurį pagrindė Tautos kūrybinė galia“ (Vytautas Baškys. Saulėtekis. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui // Lietuvos aidas. 2017, geg. 6).

Pirmas įspūdis, pažvelgus į paveikslą „Saulėtekis“ – skelbia istorikas, – šviesos blyksnis Skaityti toliau

Žolinės šventė „Deltuvos žemei 800“ (0)

Deltuvos bažnyčia | S. Pulkauninko nuotr.

Šie metai Lietuvai gausūs sukakčių. Savo jubiliejinius metus mini ne tik žemaičiai, tačiau ir deltuviečiai, kurie, kaip ir jų kaimynai, švenčia 800 metų sukaktį, kuomet pirmą kartą buvo paminėta Deltuvos žemė. Jubiliejų Deltuvos miestelio bendruomenė sutinka kartu su kasmetine Žolinės švente, kuri čia turi itin gilius papročius. Šventiniai renginiai Deltuvoje vyks net 5 dienas.

Apie jubiliejinius miestelio metus ir kuo ši vieta svarbi visos Lietuvos istorijai pasakoja Ukmergės rajono Deltuvos miestelio Skaityti toliau

Seimo nariai dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo kreipėsi į Vyriausybės atstovą (6)

Liepos 10 d. mitingas prie Vilniaus miesto savivaldybės prieš ketinimus keisti K. Škirpos alėjos pavadinimą | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 9 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydami įvertinti, ar priimant sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepažeidė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo.

2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-140 „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo nusprendė pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį. (37)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Blogiausia, kad mūsų žmonės nebeturi vidinės paskatos domėtis tautos praeitimi, jos didvyriais, dvasiniais lobiais, o išorinės paskatos – „kultūros“, renginiai, laidos, spauda – sutelktos nešvankybėms, smurtui, agresyviajam kosmopolitizmui propaguoti ir tautiniam sąmoningumui naikinti. Albertas Griganavičius.

Istorikas Edvardas Krikščiūnas, išeidamas į Amžinybę, paliko mums jo testamentinę nuostatą, skelbiančią: „Istorikas, neigdamas praeitį, kaip vertybę, naikina lietuvybę“. Jau keli dešimtmečiai kai mūsų vyresniosios kartos istorikai, tvirtina, kad ikikrikščioniškoji Lietuvos valstybė, jos vadovai ir jos politikai buvo primityvūs nevykėliai: „Lietuva yra Europos užkampis:, „barbarų kraštas“, visi mūsų didieji kunigaikščiai – „neverti vieno 1918-1919 m. savanorio“, „Lietuva sutrukdė Vakarų civilizacijos plėtrą Rytų slavų žemėse“, „atplėšė Skaityti toliau

Išmanūs būdai, kurie padės dar geriau pažinti Lietuvą (1)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Lietuvos valstybė – tai ne tik kultūra, papročiai, kalba ar teritorija, bet visų pirma mes, jos piliečiai. Visgi, baigus mokyklą ir universitetą istorijos žinios pamažu blėsta, o kelionėms po Lietuvą ne visada atrandame laiko, noro ar galimybių. Tačiau išeitis yra – Valstybės dienos išvakarėse „Telia“ pristato išmanius būdus, kurie padės geriau pažinti Lietuvą ir naujai pažvelgti į savo šalies istoriją bei įkvėps aplankyti įdomias vietas.

Pasak Elinos Dapkevičienės, „Telia“ produktų ir paslaugų plėtros vadovės, Lietuva turi puikių tradicijų, pavyzdžiui, jau dešimtmetį visame pasaulyje liepos Skaityti toliau

Muziejų naktis su muzika, ekskursijomis ir saulėlydžiu nuo Gedimino bokšto (0)

Gedimino kalnas | LNM nuotr.

Gegužės 18 d., 14 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ypatingą ekskursiją surengs tapytojas Giedrius Kazimierėnas, pristatysiantis savo paties darbus. Šešiose įspūdingo dydžio drobėse G. Kazimierėnas pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos momentus: Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimą, Barboros Radvilaitės laidotuves. Tapytojas atskleis darbo užkulisius ir pateiks savą istorinių įvykių interpretaciją. Ekskursija – nemokama pirmiesiems 40 muziejaus lankytojų, įsigijusių bilietą. Skaityti toliau

L. Astra. Dviguba pilietybė – milžiniška teisinė apgaulė su politinių privilegijų kupra (10)

Lilijana Astra | Penki.lt nuotr.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio pavojingo, aukščiausios politinės valdžios suplanuoto visuotinio balsavimo, kokiu žada tapti Gegužės 12-osios referendumas dėl Dvigubos pilietybės. Visą mėnesį truko LRT transliuojami vieši debatai, įsiplieskiant nesutaikomiems ginčams ir augant kritinei įtampai tarp šio referendumo oponentų ir karštų jo propaguotojų, atstovaujamų LR Seimo, Vyriausybės, išeivijos, kai kurių akademinių sluoksnių atstovų. Jų gražbylystė rožinėmis spalvomis tapė Dvigubos pilietybės privalumus: tai ir „pasaulio lietuvių integravimas“, ir „jų grįžimas  į Tėvynę“, ir kažkodėl vadinamos vientisos pilietybės įgijimas, nors iš tiesų yra priešingai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Skaityti toliau

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! (2)

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nepaprastoji padėtis? O taip! (39)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui NoreikaiGenerolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.

Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

Išleidžiamas proginis atvirlaiškis Antanui Smetonai pagerbti (1)

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės Skaityti toliau

Miuziklas „Lituanica“ pristato savo užkulisių žvaigždes (video) (2)

Vaidas Baumila | Rengėjų nuotr.

Kovo 30 d. Šiauliuose jau įvyko o balandžio 19 d. Klaipėdoje ir balandžio 25 d. Vilniuje bei balandžio 27 d. Kaune, dar bus surengta didžiausio miuziklo „Lituanica“ premjera.

Dariaus ir Girėno gyvenimą didžiojoje miuziklo scenoje atkuriantys ir šiuolaikiškai perteikiantys jaunieji talentai Vaidas Baumila, Monika Pundziūtė , Rafailas Karpis, Vidas Bareikis bei kiti atlikėjai, vadovaujami režisieriaus Manto Verbiejaus, pagaliau turi ir patį tvirčiausią užnugarį. Suformuota užkulisių komanda  Skaityti toliau

Lietuvos Prezidento institucijai – 100 (2)

Prezidentas Antanas Smetona su karinės vadovybės atstovais. Sėdi: antras iš kairės Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas, A. Smetona, Karo veterinarijos viršininkas J. J. Bulota; stovi (iš kairės): plk. J. Kubilius, lauko sanitarijos inspektorius plk. V. Nagevičius. (Kaunas, 1919 m. ruduo) | LMAVB nuotr.

Balandžio 2 d., 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus atidaryta paroda, skirta Lietuvos Prezidento institucijos šimtmečiui paminėti. Sveikinimo žodį tars Kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos asmenybę, valdymo ypatumus ir istorinę reikšmę mūsų laikų Lietuvai trumpai apžvelgs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius. Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl iš Signatarų namų balkono aidi vienišas balsas? (30)

Signatarų namai | Tourism.lt nuotr.

Turbūt ne vienam Lietuvos piliečiui kyla panašus klausimas, kai kasmet Vasario 16 ir Kovo 11-osios proga girdim vieno žmogaus balsą? Gal tūlas pagalvoja: balkonas mažokas, daug žmonių jame netelpa, o grūstis iškilmingų švenčių proga tikrai nedera.

 

Sprendžiant iš žiniasklaidos, į valstybines šventes švęsti susirinkusius vilniečius ir į Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui (1)

Kalba pasakyta laidojant  a.a. Vytautą Balsį-Uosį

Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau

Kaune vyks A. Anušausko knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas (2)

 
Arvydo Anušausko knyga. Užmirštas desantas | rengėjų nuotr.

Kovo 21 d., ketvirtadienį, 18 val., Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta istoriko, politiko, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autoriaus Arvydo Anušausko naujausia knyga „Užmirštas desantas“.

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse,

Skaityti toliau

Seime vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas (1)

Lietuvos istorijos žinovas | rengėjų nuotr.

Kovo 10 d., sekmadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas. Susirinkusius dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė.

Konkurso organizatorių tikslas – prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, skatinti kiekvieną Lietuvos pilietį nuolat domėtis Lietuvos istorija, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe. Taip pat siekiama ugdyti visuomenės Skaityti toliau

Du šimtus vaikų vienijantis choras Vilniuje išdainuos Lietuvos istoriją (0)

Jungtinis Lietuvos vaikų choras | Rengėjų nuotr.

Kovo 9 d., 17 val., Šv. Jonų bažnyčioje, choras rengia įspūdingą koncertą „Penkios dienos, pakeitusios Lietuvą“. Jungtinis Lietuvos vaikų choras kviečia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną pradėti švęsti jau šeštadienį.

Per du šimtus vaikų vienijantis Jungtinis Lietuvos vaikų choras koncerte primins svarbias istorines dienas, pakeitusias mūsų šalies istoriją: Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, pirmąją Mažosios Lietuvos dainų šventę ant Rambyno kalno, Skaityti toliau

Vytis – tai nėra paminklas arkliui (3)

Laisvės karys. Skulptorius Arūnas Sakalauskas | Vyčio paramos fondo nuotr.

Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme buvo atidėtas bylos svarstymas dėl Laisvės kovų gynėjų atminimo paminklo konkurso teisėtumo. Teismas dar nesibaigė, o Vilniaus savivaldybė jau skyrė 32 tūkst eurų, kad artimiausiomis savaitėmis Lukiškėse iškiltų iš pradžių partizanų bunkeriu, o dabar „Laisvės kalvele“ pakrikštyto projekto maketas.

Susiskaldžius visuomenei ir prasidėjus teisminiams procesams, Lukiškių aikštėje iki šiol neiškilo joks paminklas, nors jau buvo pradėti darbai, sudėtos plytelės vietoje, kur turėjo iškilti Vytis. „Vakaro žinių“ kalbintas Sausio 13-osios brolijos vadovas Kasparas Genzbigelis Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Svetaines baldai sužadėtuvių žiedai Tarptautiniai krovinių pervežimai