Žymos archyvas: Lietuvos istorija

R. Ambrazevičius. Ką mena du seni atvirukai (0)

Pagal A. Žalvarnio žodžius sukurta blaivininkų giesmė. Atvirukas išleistas 1926 m. | R. Ambrazevičiaus nuotr.

Vartydamas senas tėčio nuotraukas ir laiškus, radau porą atvirukų, kurie gali būti įdomūs ir kitiems. Pirmasis – tai pagal A. Žalvarnio žodžius sukurta blaivininkų giesmė. Atvirukas išleistas 1926 m.

Poetas A. Žalvarnis – tai poeto Teofilio Tilvyčio vyriausiasis brolis Jurgis (vyriausias vaikas šeimoje; Teofilis – 13-asis vaikas šeimoje), kunigas, tuometinis žymus visuomenės veikėjas, gyvenęs 1880-1931m. Apie jį galima daug rasti „pagūglinus“ internete, todėl daugiau nesigilindamas pabrėšiu, kad dabar labiau žinomas Teofilis kartais nepelnytai nustelbia savo vyriausiąjį brolį. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019) (21)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau

G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne? (5)

Giedrė Pranaitytė | VDU nuotr.

Šiandien man tenka garbė pasidalinti mintimis apie kultūrinę diplomatiją bei jos svarbą Lietuvai, nepamirštant sudėtingos, netgi lemtingos užduoties, tenkančios mūsų tautai ir valstybei – išlikti savimi ir nenuskęsti audringuose globalizacijos vandenyse.

Kaip žinome, kultūrinė diplomatija nėra visiškai naujas reiškinys: tarp šalių, valstybių ir tautų ji egzistuoja jau daugelį amžių. Visgi moderniosios formos, kuriomis naudojamės šiandien, yra sąlygojamos dviejų valstybių modelių – Prancūzijos ir JAV. Prancūzija daugiau dėmesio skiria nacionalinei kultūrinės diplomatijos vizijai, o JAV – globaliajai. Tai liudija neseniai įvykę abiejų šalių prezidentų pasisakymai. Skaityti toliau

R. Dilius. Kas ir kodėl skatina litvinizmą? (26)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie vis labiau įsisiautėjantį, jei taip galima sakyti, litvinizmą, kurio apraiškos jau peržengė siaurą istorikų ir entuziastų ratą. Su juo jau tenka vis dažniau susidurti kasdieniame gyvenime, o tai jau nerimą keliantis ženklas. Pavyzdys – neseniai įvykusios 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės (ne perlaidojimas, o laidotuvės, nes jie anuomet buvo tiesiog užkasti), kylantys klausimai dėl pasirinkto jų laiko ir to, kaip jos buvo rengtos. Visa tai, galima sakyti, parodė, kad litvinizmas jau peržengė taikstymosi su juo ribas. Bet apie tai vėliau. Skaityti toliau

Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime (tiesioginė transliacija) (8)

„Lietuvybė viešajame gyvenime“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 11 val. Seimo Konstitucijos salėje įvyks konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė padėtis nepriklausomoje Lietuvoje, nagrinėjami atskiri asmenvardžių, vietovardžių, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu (27)

Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. | wikipedia.org nuotr.

Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių baltarusių istorikų ir politikų siekius savintis Lietuvos istoriją ir net revanšistines jų pretenzijas į Vilnių.

Tiesa, jos daugiausiai sklido iš marginalinių Maskvos radikalų, tokie kaip V. Žirinovskis, lūpų, bet dažnai rado atgarsį ir baltarusių veikėjų svarstymuose. Mūsų istorikai vengė veltis į šias diskusijas, manydami, kad arba čia viskas aišku, arba nenorėdami gadinti kaimyniškų santykių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

K. Baltmiškė. Lietuvos nepriklausomybei svarbios pergalės šimtmetis minimas Radviliškyje (7)

Lietuvos kariuomenės savanorių J. Jaramino ir G. Sakalausko, kritusių kovoje prieš bermontininkus, kapas senosiose Radviliškio kapinėse | A. Tamošiūno nuotr.

Kai šiandien Lietuvos istorijos svarba matuojama Vilniaus matais, norisi priminti, kad Lietuvos likimas daugeliu atvejų sprendėsi toli gražu ne sostinėje.

„Jei ne prieš šimtą metų Radviliškyje iškovota Lietuvos kariuomenės pergalė prieš bermontininkus, nežinau, ar šiandien galėtume kalbėti apie laisvą Lietuvą. Tada buvo žengtas žingsnis į Lietuvos laisvę. Tada buvo padėtas pagrindų pagrindas laisvos nepriklausomos Lietuvos atsikūrimui“, – Lietuvos kariuomenės prieš bermontininkus pergalės svarbą pabrėžia Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje – renginys Vytautui Didžiajam atminti (3)

Vytautas Žalgirio mūšyje (Jano Matejkos paveikslo „Žalgirio mūšis“ dalis) | wikipedia.org nuotr.

Spalio 24 d., ketvirtadienį, Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje, vyks kasmetinis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Intelektualieji didžiojo kunigaikščio patarėjai: Vytauto raštininkai ir jų darbai“, meninėje renginio dalyje nuskambės Trakų Salos pilies fortepijoninio kvarteto „Confero“ smuikininko Algirdo Šocho ir pianisto Ryto Lingės atliekama klasikinė muzika. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

Vytautas, Žalgiris, Lietuva… Šie žodžiai tampriai susiję sąmonėje. Yra Lietuvoje vietos, kur jie ypač svarūs. Viena iš tokių – Trakai – ir šiandien traukiantys stiprybės ieškančius, Skaityti toliau

R. Žiliukas. Kauno pilis – ne postmodernistų žaidimui (7)

Štai tokią Kauno pilį sukūrė projekto autorius. Ir kaip paaiškinti vaikams, kai jie klausia, kaip už tų skylėtų sienų Lietuvos kariai galėjo slėptis nuo puolančių priešų strėlių krušos? | R. Žiliuko nuotr.

Prieš kelioliką metų Kaune pasklido kalbos apie Kauno pilies restauravimą (atkūrimą). Visuomenei buvo pristatyti būsimosios Kauno pilies piešiniai, kuriuose ji atrodė tikroviškai, Kauno visuomenė džiaugsmingai sutiko šią žinią. Žodis „restauravimas“ tarptautinių žodžių žodyne aiškinamas, kaip „architektūros arba dailės kūrinio atnaujinimas, pirmykštės būklės atkūrimas“.

Ir paprasti žmonės, ir specialistai šį žodį supranta kaip atstatymą, atgaminimą, atkūrimą, to, kas kažkada buvo, tačiau šiuo metu jau nėra: sugriuvo, sudegė, sunyko. Taigi, didžioji dauguma apklaustųjų kauniečių savo parašais Kauno pilies restauravimui – atkūrimui pritarė. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje vyks susitikimas su „Misija Sibiras ’19“ dalyviais (0)

Misija Sibiras | Rengėjų nuotr.

Spalio 23 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su ekspedicijos „Misija Sibiras ’19“ dalyviais.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas jau keturioliktus metus. Visą tą laiką rengiamos ekspedicijos į lietuvių tremties ir kalinimo vietas. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti ženklus žuvusiems lietuviams atminti. Ekspedicijose taip pat siekiama pabendrauti su svečiose šalyse tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai: sunkios temos, kurias gyvenimas verčia prisiminti (1)

Pirmasis lietuvių vaikų darželis Vilniuje, Antakalnyje 1918 metai. | rengėjų nuotr.

Spalio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda tradicinius ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus ir kviečia į skirtingų, bet vienos temos susietus renginius. Naujojo vakarų renginių rato tema – „Iš neatsakytų Lietuvos istorijos klausimų archyvo: kultūra ir politika“.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną prasidės trijų itin vertingų Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistų leidinių pristatymais. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva (7)

Arnoldas Aleksandravičius | kaunozurnalistai.lt nuotr.

Lietuva dažniausiai didžiuojasi savo istorijos puslapiais, kuriuos šiandien įnirtingai stengiasi suniekinti Maskvos propaganda. Tačiau paskutinį lietuvių karių bandymą 1944 m. sustabdyti antrąją sovietų okupaciją nutyli ne tik Rusija.

Jo nenori prisiminti nė Lietuvos valdžia. Sedos kautynės sugriauna Kremliaus pasaką, kad prieš 75 metus lietuviai su gėlėmis sutiko „vaduotojus iš hitlerininkų jungo“ raudonarmiečius. Skaityti toliau

G. Genio istorinių romanų trilogijoje – sudėtingas Lietuvos istorijos tarpsnis (0)

žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 23 d., pirmadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) vyks žurnalisto Gintauto Genio (1956–2017 m.) istorinių romanų trilogijos „Pagaunės medžioklė“ pristatymas. Dalyvaus leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius, aktorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, renginį moderuos Rimantė Tamoliūnienė.

„Teatro vaiku“ vadintas Gintautas Genys daugybę valandų praleisdavo Kauno dramos teatro salėje. Su pasididžiavimu širdyje jis stebėjo tai, kas vyksta scenoje, kur jo tėvas, aktorius Kęstutis Genys, „be jokio pasigailėjimo save degindavo kūrybos liepsnose iki pelenų“. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kur dingo atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos? (video) (13)

Atminimo lenta Gedimino bokšte | V.Valiušaičio nuotr.

LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?

Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?

Meras aiškina, kad lentos J. Noreikai sugrąžinimas į vietą yra „teisinis nihilizmas“. Kai vandalas kūju ją sudaužė – nebuvo „teisinis nihilizmas“. Išsyk net pareiškė, kad neatstatinės: sudaužė – sudaužė, ką darysi, blogai, bet… ir gerai… Skaityti toliau

O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu (17)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.

Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė (18)

LYČ nuotr.

Lietuvos ateitis M. K. Čiurlionio vizijose

1904 metais M.K. Čiurlionis nutapė paveikslą „Saulėtekis“. Tai buvo iššūkis jau bemirštančiai lietuvių tautai, „kurį pagrindė Tautos kūrybinė galia“ (Vytautas Baškys. Saulėtekis. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui // Lietuvos aidas. 2017, geg. 6).

Pirmas įspūdis, pažvelgus į paveikslą „Saulėtekis“ – skelbia istorikas, – šviesos blyksnis Skaityti toliau

Žolinės šventė „Deltuvos žemei 800“ (0)

Deltuvos bažnyčia | S. Pulkauninko nuotr.

Šie metai Lietuvai gausūs sukakčių. Savo jubiliejinius metus mini ne tik žemaičiai, tačiau ir deltuviečiai, kurie, kaip ir jų kaimynai, švenčia 800 metų sukaktį, kuomet pirmą kartą buvo paminėta Deltuvos žemė. Jubiliejų Deltuvos miestelio bendruomenė sutinka kartu su kasmetine Žolinės švente, kuri čia turi itin gilius papročius. Šventiniai renginiai Deltuvoje vyks net 5 dienas.

Apie jubiliejinius miestelio metus ir kuo ši vieta svarbi visos Lietuvos istorijai pasakoja Ukmergės rajono Deltuvos miestelio Skaityti toliau

Seimo nariai dėl K. Škirpos alėjos pervadinimo kreipėsi į Vyriausybės atstovą (6)

Liepos 10 d. mitingas prie Vilniaus miesto savivaldybės prieš ketinimus keisti K. Škirpos alėjos pavadinimą | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 9 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydami įvertinti, ar priimant sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepažeidė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo.

2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-140 „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo nusprendė pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą Skaityti toliau

Bedugnės kapinynas – vėl archeologų dėmesio centre (1)

Bedugnės kapinyno tyrinėjimai, 2019 m. | G. Petrausko nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.

Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį. (37)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Blogiausia, kad mūsų žmonės nebeturi vidinės paskatos domėtis tautos praeitimi, jos didvyriais, dvasiniais lobiais, o išorinės paskatos – „kultūros“, renginiai, laidos, spauda – sutelktos nešvankybėms, smurtui, agresyviajam kosmopolitizmui propaguoti ir tautiniam sąmoningumui naikinti. Albertas Griganavičius.

Istorikas Edvardas Krikščiūnas, išeidamas į Amžinybę, paliko mums jo testamentinę nuostatą, skelbiančią: „Istorikas, neigdamas praeitį, kaip vertybę, naikina lietuvybę“. Jau keli dešimtmečiai kai mūsų vyresniosios kartos istorikai, tvirtina, kad ikikrikščioniškoji Lietuvos valstybė, jos vadovai ir jos politikai buvo primityvūs nevykėliai: „Lietuva yra Europos užkampis:, „barbarų kraštas“, visi mūsų didieji kunigaikščiai – „neverti vieno 1918-1919 m. savanorio“, „Lietuva sutrukdė Vakarų civilizacijos plėtrą Rytų slavų žemėse“, „atplėšė Skaityti toliau

Išmanūs būdai, kurie padės dar geriau pažinti Lietuvą (1)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Lietuvos valstybė – tai ne tik kultūra, papročiai, kalba ar teritorija, bet visų pirma mes, jos piliečiai. Visgi, baigus mokyklą ir universitetą istorijos žinios pamažu blėsta, o kelionėms po Lietuvą ne visada atrandame laiko, noro ar galimybių. Tačiau išeitis yra – Valstybės dienos išvakarėse „Telia“ pristato išmanius būdus, kurie padės geriau pažinti Lietuvą ir naujai pažvelgti į savo šalies istoriją bei įkvėps aplankyti įdomias vietas.

Pasak Elinos Dapkevičienės, „Telia“ produktų ir paslaugų plėtros vadovės, Lietuva turi puikių tradicijų, pavyzdžiui, jau dešimtmetį visame pasaulyje liepos Skaityti toliau

Muziejų naktis su muzika, ekskursijomis ir saulėlydžiu nuo Gedimino bokšto (0)

Gedimino kalnas | LNM nuotr.

Gegužės 18 d., 14 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ypatingą ekskursiją surengs tapytojas Giedrius Kazimierėnas, pristatysiantis savo paties darbus. Šešiose įspūdingo dydžio drobėse G. Kazimierėnas pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos momentus: Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimą, Barboros Radvilaitės laidotuves. Tapytojas atskleis darbo užkulisius ir pateiks savą istorinių įvykių interpretaciją. Ekskursija – nemokama pirmiesiems 40 muziejaus lankytojų, įsigijusių bilietą. Skaityti toliau

L. Astra. Dviguba pilietybė – milžiniška teisinė apgaulė su politinių privilegijų kupra (10)

Lilijana Astra | Penki.lt nuotr.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio pavojingo, aukščiausios politinės valdžios suplanuoto visuotinio balsavimo, kokiu žada tapti Gegužės 12-osios referendumas dėl Dvigubos pilietybės. Visą mėnesį truko LRT transliuojami vieši debatai, įsiplieskiant nesutaikomiems ginčams ir augant kritinei įtampai tarp šio referendumo oponentų ir karštų jo propaguotojų, atstovaujamų LR Seimo, Vyriausybės, išeivijos, kai kurių akademinių sluoksnių atstovų. Jų gražbylystė rožinėmis spalvomis tapė Dvigubos pilietybės privalumus: tai ir „pasaulio lietuvių integravimas“, ir „jų grįžimas  į Tėvynę“, ir kažkodėl vadinamos vientisos pilietybės įgijimas, nors iš tiesų yra priešingai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Skaityti toliau

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! (2)

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nepaprastoji padėtis? O taip! (39)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui NoreikaiGenerolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.

Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas (4)

V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Gegužės 16–17 dienomis Vroclavo universitete jau penktąjį kartą įvyks Tarptautinis Lituanistų kongresas. Jame kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuva, lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, lietuvių-lenkų ir kitų kaimynų santykiais dalyvauti šiame renginyje.
2019 metais sukanka dvi simbolinės, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybingumui reikšmingos metinės. Tai 450-tos Liublino unijos sudarymo metinės bei 15-tos Lietuvos ir Lenkijos įstojimo į Europos sąjungą (ES) metinės, todėl šiuometinio Kongreso temos apims klausimus nuo Skaityti toliau

Išleidžiamas proginis atvirlaiškis Antanui Smetonai pagerbti (1)

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės Skaityti toliau