Žymos archyvas: lietuvių kultūra

Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video) (1)

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas Lietuvos muzikantas, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas Gediminas Žilys vos prieš keletą dienų išleido solinį savo dainų albumą „Dievaitavimai“, kuriame surinktos vien tik apeiginės, sakralinės, senąja Lietuva dvelkiančios giesmės, skirtos žmogaus gimimui, iniciacijai, vestuvėms, mirčiai, pirmajam metų jaunam mėnuliui – Dievo Kumeliukui, Saulei, Laimai, Giltinei pagarbinti…

Šia proga kalbamės su menininku apie nacionalinę lietuvių kultūrą, lietuvybės dvasią ir lietuvių liaudies tautosaką, užgimstančią šiandien. Skaityti toliau

Tradicinis šokis įsuks visą Lietuvą (0)

sokiai_lnc.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d. 18 val. smagus ir turiningas renginys visus kvies susitikti, pabendrauti, patirti smagių emocijų, kartu išmokti lietuviškų šokių, pažinti tautos kultūrą, tradicijas. O kur dar galimybė susipažinti, išbandyti tarpusavio santykio darnumą, malonumą bendrauti poroje ir būryje! Juk lietuviai nuo seno mėgo linksmintis vakaronėse, be to, ratelius ar šokius siedavo su kalendorinėmis šventėmis, darbo, vestuvių apeigomis.

Jau tradicija tapusi nuotaikinga ir unikali akcija „Visa Lietuva šoka“ šį rudenį Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

Lietuviškų ženklų paieškos Šveicarijos kultūroje (0)

Sveicarija_LNB_plakatasKovo 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) atrijuje vyks fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas, o 17 val. prasidės Jūratės Kaspersen (Caspersen) paskaita Konferencijų salėje (V a.). Numatoma renginio trukmė – 2 val.

Biblioteka tęsia paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart bus kalbama apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Kaspersen.

Skaityti toliau

Kultūros ministerijos apdovanojimas įteiktas Kšištofui Čiževskiui (2)

k-cyzevski_polishculture-nyc-org

Lapkričio 7 d. Seinuose kultūros viceministras Romas Jarockis įteiks Kultūros ministerijos aukso garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ „Menų, kultūrų ir tautų paribiai“ prezidentui ir direktoriui Kšištofui Čiževskiui (Krzysztof Czyzewski).

Vienas žymiausių Lenkijos ir Europos kultūros veikėjų Kšištofas Čiževskis apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Išleistas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ (2)

kalendorius_2016 tautiniai kostiumai

Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.

„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau

Lietuvoje pirmą kartą vyksta tarptautinis jaunųjų baltistų suvažiavimas (dienotvarkė) (0)

Baltistu konferencija 2015Į spalio 26–27 d. Vilniuje rengiamą konferenciją „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“ susirinks ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lituanistai. Lietuvos valstybinė K. Būgos stipendija, skiriama užsienio lituanistikos centrų studentams, teikia galimybę kurti pasaulio jaunųjų baltistų tinklą.

Į pirmą kartą organizuojamą Lietuvos valstybinės K. Būgos stipendininkų ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferenciją atvyksta jauni užsienio baltistai, aktyviai dalyvaujantys lituanistinėje mokslinėje veikloje. Jie ne tik išmoko lietuvių kalbą užsienyje, bet ir ją tyrinėja, verčia į kitas kalbas lietuvių literatūrą, skleidžia žinias apie Lietuvą savo šalyse. Konferencijos metu jaunieji Lietuvos ir užsienio humanitarai pristatys savo mokslinio domėjimosi sritis, aptars tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video) (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdui Ozolui, tikrajam Lietuvos Atgimimo šaukliui (1939 01 31-2015 04 06) atminti

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys. 

Romualdas Ozolas, „Lietuva“, 1979 10 04

Šių metų balandžio devintąją į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjome po sunkios ligos anapusybėn išėjusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

Karaliaučiaus srities ir lietuvių mokinių kūrybinė stovykla (1)

Kaliningrade mokiniu vasaros stovykla_rengeju nuotr

Iki rugpjūčio 15 d. Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities pajūrio mieste Krante (Zelenogradske) vyksta vaikų kūrybinė stovykla „Palikimas 2“, skirta M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms. Stovykloje, kurią remia Švietimo ir mokslo ministerija, mokiniai kartu su bendraamžiais paaugliais iš Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos stato spektaklį pagal M. K. Čiurlionio kūrybos motyvus „Pasaulio simfonija“.

Per stovyklą mokiniai taip pat turi galimybę plačiau susipažinti su lietuvių kultūra ir kalba. Per kūrybinę stovyklą gimęs spektaklis vėliau bus rodomas Karaliaučiaus srityje ir Kaune, sukurtas vaizdo filmas. Skaityti toliau

Valstybę stiprinantiems žmonėms įteikti apdovanojimai (0)

prof.Z.Zinkevicius_lrp.lt

Liepos 6 d., Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 27 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už ryžtą gelbstint žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 4 Lietuvos piliečiai.

Pasak Prezidentės nuo pat savo valstybingumo ištakų Lietuva yra stipri todėl, kad nuolat atsinaujina. Tai – nuopelnas žmonių, kuriuos įkvepia mūsų šalies istorija, o lietuviškumas skatina kurti, veikti ir nelikti abejingiems, kai kalbama apie Lietuvą. Jie nusipelno nuoširdaus mūsų dėkingumo ir pagarbos. Skaityti toliau

Multikultūrinė Lietuva. Kaip joje jaučiasi imigrantai? (video) (0)

Pasaulio virtuve plakatasVytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir kino teatro „Romuva“ iniciatyva rengiamos lietuviško kino peržiūros ir diskusijos „Subtitrai“ pasiekė finišą.

Paskutinis šio sezono filmas „Pasaulio virtuvė“ taps puikia proga pasitikrinti, kiek tolerancijos, supratingumo ir geranoriškumo turime svetimšaliams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių apsigyveno Lietuvoje. Po filmo peržiūros, kurioje dalyvaus filmo režisierė Aistė Ptakauskė  ir VDU dėstytojas italas Stefano Lanza, vyks diskusija, kurioje multikutūrinės Lietuvos problematika bus gvildenama išsamiau. Skaityti toliau

Profesorei V.Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas (0)

prof. Viktorija Daujotyte-Pakeriene_ smm.lt

Gruodžio 29 d. profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai  Daujotytei – Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.

Apdovanojimą  profesorei įteikė švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykusiame iškilmingame renginyje,  kuriame profesorė skaitė Metų paskaitą  lituanistams, švietimo bendruomenei „Romualdas Granauskas – mokytojams“. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Baltijos šalys siekia būti 2018 m. Londono knygų mugės garbės viešniomis (0)

Londono knygu muge_lrkm.ltBalandžio 8-11 d. vykusioje Londono knygų mugėje buvo pristatytas nacionalinis lietuvių literatūros stendas bei aptartos tolimesnės Lietuvos perspektyvos šioje mugėje. Šių metų gegužės mėnesį Briuselyje susitiksiantys Baltijos šalių kultūros ministrai ketina pasirašyti memorandumą dėl dalyvavimo 2018 m. Londono knygų mugėje garbės viešnių – „Market Focus“ – teisėmis ir kartu koordinuoti Baltijos šalių literatūros pristatymo programą. Skaityti toliau

Užsienio lituanistikos centrų studentams – valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2013-2014 mokslo metais Lietuvos valstybinėmis stipendijomis apdovanojami šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Italijos,
Lenkijos, Latvijos universitetuose.

Šiemet laimėjusieji Būgos stipendijų konkursą gilinasi į lietuvių kalbą ir kultūrą Pizos, Masaryko, Prahos Karolio, Krokuvos Jogailos, Latvijos, Liepojos universitetuose veikiančiuosiuose lituanistikos centruose.

„Užsienyje veikiančių lituanistikos centrų dėstytojai ir studentai, gilindamiesi į lietuvių kalbą, istoriją, paveldą, prisideda prie lituanistikos mokslo plėtros ir kartu žinią apie Lietuvos kultūrą bei tradicijas Skaityti toliau

Vokietijoje pagerbtas Vydūno atminimas (0)

Atminimo lenta Vydūnui Detmolde | lrkm.lt nuotr.

Minint iškilaus lietuvių mąstytojo, humanisto, kultūros veikėjo Vydūno 145-sias gimimo ir 60-sias mirties metines, Vakarų Vokietijos Lipės rajono centre Detmolde gegužės 10 dieną atidengtas Vydūnui skirtas paminklas ir atminimo lenta.

Gegužės 10-11 dieną Detmolde vykusiuose Vydūnui skirtuose renginiuose dalyvavo Lietuvos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Giedrius Puodžiūnas, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielė Žaidytė ir Vydūno draugijos Vilniuje delegacija. Skaityti toliau

Karaliaučiuje atidaroma K.Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimui skirta paroda (0)

Kristijonas Donelaitis

Kovo 14 d. Karaliaučiuje (dabar Kaliningrade), Kaliningrado dailės galerijoje atidaroma pirmoji Lietuvos dailininkų sąjungos parengta jungtinio kilnojamojo ciklo paroda „Šimtmečio portretas“, skirta Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo  metinių minėjimui.

Raštijos figūra  Kristijonas Donelaitis (1714-1780) žinomas kaip lietuviškojo identiteto savastis, o jo pagrindinis kūrinys poema „Metai“ (parašyta apie 1765-1775 metus) lietuvių kultūrai bei tapatybei yra tiek pat svarbi, kiek antikinėje Graikijoje buvo „Iliada“ ir „Odisėja“. Būtent Metai yra tas universalus intelektualinio paveldo paminklas, be kurio skurdesnė būtų ne tik lietuvių, bet ir tarptautinė bendruomenė. Skaityti toliau

Kultūros ministras atidarė lietuvių kultūros centrą Latvijoje (nuotraukos) (1)

Kultūros ministerijos nuotr.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas kartu su Radviliškio rajono savivaldybės meru Dariumi Braziu ir Bauskės rajono savivaldybės meru Valdžiu Veips atidarė lietuvių kultūros centrą Vecsaulėje (Latvija).

Sveikinimo kalboje kultūros ministras pasidžiaugė neeiliniu įvykiu, suteikiančiu nuostabią galimybę giliau pažinti abiejų šalių kultūras bei dar stipresniais saitais suvienysiančiu lietuvių ir latvių kultūros žmones. Skaityti toliau

Minima sutartinių pripažinimo žmonijos nematerialios kultūros vertybe sukaktis (video) (0)

Š. m. gruodžio 16 d. vyks Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos bei Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojami renginiai, skirti lietuvių polifoninių dainų sutartinių – įrašymo į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą vienerių metų sukakčiai paminėti.

Sutartinės – tai pasaulinio pripažinimo sulaukusi, nepakartojama, ilgaamžė, tačiau savo menine kalba ir daugiasluoksniškumu itin šiuolaikiška lietuvių kultūros tradicija. Skaityti toliau