Žymos archyvas: lietuviškumas

Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai? (1)

ve.lt nuotr.

„Situacija sudėtinga“, – sako klaipėdiečiai, susirūpinę gimtosios lietuvių kalbos padėtimi. Neabejingi savo kalbai miestelėnai susirinko diskusijai apie politinėje erdvėje sklandančias idėjas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose originalo kalba.

Dalis visuomenės reiškia nepasitenkinimą tokiais tautinių mažumų norais – juk yra valstybinė kalba, kuria ir derėtų rašyti vardus bei pavardes.

Dar prieš metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė nurodė, jog Valstybinės kalbos įstatymas tiesiogiai asmenvardžių rašymo dokumentuose nereglamentuoja. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nustatyta, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašoma valstybine kalba. Skaityti toliau

Vermonto valstijoje atidarytas 21 Lietuvos garbės konsulatas JAV (0)

Žygimantas Pavilionis ir Keri Sikrest Vermonte | urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis birželio 5 dieną Vermonte oficialiai atidarė naują Lietuvos garbės konsulatą JAV, kuriam vadovaus Keri Sikrest ( Kerry Secrest).

Kreipdamasis į iškilmėse dalyvavusius Vermonto valstijos Žemės ūkio departamento vadovus, valstijos Senato narius, Bratleboro merijos pareigūnus, visuomeninių organizacijų atstovus, verslininkus, vietos lietuvius bei litvakus, ambasadorius kvietė pasinaudoti dvišalio bendradarbiavimo galimybėmis ir vienas kito stiprybėmis.

„Žinome, kad Vermontas išsiskiria stipriu žemės ūkiu ir darnų gyvenimą kaime propaguojančiomis bendruomenėmis. Ši patirtis įdomi Lietuvai, kaip Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

Seniausiai veikiančios Lietuvos ambasados 90-mečio proga bus surengtas tarptautinis krepšinio turnyras Vašingtone (0)

Lietuvos ambasada Vašingtone | global.truelithuania.com nuotr.

Vašingtone birželio 7 dieną vyks tradicinis Lietuvos ambasados JAV ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos rengiamas krepšinio turnyras, skirtas šalies laisvės simboliu užsienyje sovietmečiu tapusios Lietuvos ambasados JAV 90-mečiui.

„Tai seniausiai veikianti Lietuvos ambasada, kurios veikla niekuomet nebuvo nutrūkusi, o per visą sovietų okupacijos laikotarpį ji buvo mūsų laisvės simboliu ir vilties žiburiu. Vašingtone dirbę Lietuvos diplomatai, kartu su JAV lietuviais reikšmingai prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, o vėliau ir valstybingumo įtvirtinimo tampant visaverčiais ES Skaityti toliau

Vydūno gimtadienis Kintuose šiemet švęstas džiazo ritmu (1)

Druskininkų džiazo kolektyvas Kintuose

Kasmet kovo pabaigoje nedideliame pamario miestelyje Šilutės rajone (bet ne didmiesčių arenose!) minimas Vydūno gimtadienis šiemet švęstas džiazo ritmu.

Vydūnas – vienas iš įstabiausių asmenybių, kvietęs rūpintis savo dvasine būkle ir sveikata, saugoti tautines vertybes, skatinęs neapsikrauti pasaulio vertybėmis, bet kilti aukštyn, pranašavęs, kad Lietuva turi būti viena iš žmoniškumo tautų. Tačiau šiandien šis mąstytojas, „gyvenimo tobulintojas“, dar neįvertintas tiek, kiek gali būti naudingas kiekvienam iš mūsų. Skaityti toliau

V. Sinica. Antivalstybinis požiūris tarpsta tiek piliečių sąmonėje, tiek istorikų studijose (11)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Politologas, patriotinio jaunimo organizacijos „Pro Patria“ atstovas Vytautas Sinica atsako į portalo slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus.

– Neslėpsime – mums ypač patiko paskutinysis Jūsų straipsnis, pasirodęs portale Delfi.lt. Omenyje turime publikaciją „Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį“. Kaip ir kitos civilizuotos, savo ateitimi susirūpinusios valstybės, taip ir Lietuva privalo turėti institucijas, kurių priedermė – rodyti, kokias istorines versijas valstybė laiko pačiomis teisingiausiomis, tiksliausiomis, priimtiniausiomis. Skaityti toliau

D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva (3)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

„Ši nuostabi šalis neturi ateities, jei žmonės ir toliau išvyks.“ Žinau, jog pranašu savo kieme nebūsi. Todėl skaitytojui siūlau žvilgsnį iš šalies. Pacituota mintis – tai Škotijos – Estijos investicinio fondo „Cicero Capital“ generalinio direktoriaus Džeimso Oteso (Jameso Oateso) mintis, kurią jis pasakė šiemet vasarą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Ir pratęsė: „Lietuvos vyriausybė reaguoja ne visai adekvačiai į emigraciją, kurią jau galima vertinti ne tik per politinį, bet ir kultūrinį kontekstą…“

Šią temą papildo mokslininkas britų ekonomistas seras H.Daviesas: „Jūsų problema – žmogiškasis kapitalas: Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėti ar kovoti? (16)

Alkas.lt nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių Tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-čio proga

Prieš 25-ius metus prie Aleksoto tilto, protestantų bažnyčioje įvyko pirmoji paskaita LPS Lietuvių Tautinės kultūros sekmadieninėje mokykloje. Ją skaitė etnologas iš Vilniaus Vaclovas Milius. Paskaita buvo apie tautinius senuosius lietuvių valgius.

Daug vandens nutekėjo per tą laiką. Per 25-ius metus, o ypač per pirmąjį dešimtmetį šioje mokykloje savo žiniomis dalinosi ne vienas šimtas įvairių specialybių ir pažiūrų žmonės. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Skiriama Vydūno gimtadieniui

Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau

A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (22)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J Vaiškūno nuotr.

Iškylančios problemos Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nėra tik mūsų dienų reikalas. Tai neišspręstos ilgaamžės problemos. Jeigu dabartinė Lenkijos valdžia žiūri į Lietuvą iš aukšto, remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos autonominius reikalavimus, verčia susimąstyti, kas tai lemia. Ar tie šiandieniniai reikalavimai neina iš ankstesnių Lenkijos valstybės ir lenkiškos visuomenės reikalavimų, vyraujančio požiūrio į Lietuvą ir lietuviškumą apskritai. Gal praeityje pasakytos nuomonės, kas tie lietuviai, pasilieka ir šiuolaikinių lenkų pasąmonėj  ir įtaigoja jų dabartinius veiksmus. Skaityti toliau

Pristatytas filmas apie Turgelių vidurinę mokyklą (0)

turgeliu-plokstele„Seniai seniai viename Lietuvos kampelyje, prie srauniosios Merkio upės esančioje gyvenvietėje, įsikūrė Turgelių pradinė mokykla…“

Tokiais žodžiais kovo 15 dieną Turgelių vidurinėje mokykloje prasidėjo šventė, skirta filmo apie šią mokyklą pristatymui.

Pradžioje nuskambėjo Lietuvos Respublikos bei Turgelių vidurinės mokyklos himnai.

Meninę programėlę pradėjo mokyklos mažiausieji, darželio ir priešmokyklinės grupės auklėtiniai. Vyresnių mokinių programoje (ją parengė istorijos mokytoja metodininkė Jolanta Lazdauskienė, Skaityti toliau

B.Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą (18)

Bronius Nainys

Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa.

Antroji, kartu su vyresniąja, Loyolos universiteto Čikagoje studente – pirmaisiais Sąjūdžio metais. Kelionei jos kruopščiai ruošėsi. Savo trigrašį pridėjau ir aš. Pagryninsi savo lietuvių kalbą, aiškinau jau visas lietuviškas mokyklas baigusiai studentei. Ją girdėsi visur, nes Vilniuje juk ir gatvėse, ir parduotuvėse kalbama lietuviškai, išmoksi naujų lietuviškų žodžių… Skaityti toliau

I. Gasperavičiūtė. Kas kam įvarčius muša? (9)

Berznyko kapinės

Kai kurie žmonės tiki bioritmais, kur periodiškai po energijos, intelekto, fizinio, emocinio aktyvumo aukščiausiojo pasiekto taško (kulminacijos) ateina kritimas, o pasiekus žemiausiąjį, kreivė vėl ima kilti. Taigi jeigu tikėtumėm šita kreive ir dar – jei tikėtumėm, kad tie patys dėsniai galioja ne tik žmonėms, bet ir tautoms ar bendruomenėms, sakyčiau, kad Lenkijos lietuviai šiuo metu pasiekę kritinį tašką, ir su džiugia viltimi imčiau laukti, kada kreivė pradės kilti į viršų. Taigi jei tikėtumėme bioritmais…

Tokį beviltiškumą galima patirti stebint, kas vyksta Lenkijos lietuvių klausimais. Skaityti toliau

Gervėčių krašto praeitis ir šiandiena bus aptarti moksliniame seminare (2)

Gervėčiai

Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.

Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Skaityti toliau

V. Gailiūtė. Patriotinė tema I.Šeiniaus romane „Kuprelis“ (5)

Viktorija Gailiutė | asmeninė nuotr.

Lietuvių tauta nuo seno kovojo už savo išlikimą. Kovos su kryžiuočiais, carinės Rusijos priespauda ir priklausomybė nuo Sovietų Sąjungos – tai trys laikotarpiai, kada lietuviai kovojo už tai, kad išliktų. Vienas iš šių laikotarpių atsispindi ir Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“, kuris yra pirmasis ir ryškiausias impresionistinis kūrinys Lietuvoje. I. Šeinius rašo apie lietuviškos spaudos draudimo metus, kai Lietuva priklausė carinės Rusijos imperijai. Ką tuo metu žmonėms reiškė lietuvybė? Tai ir pabandysiu išsiaiškinti.

Viskas prasideda nuo įsisamonimo kas esi. Svarbu suprasti, su kuo tapatini save. Štai ir pagrindinis romano veikėjas Kuprelis ne visuomet žinojo kas yra. Skaityti toliau

Anglijos Romuvai – vieneri! (2)

Anglijos Romuvai 1-eri

Anglijos Romuvai suėjo vieneri. Gruodžio pirmąją buvo uždegtas Aukuras, aplink kurį susirinko bendraminčių lietuvių būrys. Prie šventos Gabijos Ugnelės skambėjo lietuviškos sutartinės, atitartinės, giesmės, linksmos dainos, sukosi šokėjų rateliai. Jauni gražūs veidai švietė palaiminga šypsena po siautulingų lietuviškų šokių ir žaidimų, skanaujant suneštines vaišes, paruoštas savomis rankomis, geriant naminę girą. Visus šiuos lietuvius tolimoje žemėje tąvakar suvienijo Protėvių dvasia, lietuviškumo ilgesys, domėjimąsis mūsų kultūra ir tradicijomis. Apniukusiame Londono danguje, kuriame lėktuvą pamatysi dažniau nei paukštį, mirgėjo daugybė dirbtinių šviesų ir buvo galima justi, kaip sielos ilgisi Gamtos ir tyrumo, Skaityti toliau