Žymos archyvas: lietuviška abėcėlė

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (28)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai (114)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę  pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau

O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti (9)

ona-aleknaviciene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Vertindami kalbos ir visuomenės santykius, kalbininkai žiūri trimis kryptimis: į istoriją, dabartį ir ateitį. Kai į dabarties duris ima belstis naujovė, jie turi žiūrėti, kokį poveikį tai turės kalbai ir jos vartotojams. Šiuokart prie durų stovi įstatymas dėl asmenvardžių – vardų ir pavardžių – rašymo Lietuvos piliečių asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse. Kad būtų galima apsispręsti, vertėtų modeliuoti galimus ateities variantus ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų…

1. Dabar lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos kalba, Skaityti toliau

P. Gylys. Raidė „w“: teisėjas G.Seikalis turi kartoti teisės studijas. Kartu su J.Sabatausku (23)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Konstitucijos niekinimas Lietuvoje tapo įpročiu. Žalingu įpročiu. Apskritai mūsų šalyje jau senokai tik dėl akių,  ir tai labai retai, prisimenamas teisės viršenybės principas. Pagal jį teisė aukščiau mūsų, piliečių. Ji aukščiau net už Dalią Grybauskaitę ir, nepatikėsite, už Vytautą Landsbergį. Konstitucijai ir įstatymams turi paklusti ir teisėjai. Ypač turint galvoje, jog jie nuo jaunystės, nuo studijų teisės fakultetuose buvo išmokyti: teisė yra aukščiau, prieš teisę visi lygūs.

Tačiau mūsų šalyje tai veikia tik iš dalies. Tik tada, kai tai patogu valdančiajai nomenklatūrai.  Tuomet, kai reikia pamokyti nenomenklatūrinius, valdžia Skaityti toliau

A. Lebionka. Atviras laiškas suolo draugui Gediminui Kirkilui (6)

kirkilas-alkas.lt-koliazas

Sveikas Gediminai. Kažkada, tiksliai nepamenu 10-oje ar 11-oje klasėje, kuomet abu sėdėjome viename suole, ėmei mane pravardžiuoti „bambalu“, todėl neturėtum pykti, kad tau šiuo kart, išlikdamas žanre, pabambėsiu. Už pravardę nepykdavau, gal ir tu už mano tiesias mintis šiandien neužpyksi?

Matyt pastebėjai, kad ne kažin kiek pasikeičia žmogus, dažniausiai,  gyvenimo keliu žengdamas, nebent jo kelyje pasipainioja koks „aukso veršis“, ar „aukso trupinys, gardaus valgio šaukštas“. Tada dažnai jau tas nabagas ne Dievui, o Mamonai ima tarnauti, jos užgaidas ima tenkinti ir mutuoja neatpažįstamai, dažnai net iš žmogaus į infuzoriją virsdamas. Kitą kartą, pasakoja, žmogų gali apsėsti ir velniai. F.Dostojevskis mini savo „Šėtonuose“ Švento rašto Skaityti toliau

O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę (6)

kalba-16

Jei pulsime taikyti raidyną prie kiekvienos užsienietiškos pavardės, pritrūksime ir lotyniškų raidžių. Štai ir tariasi Irena Šiaulienė su Gediminu Kirkilu, ką daryti

Principinis klausimas. Nuo kada ne kalbininkai, bet politikai kuria raidynus? Ir kodėl raidynus kuria politikai, bet ne šaltkalviai, chirurgai ar batsiuviai? Gal ir jie nori? Bet kažkodėl jiems neleidžiama.

Niekam nešautų į galvą turint kulinaro diplomą padirbėti už atominės energetikos fiziką. Ar turinčiam filologo diplomą – grūstis į operacinę. Kad pamokytų atlikti kepenų transplantacijas. Tad ir Seimo lingvistinės pastangos patobulinti visiškai tobulą, nes Skaityti toliau

O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose (20)

laima-kalediene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Seimo socialdemokratų frakcijos nariams forsuojant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) proteguojamą asmenvardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba, skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų rašinį apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video) (21)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 11 d. 10 val. Lietuvos naujienų agentūroje ELTA vyks istoriko, akademiko Antano Tylos, kalbininkų prof. Vito Labučio, hab. dr. Kazimiero Garšvos spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas”.

Spaudos konferencijoje Bus pateikiamos ir garsių kalbininkų prof. Alvydo Butkaus, Prano Kniūkštos, akad. Zigmo Zinkevičiaus ir kitų mokslininkų žinios šiuo klausimu.

Kaip žinia šių metų gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgdamas nei į visuomenės nei į kalbininkų nuomonę pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo Skaityti toliau

S. Vaišvilienė: Savo kalbą privalome mylėti (6)

Salomėja Vaišvilienė | respublika.lt nuotr.

Šiaulietė kaligrafė Salomėja Vaišvilienė, nuo mokyklos laikų jau keletą dešimtmečių nesiskirianti su plunksnakočiu ir lietuvių kalbos dailyraščiu, sako, kad mūsų kalba turtinga ir be rašmenų, kuriais Lietuvos valdžia jau pasišovė papildyti lietuvišką abėcėlę.

Nejauku S.Vaišvilienei skaityti ir trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus, kurių autoriai rašo nenaudodami lietuviškų raidžių č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū. „Toks lietuvių kalbos darkymas – nepagarba ir šių žinučių ar laiškų gavėjams, ir pačiai kalbai“, – sako dailyraščio meistrė. Skaityti toliau

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni? (4)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.

Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus- nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos. Skaityti toliau