Žymos archyvas: lenkiški rašmenys

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

L. Graužinienė abejoja ar šios kadencijos Seimas imsis vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis (video) (3)

Loreta Graužinienė | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 dieną Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė surengtoje spaudos konferencijoje be kitų klausimų palietė ir vardų ir pavardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis dokumentuose klausimą.

Atsakydama į užklausą dėl vardų ir pavardžių rašymo, Seimo pirmininkė L. Graužinienė sakė abejojanti, kad šios kadencijos parlamentas priimtų įstatymą šiuo klausimu. Pasak jos, iki spalio 9 dienos ji nematanti galimybės įtraukti šį klausimą į šios kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbų programą, juolab kad ir Seimo nariai šiuo klausimu pasidaliję perpus. Be to, ji priminė, kad Seimo Švietimo, Skaityti toliau

A. Butkevičius žada lenkiškų vardų rašymo klausimą išspręsti pavasarį (video) (35)

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius, viešėdamas radijuje „Znad Wili“, pareiškė, kad lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį.

Anot jo, toks „trypčiojimas“ ir negalėjimas priimti sprendimų Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“.

Duodamas interviu radijui Premjeras priminė, kad žadėjo anksčiau tai išspręsti, bet jau dabar sako, kad tai bus padaryta šį pavasarį, nes frakcijoje priimtas sprendimas, kad šitas įstatymo projektas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai (21)

Lietuvos piliečio pasas? | Alkas.lt koliažas

Šių metų lapkričio pradžioje DELFI svetainėje pasirodė doc. Dr. Antano Smetonos, VU Filologijos fakulteto dekano, rašinys „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“.

Jam akstiną davė autoriaus skausmingas jaudinimasis dėl tuščių ginčų svetimvardžių rašybos lietuvių kalboje klausimu: „… nuolat randasi visokios iniciatyvos, talkos, peticijos, mitingai [=visokių iniciatyvų, talkų, peticijų, mitingų. – A.P.], kurie, užuot leidę ramiai dirbti specialistams, dažniausiai siekia nuvesti klystkeliais ar konkrečių veikėjų interesų keliais. Jei naujosios „Talkos“ iniciatyvos tebūtų grupelės suokalbininkų reikalas – tiek to. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie grėsmes lietuvių kalbai ir Lietuvai (video) (0)

Ainė Ramonaitė | penki.tv nuotr.

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ matysite žurnalisto Česlovo Iškausko pokalbį su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu Valentinu Stundžiu apie spaudos ir žodžio laisvę, prabėgus 110 metų nuo lietuviško rašto atgavimo, o politologė Ainė Ramonaitė svarstys, kokia Lietuvos politinė komunikacija naujų grėsmių mūsų šaliai atžvilgiu.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, Skaityti toliau

N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji (18)

N.Balčiūnienės nuotr.

Sąjūdžio pirmeiviai, signatarai, menininkai, tautines vertybes puoselėjantis jaunimas ir  visi neabejingi Lietuvos likimui patriotai, kaip Sąjūdžio laikais, pakilo į kovą už Lietuvos nacionalinio atgimimo vertybių išsaugojimą ir kviečia balandžio 28 d., sekmadienį, 14 val. prie LR Seimo  į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“.  Atėjo laikas parodyti valdantiesiems kad Tautai dar yra svarbi jos kalba, valstybė, teritorinis vientisumas. Garsiai pasakykime, kad lietuviai nesutinka būti diskriminuojami  savo Tėvynėje.

Jau parengti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau LLRA) pareigūnų projektai  ir Lietuva palaipsniui taps kaimyninės šalies dalimi su lenkiškais gatvių užrašais, miestų ir vietovardžių pavadinimais, Skaityti toliau

Aktualusis interviu: Ar teisingai pasielgė L.Linkevičius, atsiprašęs lenkų? (audio) (11)

Jonas Vaiškūnas
L.Linkevičius
J.Komaras
A.Perednis

 

Vasario 7 d. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lenkų atsiprašė už tai, kaip Lietuvos politikai pasielgė žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczynski) atžvilgiu, kai 2010 m. Lietuvoje viešėjusiam Lenkijos vadovui esą buvo tėkštas antausis nepritariant lenkiškų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis įteisinimui Lietuvos respublikos oficialiuose dokumentuose.

Ar L.Linkevičiaus poelgis yra teisingas? Skaityti toliau

Lietuvos Sąjūdžio taryba reiškia nepasitikėjimą L.Linkevičiumi (21)

sajudis-giedras-dangusVasario 8 d. Lietuvos Sąjūdžio taryba (LST) vertindama Lietuvos Užsienio reiklų ministro Lino Linkevičiaus elgesį vasario 7-8 dienomis vykusio oficialaus vizito Lenkijoje metu pareiškė, kad ministras savo pasisakymais pažemino lietuvių tautą ir provokavo tautinę nesantaiką.

LST pareikalavo, kad būtų inicijuota užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus apkaltą ar atleidimas iš pareigų, o jo žeminantis ir antivalstybinis pareiškimas būtų paskelbtas niekiniu. LTS vardu pareiškimą pasirašė  Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius. Skaityti toliau

A. Kubilius: „atsiprašymais“ sukuriami nepagrįsti lūkesčiai (12)

Andrius Kubilius

„Pastangos gerinti santykius su kaimynine Lenkija yra sveikintinos, bet persistengus su „atsiprašymais“ tokios pastangos gali būti sukompromituotos, taip pat ir „atsiprašymais“ sukurtų nepagrįstų lūkesčių“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, reaguodamas į užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus pasisakymus vizito Lenkijoje metu. – L.Linkevičius atsiprašė už socialdemokratus, kurie 2010 m. Seime neparėmė XV Vyriausybės pateikto pavardžių rašymo įstatymo projekto. Šia proga kyla klausimas, kodėl L.Linkevičius atsiprašė lenkų Vyriausybės, o ne mūsų XV Vyriausybės?“ Skaityti toliau

Po L.Linkevičiaus „atsiprašymo“ viešas pareiškimas visuomenei, dėl ministro atsistatydinimo (78)

L.Linkevičius ir R.Sikorskis | urm.lt nuotr.

Vakar, vasario 7 dieną, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Varšuvoje Lietuvos vardu „atsiprašė“ už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas esą „nesugebėjo“ priimti įstatymo dėl lenkiškos rašybos, kai į Lietuvą buvo atvykęs velionis Lenkijos Respublikos prezidentas Lechas Kačynskis.

„Tai didžiulė gėda. L.Kačynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo nariu, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Piketas prieš antikonstitucinį flirtą (8)

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos piketas prie Užsienio reikalų ministerijos | J.Česnavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei Lietuvos piliečiui. Tačiau tie „poliaki na Litvie“ užsimanė, kad jiems būtų suteiktos ne tik Lietuvos piliečio teisės, Skaityti toliau

Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio) (34)

E.Trusevičius ir G.Songaila | Alkas.lt koliažas

Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius sausio 17 d. pareiškė, jog pirmoji jo užduotis bus reglamentuoti viešose erdvėse nacionalinių mažumų kalbų vartojimą ir parengti naują nacionalinių mažumų įstatymą, pagal kurį būtų įteisintas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose. Pasak viceministro, tai yra jį delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programos dalis. Planai išspręsti tautinių mažumų teisių problemą numatyta ir vyriausybės programoje, atsižvelgiant į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

E.Trusevičius pabrėžia, kad neplanuojama siekti visiškos dvikalbystės įteisinimo, Skaityti toliau

R. Ozolas. Išpuoliai prieš Lietuvą (10)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Nors – tiesą sakant – vargu ar Valdemarą Tomaševskį, Viktorą Uspaskichą, Leonidą Donskį galima vadinti savais. O būtent jie pastaruoju metu surengė šlykščius išpuolius prieš Lietuvą.

V. Tomaševskis pasitelkė V. Uspaskichą, anot saves paties, „tolerantišką žmogų“, kad kartu su 84 Europos Parlamento nariais dar kartą užpultų Lietuvą dėl siaubingo tautinių mažumų, visų pirma, suprantama, lenkų, diskriminavimo: atsisakymo leisti Lietuvos Respublikos pasuose rašytis lenkiškais rašmenimis,reikalavimo nukabinti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių savavališkai iškabintas gatvių pavadinimų lenteles ir kt. Prie Lietuvą smerkiančio laiško prisidėjo Rumunijos, Skaityti toliau

Rytų Europos studijų centre vyks diskusija apie Lietuvos-Lenkijos santykius (1)

Šiandien, gegužės 4 d. 15–18 val., Rytų Europos studijų centras (D. Poškos g. 59, Vilnius) rengia diskusiją „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai“. Diskusijoje dalyvaus Lietuvos užsienio politikos formuotojai, ekspertai, Seimo nariai, akademikai, aktyvūs visuomenės veikėjai bei žurnalistai. Diskusijos metu bus pristatyta Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertų parengta analitinė apžvalga „Lenkijos ir Lietuvos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė?“. Skaityti toliau