Žymos archyvas: ląstelė

VU mokslininkas padės kurti žmogaus ląstelių atlasą (0)

Linas Mazutis | E. Kurausko nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis dalyvauja unikaliame pasauliniame pernai startavusiame projekte, kurio tikslas – nustatyti visas ląsteles, kurios sudaro žmogų. Kitaip tariant, sudaryti žmogaus ląstelių atlasą. Jis turės reikšmingos įtakos biologijos ir medicinos mokslams, padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas. Tai bus pirmasis trimatis visų žmogaus ląstelių žemėlapis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogų sudaro apie 37,2 trilijono ląstelių. Skaityti toliau

Naujos paslaptys: Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra (0)

Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra | ©Elias Chatzitheodoridis, Sarah Haigh and Ian Lyon nuotr.

Žemėn 1911 m. nukritusiame ir Egipte rastame Nakhlos meteorite iš Marso mokslininkai pastebėjo keistą struktūrą, kuri labai panaši į ląstelę, skelbia Space.com.

Tiesa, skelbti sensacijų apie gyvybę Marse niekas neskuba: nepaisant intriguojančios atrasto darinio struktūros, tyrėjai yra linkę manyti, kad darinys susiformavo ne dėl biologinių, o veikiausiai dėl geologinių procesų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“ apie laboratorijose auginamą mėsą (video) (0)

Mėsa laboratorijose | mokslosriuba.lt nuotr.

Jei pro mikroskopą pažiūrėsime į žmogų, pamatysime ne žmogų, o daugybę ląstelių. Jei pažvelgsime į svogūną, kiaulę ar viščiuką, taip pat pamatysime ląsteles. NASA mokslininkai pagalvojo: o kas jei paimsime kelias ląsteles, sudarysime palankias sąlygas ir auginsime jas laboratorijoje?

„Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais 2050 metais reikės dvigubai daugiau mėsos nei dabar užsiauginame. Tai reiškia, kad reikės dvigubai daugiau žemės ploto užauginti pašarams ir dvigubai daugiau vandens. Ar mūsų planetoje yra tiek išteklių? O gal gyvulius auginsime Mėnulyje?“ – klausia „Mokslo sriubos“ savanoriai. Skaityti toliau

Šiandien minima Pasaulinė vėžio diena (0)

Vėžinės ląstelės, „World Cancer Day“ nuotr.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai apgailestauja, kad vis daugiau žmonių suserga šia klastinga ir sunkia liga. Kita vertus, nepaliaujamai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės.

Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Skaityti toliau

Kamieninės ląstelės: nepagydomų ligų mažėja (0)

© Micha Fleuren | Dreamstime.com

Insultas, diabetas, infarktas, išsėtinė sklerozė, cerebrinis paralyžius, artritas – tai tik nedidelė dalis ligų, kurias pasak mokslininkų ateityje galėsime pamiršti.  Kaip? Kamieninių ląstelių pagalba, naudojamų naujų vaistų kūrimui nuo ligų, kurias šiandien dar vadiname nepagydomomis. Pažangių technologijų dėka, žmonija jau gali pasirūpinti „atsarginėmis dalimis“.

Visas žmogaus organizmas sudarytas iš kamieninių ląstelių, tačiau senstant jų mažėja. Mokslininkai nustatę kelius kaip šie procesai vyksta, išmoko ląstelėmis manipuliuoti – atstatyti organizmo audinius ar organą, kuris šlubuoja ar stokoja gerų, sveikų kamieninių ląstelių. Pasipildę „atsarginėmis dalimis“ turim galimybe būti sveikesni. Skaityti toliau

Nobelio chemijos premija skirta už ląstelių suvokimą pakeitusius tyrimus (0)

Robert J. Lefkowitz ir Brian K. Kobilka | © HHMI, © Stanford University nuotr.

Trečiadienį Karolio institute Stokholme Nobelio chemijos premija skirta mokslininkams Robertui Dž. Lefkovicui (Robert J. Lefkowitz) ir Brajenui K. Kobilkai (Brian K. Kobilka) už G baltymo receptorių tyrimus.

Ilgą laiką buvo paslaptis, kaip ląstelės gali jausti savo aplinką. Mokslininkai žinojo, kad hormonai, tokie kaip adrenalinas, turi didžiulį poveikį – padidina kraujo spaudimą ir paspartina širdies darbą. Įtarta, kad ląstelių paviršiuje yra tam tikros hormonus traukiančios medžiagos. Tačiau, kas sudarė šiuos receptorius ir kaip jie veikė, buvo sunkiai suvokiama beveik visą XX amžių.

Biochemikas R. Dž. Lefkovicas 1968 metais pradėjo naudoti radioaktyvumo technologiją, kad galėtų aptikti ir ištirti ląstelių receptorius. Skaityti toliau

Vėžys: amžina liga ir amžinai ieškomi gydymo metodai (0)

efoto.lt | M.Grigelionio nuotr.

Vėžys egzistuoja nuo kur kas senesnių laikų, nei žemės paviršių palietė žmonės. Jau dinozaurų fosilijose mokslininkai nustatė piktybinių navikų požymių, o iškastame 2700 metų senumo žmogaus skelete rasta kaulų pažeidimų, būdingų prostatos vėžio metastazėms. Hipokratas pavadino piktybinį naviką vėžiu, kadangi jam šis priminė daugiakojį ar daugiažnyplį padarą dėl gausaus kraujagyslių tinklo navike.

Neseniai žurnale „Nature“ išspausdintoje apžvalgoje diskutuota, ar piktybiniai navikai yra civilizacijos produktas ir pasekmė, ar jie jau buvo žinomi priešistoriniais laikais. Skaityti toliau

Lietuvoje GMO tapo kasdieninio maisto dalimi (1)

GMO | kinio nuotr. efoto.ltGegužės 3 d. Seimo Spaudos konferencijų salėje įvykusios spaudos konferencijos „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ buvo pranešta apie tai, jog nepaisant įspėjimų ir nuogąstavimų dėl genetiškai modifikuoti organizmų (GMO) saugumo, jie įsitvirtino Lietuvos maisto pramonėje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai imasi visų priemonių, kad padėtis kuo greičiau keistųsi. 

„Genetiškai modifikuoti pašarai – tai yra atsakymas kaip GMO pasiekė kiekvieno Lietuvos piliečio namus. Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO. Jie į produktus pateko per pašarus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų“, – sako ūkininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. 

Atsiradus reikalavimui žymėti GMO, ūkininkai sužinojo, Skaityti toliau

M.Kalnietis. Čipai – pavojus mūsų biologinei laisvei (video) (32)

Čipas | disclose.tv nuotr.Ar įsivaizduojate pasaulį, kuriame visiems žmonėms implantuotos mikroschemos-čipai (arba lustai) kurie seka kiekvieną jūsų judesį, įkvėpimą, kaupia duomenis apie tai ką valgote, ką veikiate, žiūrite ir pan.? Daug kam tai atrodo fantastika, tačiau tai vis labiau artėja link realyb

ės. Jau dabar gyvūnai, drabužiai, įvairūs prietaisai, netgi maistas yra pilni nanočipų. Amerikoje pakankamai nesenai atsirado kelios čipų rūšys, kurios yra pradėtos implantuoti ir žmonėms.

Vienas iš naujausių čipų yra sukurtas korporacijos, kuri vadinasi labai teigiamai „PositiveID“ (į liet. kalbą verčiant – „Teigiamas ID“). Ši korporacija sukurtą čipą pirmiausia išbandė su gyvūnais. Dabar ta pati korporacija, apgavusi gyvūnų augintojus ir įsiūliusi čipą tik dėl „legalių“ bandymų, jį kuria ir žmonėms. Skaityti toliau