Karas dviem frontais – svarbiausia priežastis, dėl kurios nacizmas išleido pergalę prieš bolševizmą, o Hitleris prarado galimybę „padovanoti“ Rusijai gyvybinę erdvę nuo Uralo iki Vladivostoko.
Maskva taip nemano. Pagal pirminę Kremliaus versiją SSRS pergalę lėmė pažangi socialistinė santvarka ir išmintingas Komunistų partijos vadovavimas, pagal dabartinę – jokio priešo niekada nenugalėta ir neokupuota Rusija.
Pagarba zombių propagandai! Išties, Skaityti toliau
Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame nors rūsyje, nes skundžiasi, girdi, kad dabar LKP netoleruojama…
Akivaizdu, kad savo komunistinės praeities ilgisi tie, kas tuomet buvo „prie lovio“, Skaityti toliau
Lietuvos visuomenė bunda. Ji nepamiršo skausmo, kurį patyrė per 50 sovietinės okupacijos metų, norėdama atskleisti tiesą ir atkurti užslopintą šiuo metu teisingumą.
Prieš 18 metų Vilniuje įvyko tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, kuris sulaukė 24 valstybių visuomenės garbių atstovų, kaltinančių komunizmo doktriną, komunistinių partijų tose valstybėse nusikaltimus. 2000 m. rugsėjo 27 d. kongreso tribunolas priėmė nuosprendį, kad komunistinių režimų nusikalstama veikla tęsėsi per visą jų egzistavimo laikotarpį. Skaityti toliau
30 metų – tiek rytoj sukanka nuo tos dienos, kai buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, pradėjusi vesti šalį į nepriklausomybę. Kokia buvo šių drąsių žingsnių pradžia?
Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 30-metį šiomis dienomis vyks įvairių renginių.
Vienas jų – Vilniuje, Žvėryne, šalia tos vietos, kur leistos „Sąjūdžio žinios“, rytoj bus atidengta paminklinė lenta.
– Stovėjote prie Sąjūdžio ištakų, buvote vienas jo lyderių, Skaityti toliau
„Kaip mes atsiliekam nuo estų“, – dažnai padūsauja lietuviai ir nurodo dvi priešingas priežastis. Viena – Estijoje, skirtingai nuo Lietuvoje, įvyko antikomunistinis apsivalymas (liustracija), kita – estai mažiau kariauja tarpusavy ir daugiau dėmesio skiria permainoms.
Ar tikrai Estijoje antikomunistinis apsivalymas buvo kitoks nei Lietuvoje?
Tam tikra prasme taip. Kai Estija atkūrė nepriklausomybę, paskutinis šios šalies komunistų partijos vadovas Arnoldas Riutelis Skaityti toliau
Artėjant Vasario 16 Akto paskelbimo šimtmečiui Genocido ir rezistencijos tyrimo centras siūlo prisiminti, kaip prieš trisdešimt metų Komunistų partija ir KGB baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio.
1988 m. vasario 8 d. LSSR KGB pirmininkas Eduardas Eismuntas savo operatyvinėje suvestinėje, siunčiamoje kitiems KGB skyriams, rašo:
„Vakarų reakcingi sluoksniai, pirmiausia JAV, vysto propagandines akcijas ryšium su Vasario 16-ą Lietuvos „nepriklausomybės“ paskelbimo 70-ečiu. Skaityti toliau
Sakoma, kad kuprotą ištiesina tik grabas. Tačiau ne visi kupriai vienodi, nes visokių kuprų esama, todėl ne visus kuprius ištiesina grabas ir ne visų tiesinimui reikalingas grabas. SSRS, turėdama Komunistų partijos (SSKP) kuprą, ja pasidalino su okupuotomis šalimis, tarp jų, uždėdama Lietuvai LKP kuprą. 1989 m. pabaigoje LKP pati atliko kosmetinę operaciją – atsiskyrė nuo SSKP, tačiau ir po Nepriklausomybės atkūrimo iki 1990 m. gruodžio 8 d. dar vadinosi LKP, kol savo suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). LKP nariai automatiškai tapo LDDP nariais, o 2001 m. sausį LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susivienijo į vieningą LSDP. Skaityti toliau
Birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) nusikalstamos veiklos įvertinimo.
Seimas, pažymėdamas, kad 1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo, pakvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija. Už tai numatančią Seimo Skaityti toliau
Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.
Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo Skaityti toliau
Kai mokiausi mokykloje, skaičiau J.Marcinkevičiaus “Pušis, kuris juokėsi”. Spėju, kad skaitė visi mano amžininkai, nes ta knyga, jei gerai pamenu, buvo privalomų perskaityti sąraše.
Tačiau ateistu šiandien esu ne dėl J. Marcinkevičiaus knygos, o asmeniniu pasirinkimu. Teneužpyksta tikintieji, tačiau religija man visada atrodė kvailas dalykas ir silpnųjų bei šiaudadūšių prieglauda. Tų, kurie tiki, kad visos jų padarytos niekšybės gali būti atleistos sukalbėjus dešimt „Tėve mūsų“ ar septyniolika „Sveika Marijų“ ir kurie, nė piršto nepakrutindami dėl savo gerovės mano, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai juos užkas. Skaityti toliau
Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, Dalia Kuodytė ir Povilas Urbšys siekia Sovietų sąjungos Komunistų partiją ir Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja. Jie Seime įregistravo tokį projektą.
„(Seimas) konstatuoja, kad Lietuvos komunistų partija sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja Skaityti toliau
Milda Petrauskienė tai pavadino dideliu žingsniu demokratijos link. Atrodė, pagaliau įvyko taip lauktas lūžis Lietuvos politikų partokratiniame mąstyme. Pagaliau leista žmonėms patiems išsirinkti nesąrašinį merą.
Deja, praėjus vos metams tos pačios partijos atstovai, tik išgirdę Konstitucinio Teismo sprendimą apie būtinybę suvienodinti rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose, nedvejodami pareiškė, kad Lietuvos demokratija gali sustiprinti ir išgelbėti tik sąrašiniai rinkimai, t.y. tik proporcinė rinkimų sistema. Skaityti toliau
Kadangi iki šiol nebuvo įvertinti sovietiniai veikėjai, jų socialinė pozicija, pasirinkimas režimo atžvilgiu, vyko jų kaip politikų heroizavimas iki absurdiško kulto.
Čia dera pateikti šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius – ne iš Amžinybės, o jo užrašytus prieš penkerius metus („XXI amžius“, 2010-09-23):
„Buvę kolaborantai vis įžūliau niekina laisvės kovotojus. Dabar kuriamas Algirdo Mykolo Brazausko (AMB) kultas. Kaišiadorių seniūnė L. Katelevskienė sukvietė pasitarimą dėl AMB atminimo Skaityti toliau
Lietuvos Komunistų partija (LKP) – politinė partija, veikusi 1918–1991 m. kaip sudedamoji TSRS Komunistų partijos (iki 1952 m. vadinosi VKP(b); po – TSKP) dalis. Ji buvo valdančioji ir vienintelė partija Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–41 m. ir 1944–90 m.). Jos ideologija rėmėsi K.Markso, F.Engelso ir Lenino teorijomis. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą, pokario metais LKP organizavo liaudies gynėjų (stribų) ir etatines saugumo formuotes kovai su Lietuvos partizaniniu judėjimu.
Pagal narių skaičių LKP buvo viena didžiausių TSRS respublikinių partijų. Skaityti toliau
Kai teismai vertina užsakytus nužudymus, didesniu nusikaltėliu laikomas ne žudikas, o nužudymo užsakovas, nes žudikas tėra įrankis nužudymo užsakovo rankose. Kai kalbame apie ČK, NKVD, NKGB, MGB, MVD, KGB, tas prievartos struktūras reikia laikyti nusikaltimų vykdytojomis, nusikaltimų užsakovų įrankiais. Represijų politinis organizatorius – Komunistų partija tarsi pamirštama, nes ji betarpiškai masinių represijų nevykdė, egzekucijose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau jas suplanavo, pavedė represinėms struktūroms nusikaltimus vykdyti.
Genocido organizatorius Skaityti toliau
Lietuva niekad nepamirš gūdžios 1991-ųjų sausio 13-osios. Tai – natūralu. Iš principingų tautų atminties tokių skriaudų neištrinsi. Neįmanoma ištrinti.
Rytų kontekstas
Ši diena mena svarbų lietuviškos sąmonės lūžį. Niūrią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį supratome, jog imperija nepaleis be aukų, keršto ir pykčio. Tačiau tą naktį, stovėdami barikadose prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, pajutome ir pergalės skonį: Blogio imperija nusilpusi, mes galime laimėti… Skaityti toliau
Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…
Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau
Moldovoje šiandien, lapkričio 30 dieną, vyksta itin svarbūs vietos parlamento rinkimai, kurie gali nulemti šios šalies ateities pasirinkimą.
Dalyvauja 19 politinių partijų, vienas rinkimų blokas ir dar 4 kandidatai yra patys save iškėlę. Skaityti toliau
Nuo seniausių laikų carinėje Rusijoje, bolševikų viešpatavimo laikais, komunistinėje SSRS, o ir šiandieninėje šioje Rytų valstybėje pasikėsinimai į vadovus, aukštus pareigūnus bei politikus yra įprastas dalykas. Vieni įvykiai įgauna platų rezonansą tuojau pat, kiti – praėjus tam tikram laikui, o kai kurie lieka beveik nežinomi plačiajai visuomenei. Vienas iš tokių – pasikėsinimas į Leonidą Brežnevą 1969 m. sausio 22 d.
Jis ilgai buvo apgaubtas paslapties skraiste, o nusikaltimo tyrimo rezultatai nugulė į gilius „kagėbė“ stalčius. Dar ir dabar tvirtinama, kad tai buvo ne politinis aktas, o psichiškai nesveiko karininko išpuolis. Skaityti toliau
Pavadinimas provokacinis? Taip. Bet turbūt ne iš piršto laužtas. Tik gryniausias sutapimas, kad gruodžio 21-ąją, per pačią žiemos saulėgrįžą, kažkokie ten majai pranašavo Pasaulio pabaigą (o paskui nusiplovė rankas), ir tą pačią dieną, prieš 133 metus, Goryje gimė Josifas Stalinas (Džiugašvilis), per savo 26 diktatoriavimo metus tūkstančiams įvairių SSRS tautų atstovų, taip pat ir lietuvių, lėmęs gyvenimo pabaigą tremtyse ir kalėjimuose.
Su juo susijęs ir kitas sutapimas: 1922 m. gruodžio 31 d. buvo įkurta SSRS, o lygiai po 69-rių metų, kai 1991 12 25 atsistatydino Michailas Gorbačiovas, ji iširo. Skaityti toliau
Skelbiame istoriko dr. Mindaugo Tamošaičio pranešimą, skaitytą konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“ Seime šių metų spalio 19 d.
Lietuvos visuomenei gerai žinomas žymus JAV istorikas Alfredas Erikas Senas (Alfred Eric Senn) savo 1995 m. parašytoje knygoje „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ laikosi nuostatos, kad SSRS žlugime išskirtinis vaidmuo teko Lietuvai. Esą M. Gorbačiovo vykdyta reformų politika susidūrė su iš anksto atgimstančia nacionaline savimone Lietuvoje, mažiausiai dviem lygmenimis. Centras prieš provinciją ir centras prieš nepaklusnią tautą. Skaityti toliau
Kodėl toks ryškus pablogėjimas? Kokioms jėgoms naudinga, kai tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra vienybės?
Kodėl Lenkijos politikai demonstratyviai žemina Lietuvos valdžios atstovus? Kodėl kurstomi Vilniaus krašto lenkai? Kodėl Seinuose ir Punske buvo išniekinti lietuviški vietovių užrašai? Ar tikrai lietuviai kuo nors nusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai?
Į klausimus atsako Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšardas Maceikianecas. Su ponu Ryšardu Maceikianecu kalbasi Slaptai.lt ir „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas. Skaityti toliau
