Žymos archyvas: kometos

Ant kometos šešėlyje tūnojęs europiečių zondas pabudo (0)

EKA pav.

Kosminis zondas „Filas“, kurį atgabeno ir numetė ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos „Rozetės“ kosminis aparatas po to, kai 60 valandų tyrė minėtą kometą ir buvo paliktas miego būsenoje, vėl atgijo, praneša Europos kosmoso agentūra.

Praeitų metų lapkričio 12 dieną „Filo“ baterijos pakako tik 60 valandų, nes nusileido netinkamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai

Dabar kometa artėja prie Saulės ir ant uodeguotosios viešnios numestas šaldytuvo dydžio Skaityti toliau

Netolimoje ateityje į Saulės sistemą įskries žvaigždė (0)

Kai po 240-470 tūkst. metų prie Saulės sistemos priartės žvaigždė Hip 85605, jos gravitacija galimai išjudins snaudžiančias Oorto debesies kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link | ©tarotdeblancaa.blogspot.com nuotr.

Toli už Neptūno orbitos, Orto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenos: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Makso Planko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link. Skaityti toliau

Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video) (1)

Žemė | technologijos.lt nuotr.

Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?

Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios Skaityti toliau

Uodeguotoji dangaus viešnia papuoš Lietuvos padangę (0)

Kometa C/2011 L4, V.Tabur nuotr.

Artėja momentas, kuomet Lietuvos gyventojai galės tikėtis išvysti pakankamai ryškią kometą pavadintą C/2011 L4 (PANSTARRS) vardu, kurią būtų galima pamatyti plika akimi. Tiesa, šią uodeguotąją dangaus viešnią jau pora savaičių stebi Pietų pusrutulio gyventojai.

Ši kometa buvo atrasta dar 2011 metų birželio 6 dieną, pasitelkus 1,8 metrų skersmens teleskopą „Pan-STARRS“ (iš čia ir kosminio kūno pavadinimas kilęs), esantį Havajuose, JAV. Skaityti toliau

Atrasta nauja kometa žada būti ryškiausia šiame amžiuje (0)

Ikėja_Seki kometa

Rugsėjo 21 dieną atrasta kometa C/2012 S1 pirminiais skaičiavimai gali būti netgi ryškesnė už patį Mėnulį, praneša astronomai.

Jos atradėjai yra Vitalijus Nevskimas iš Baltarusijos ir rusas Artiomas Novičionkomas atradimą padarė „ISON-Kislovodsk“ observatorijoje.

Nustatant kometos orbitos duomenis buvo pastebėta, jog dangaus kūnas Skaityti toliau

Kometa „kamikadzė“ išgyveno! (video) (0)

Kometa Lovejoy artėja prie Saulės. SOHO nuort.

Jau anksčiau rašėme, kad kometa Lovejoy (C/2011 W3), kuri buvo atrasta gruodžio 2 dieną Australijos astronomo mėgėjo Terio Lovejoy, nenumaldomai artėja prie Saulės ir gali būti visiškai suardyta. Tačiau visų astronomų nuostabai ji išgyveno pragarišką karštį. Arčiausiai priartėjusi prie Saulės gruodžio 16 dieną ji vėl išniro iš už Saulės.

„Kokios nepakartojamos 24 valandos. Pirmas dalykas ką aš noriu pasakyti tai, kad aš klydau, klydau, klydau. Ir nesu buvęs toks laimingas būdamas klystančiu“- rašė kometų žinovas Karlas Batamsas. Skaityti toliau

Kometa „kamikadzė“ artėja prie Saulės (0)

Heilo-Bopo kometa

Kometa Lovejoy (C/2011 W3), kuri buvo atrasta gruodžio 2 dieną Australijos astronomo mėgėjo Terio Lovejoy, nenumaldomai artėja prie Saulės ir gali būti visiškai suardyta. Saulės kosminė observatorija SOHO stebi mūsų žvaigždės aplinką ir fiksuoja galbūt  paskutines kometos valandas.

„Tai, be jokios abejonės, pati ryškiausia arti Saulės praskrendanti kometa, kurią stebėjo SOHO observatorija“- sakė JAV kometų atradėjas Karlas Batamsas. Skaityti toliau

Kris ne tik lapai, bet ir „žvaigždės“ (0)

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Dažnai šį mėnesį būna debesuota, o pragiedrėjus jau žnaibosi ir žiemiškas šaltukas, bet atsispirti pražydusio žvaigždėmis dangaus kerams yra sunku.

Sutemus dar galime gana aukštai pamatyti Vasaros Didįjį Trikampį: Denebą, Vegą ir Altayrą, bet jis jau sparčiai leidžiasi žemyn į vakarų pusę. Skaityti toliau

Kuo virto Elenin kometa? (3)

Kometa Elenin fotografuota Australijoje. T. Lovejoy nuotr.

2010 metų gruodžio mėnesį apskriejo žinia, kad rusų astronomas mėgėjas Leonidas Elenin atrado naują kometą (mokslinis pavadinimas C/2010 X1). Apskaičiavus jos orbitinius duomenis paaiškėjo, kad uodeguotoji viešnia arčiausiai Žemės praskries „tik“ 34 mln. kilometrų atstumu. Na ir pasipylė sąmokslo teorijos: sukels Saulės aktyvumo anomalijas (nors ir taip šiuo metu Saulė yra be pasiekianti maksimumą), sukels užtemimą (bet tam reiktų, kad kometa atsidurtų 400 km. atstumu nuo Žemės) ir, galiausiai, atsitrenks į mūsų gimtąją Žemę (nors praskries tik truputi arčiau nei Venera).

Kometa prie Saulės arčiausiai pralėkė rugsėjo 10 dieną 72 mln. kilometrų atstumu, o arčiausiai Žemės buvo spalio 16-ąją. Tikėtasi, kad ji bus matoma net plika akimi esant geroms oro sąlygoms užmiestyje. Skaityti toliau

Naujos užuominos apie Žemėje esančio vandens kilmę (0)

Hartley 2 kometa

„Kai Žemė formavosi, buvo taip karšta, kad didžioji dalis lakių medžiagų išgaravo į kosmosą. Taigi kai Žemė atvėso, ji buvo sausa. Vanduo ir kitos lakiosios medžiagos turėjo būti atgabentos vėlesnėje stadijoje“, – pasakoja naujausio tyrimo autorius Paulas Hartoghas, Makso Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Katlenburg-Lindau, Vokietijoje, mokslininkas.

Aiškinantis, iš kur atsirado planetos vandenynai, kometos yra pirmosios kandidatės, mat jose yra daugybė ledo ir pirmaisiais mūsų planetos gyvavimo laikotarpiais jos galėjo intensyviai atakuoti Žemę. Skaityti toliau

Vienas ambicingiausių kosmoso projektų „užmigdytas“ (0)

www.alkas.lt

Europos kosminis aparatas „Rozetė“, kuris 2014 metais žada pasiekti  Čuriumovo-Gerasimenkos kometą buvo „užmigdytas“. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Zondas jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų.

2004 metais paleistas zondas yra toliausiai nukeliavęs zondas, varomas tik Saulės energija. Iki savo taikinio jis keliauja aplinkiniu maršrutu. Per tą laiką jis keletą kartų praskrido pro vidines planetas, Skaityti toliau

Bijojom, supratom, nufotografavom, nuskridom ir nufotografavom, bombordavom. Kas toliau? (video) (1)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt 

Kometa "Tempel-1" prieš penkerius metus (kairėje) ir prieš keletą dienų (dešinėje)

Ankstesniame straipsnyje rašiau apie žmogaus rankų sukurto kosminio zondo skrydį prie kometos Tempel-1 per šių metų meilės dieną. Gautos nuotraukos nustebino tuo, kad per 5 metus atsirado naujų darinių arba senesnieji susijungė. Aparatas, kuris tiek daug nauja atskleidė mums apie kometas, jau tapo nebevaldomu, nes kuro likutis jame jau nebebūtų leidęs dar kartą atlikti skrydžio. Neturėtume nusiminti, nes link kitos kometos skrieja kitas zondas, pavadintas „Rozetės“ vardu. Dabar užduotis bus švelniai nutupdyti nedidelį tyrimų aparatą „Filae“ ant Čuriumovo-Gerasimenkos kometos. Taip pat šis aparatas jau nufotografavo ir tyrė  asteroidą Liutecija. 

Noriu pristatyti Europos kosmoso agentūros pristatomąją vaizdo medžiagą su lietuviškais subtitrais. Skaityti toliau

Jau žinome, kad Žemei grasina mažiausiai 2300 kosminių kūnų (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Pavojingi Žemei kosminiai kūnai

NASA specialistai paskelbė sąrašą kometų ir asteroidų, kurie yra pakankamai dideli, kad padarytų rimtų nuostolių bombarduodami Žemę. Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje asteroidai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal jų skersmenį. 30–100 metrų objektai gali lengvai nušluoti nuo žemės didelį miestą ar net visą šalį. O jei skersmuo viršija vieną kilometrą, tai tokio kūno sukelta katastrofa būtų lemtinga ir visai žmonių civilizacijai.

JAV kosmoso agentūra mano, kad pilnai kosminių kūnų inventorizacijai kasmet per 10 metų reikia skirti po 200–250 mln. dolerių.  Skaityti toliau

Antras pasimatymas su ta pačia kometa meilės dieną. Astronomai pokštauja? (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Halio kometa 1910

Nuo seniausių laikų danguje netikėtai pasirodančios žvaigždės su uodega keldavo ir nuostabą, ir baimę. Lietuviai uodeguotąsias viešnias vadino: žvaigžde su uodega, šluota, klajokle, dangaus ar dievo rykšte ir t.t. Dažniausiai tai pranašavo artėjančius pražūtingus karus, epidemijas, mirtinas gamtos stichijas ir pan. Pavyzdžiui, garsiosios Halio kometos pasirodymas 1066 m. Anglijos karaliui Haroldui II sukėlė nerimą ir iš tiesų jis patyrė pralaimėjimą normandų kunigaikščiui Viljamui.Ta pati kometa sukėlė daug nerimo ir praeitame amžiuje, nes ji aplink Saulę apskrieja kas 76 metus.

1910 m. eilinė uodeguotos žvaigždės viešnagė prognozuota lemtinga – susidurs su Žeme. Skaityti toliau