Žymos archyvas: Kęstutis Jaskelevičius

V.Visockas. Bedvasio pilietiškumo pelai (6)

Vytautas Visockas

Nelengva susigaudyti, kas šiandien dedasi pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio labai atvirame, lengvai pasiekiamame. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atvirame. Taip, įvykiai, ypač tragiški, mus pasiekia žaibiškai, taip, juos vertinti, komentuoti galimybės didelės. Nugriuvus geležinei uždangai, keliauk nors į pasaulio kraštą (jeigu gauni bent mažiausią Europos Sąjungoje pensiją arba „didžiausią“ bedarbio pašalpą): šiandien pat gali pamatyti, pavyzdžiui, salą Norvegijoje, kur nužudyti dešimtys nekaltų žmonių, ir Oslo aikštėje padėti jų atminimui skirtų gėlių.

Daug sudėtingiau, daug sunkiau suvokti vienų arba kitų įvykių, o juo labiau reiškinių, tendencijų, priežastis, kurios kruopščiai slepiamos. Skaityti toliau

K.Jeskelevičius. Europos Sąjungos pavilioti (2)

Kęstutis Jaskelevičius

Moksleivių pilietiškumo tyrimas, kuris buvo finansuojamas europinėmis lėšomis ir, beje, pasiūlytas ES institucijų, atskleidė keletą keistų dalykų.

Pirma, pilietiškumas, kurio tikrąją esmę vargu ar suvokė tiriamųjų moksleivių grupė, buvo visiškai atsietas nuo tautiškumo.

Šitaip moksleiviams peršama nuostata, kad tautinė priklausomybė yra tarsi antraeilis dalykas, nevertas kokio nors atskiro aptarimo ir dėl savo mažareikšmiškumo neturėsiantis esminės įtakos jaunuolių vertybinėms pozicijoms, ir antroji slapta tyrėjų mintis, sklandžiai išplaukiant iš peršamos pilietiškumo nuostatos, skelbė, kad sieti save su tautine valstybe yra nemodernu ir provincialu. Šiuolaikiška laikyti save Europos piliečiu. Skaityti toliau

K.Jaskelevičius. Lietuvos žemė ir čiabuvio sindromas (4)

Dr. Kęstutis Jaskelevičius

Kas gimdo čiabuvio sindromą?

Į pabaigą artėja pereinamasis laikotarpis, kai nebegalios draudimas žemės ūkio ir miškų paskirties žemę įsigyti svetimų valstybių piliečiams. Ar verta dėl to nuogąstauti? „Tegu tik perka, bus mažiau nedirbamų ir dirvonuojančių laukų“, – tvirtins tūlas miestietis. „Ko čia baimintis, žemės juk neišsiveš“, – antrins jam dar kas nors. O gal vis tik pavojų esama?..

Neįžvelgti grėsmių tuomet, kai tavo valstybės žemes, o tuo pačiu ir teritoriją, nuosavybės teise užvaldo kitų valstybių piliečiai? Ar tik čia nebus čiabuvio sindromas, kurį galima būtų apibūdinti kaip per kelias kartas įskiepytą abejingą ir apatišką požiūrį į savo giminės, kaimo, miestelio ar valstybės ateitį ir likimą. Skaityti toliau