Žymos archyvas: Kelmė

Kelmėje pristatyta V. Kašinsko paroda „Mitologiniai akmenys“ (nuotraukos) (0)

Kelme.lt nuotr.

Liepos 12 d. Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio dailės galerijoje pristatyta Virginijaus Kašinsko tapybos darbų paroda „Mitologiniai akmenys“.

Virginijus Kašinskas yra Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto docentas, tapytojas ir lietuvių mitologijos tyrinėtojas. Autoriaus kūryba persmelkta lietuvių liaudies meno ir gilių tautos tradicijų apmąstymais, ritualinių tradicijų nuotaika ir motyvais, kurie atsispindi V. Kašinsko paveikslų kompozicijoje, simbolikoje, abstrakčioje, ekspresionistinėje tapybos išraiškoje. Skaityti toliau

Kelmėje atidaryta Zino Kazėno–Zikos paroda „Laukiniai vakarai + Rodeo“ (nuotraukos) (0)

parodos autorius Zinas Kazėnas su žmona Marija | P. Šimkavičiaus nuotr.

Rugsėjo 30 d. Kelmės krašto muziejuje linksmai atidaryta Zino Kazėno-Zikos paroda „Laukiniai vakarai + Rodeo“ (fotografija, fotografika, tapyba, asambliažai, videofilmai, kolekcijos – diržai ir sagtys). Muziejaus salėje, kurioje skambėjo kantri (angl. country) muzika, vyko loterija ir apdovanojimai, gausiai susirinko svečių, dėvinčių kaubojaus aprangą arba jos elementus. Tarp garbingų svečių JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Altėja Kauli-Merfri (Althea Cawley-Murphree), Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Pažintinės kelionės (audio, video) (0)

Gerimantas Statinis, Donatas Kryzna ir Jolita Butkutė | A. Sartanavičiaus nuotr.

Pašnekovai: Kaimo turizmo sodybos „Gaja“ šeimininkai – Jolita Butkutė ir Donatas Koryzna.

Kelmės rajone, Pabariukų kaime, jaukiame Dubysos slėnyje, įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Gaja“. Jos šeimininkai gražiai prižiūri aplinką ir turi mažąjį zoologijos sodą – laiko gyvūnus ir dekoratyvinius paukščius. Sodyboje rengiamos vaikų ir jaunimo vasaros stovyklos, kuriose mokoma senųjų amatų, bendravimo su gyvūnais patirtis. Jaunimas gali keliauti Dubysos upe baidarėmis, aplankyti pasroviui esantį indėnų vigvamų kaimą. Numatyta naujovė – kelionė gamtos pažintiniu taku kartu su nešuliniais gyvūnais – lamomis, kupranugariu ir asiliukais. Skaityti toliau

Kelmo šokių naktis atvėrė duris pavasariui (0)

Kelmo sokiai1_rengeju nuotr

Kaip ir kiekvienais metais būriai Pabaltijo liaudies šokių mėgėjų sugužėjo į Kelmo krašto sostinę Kelmę. Tam, kad galutinai atsikratytų žiemos sąstingio ir šokių siautuliu išjudintų visas gyvybines jėgas. Svarbiausia: kad akyse įžiebtų pavasarinį žibėjimą, nušviečiantį visų metų kelius į meilę tarp žmonių, tarpusavio sutarimą ir darną.

Įsisukusios poros, besišypsantys veidai kūrė laimingo pasaulio vaizdinį, kuris sulig kiekvienu šokiu vis giliau įsitvirtino pasąmonėje. Liaudies šokių naktys- tai galingiausias neurolingvistinio programavimo įrankis, pasąmonėje įtvirtinantis nuostatą, kad žmogus yra sutvertas laimingam gyvenimui, Skaityti toliau

Šokdami sutikome pavasarį (2)

Algimantas Baltusis 5

Jau nuo 2009 metų Kelmės kraštą sudrebina džiaugsmingas įvykis – Kelmo šokių naktis, vykstanti kartą metuose, suburianti karščiausias ir jaunatviškiausias Kelmės rajono, net Lietuvos ir Pabaltijo širdis nuostabiausiam bendravimui – šokiams.

Kodėl ši įstabi naktis pavadinta būtent „Kelmo“ vardu? Todėl, kad žmonės susirenka džiaugsmo bangos pakėlimui istorinėje Kelmo sostinėje Kelmėje. Ne kiekvienas žino pačias svarbiausias „Kelmo“ reikšmes. Skaityti toliau

Lietuvos romuvos kviečia kartu švęsti pavasario lygiadienį (6)

pavasario-lygiadienis-ant-puckoriu-2011

Pavasario lygiadienis – tai metas, kai pavasario saulė kopdama vis labiau ilgina dieną ir šviesioji paros dalis persveria tamsiąją. Lietuvos romuvos pažymi šį pavasario virsmą susirinkę šventosiose vietose – alkuose, ant piliakalnių, prie šaltinių. Uždegamos pavasario ugnys, giedamos pavasarinės giesmės, žadinama Žemė – Žemynėlė ir prausiamasi tyru šaltinio vandeniu.

Pavasario lygiadienis bus švenčiamas:

Vilniuje

Vilniečiai lygiadienį atšvęsti galės kovo 20 d., penktadienį, 19 val. Šventaragio slėnyje, Skaityti toliau

Ant Graužikų kalno suliepsnojo trumpiausios nakties laužas (nuotraukos) (0)

Šventės dalyvės Aušros nuotr.

Birželio 21 dieną ant šalia Kelmės esančio Graužikų kalno rinkosi vasaros saulėgrįžos šventės tradicijų sekėjai ir puoselėtojai – buvo švenčiama Rasos šventė.

Tai šventė, kai žmonės drauge trumpiausią metų naktį praleidžia pagerbdami Gamtą ir Saulę, tuo pačiu ilgam pasikraudami gyvenimui energijos.

Graužikų kalnas su trijų terasų aikštėmis, didžiausiu Lietuvos aukuru, šimtamečiais ąžuolais ir daugiakamieniemis liepomis leidžia Skaityti toliau

Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video) (73)

Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

Liepos 12-14 dienomis Kražiuose vyko III Baltų Krivūlė, šaukiama Lietuvos Romuvos. Trečiaisiais metais  krivūlė atvedė gelminės savasties žadintojus į naują pakopą – plačiai atsivėrė durys bendradarbiavimui ir jungimuisi. Baltišką pasaulėžiūros svarba pradedama  įvertinti plačiuose visuomenės sluoksniuose.

Krivūlė sušaukta ypatinga proga ir svarbioje vietoje. Sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Sykiu  tai yra data, kai baltiška dvasia buvo oficialiai pradėta naikinti, tačiau  kartu pradėta ir laiko atskaita, kai Žemaitijos žmonės perėjo į dvasinį pogrindį ir sunkiomis sąlygomis saugojo prigimtinę pasaulėžiūrą, Skaityti toliau

Namai, kvepiantys namine duona (4)

Stepono Jautakio kepama duona. | N.Petrošiūtės nuotr.

Steponą Jautakį iš Kelmės rajono Lašinskių kaimo drąsiai galima vadinti auksarankiu, nes nėra ūkyje tokio darbo, kurio jis negebėtų atlikti. Šis vyras pats iš savos gamybos plytų gali išmūryti sienas ir išpuošti sodybą taip, kaip niekas kitas. Prieš keletą metų Steponas pradėjo kepti duoną.

Šokiruojantys vaizdeliai

S.Jautakis neslepia, kad jam niekada nepatiko parduotuvėse perkama duona. Vyras atidžiai skaitydavo etiketes, rinkdavosi tik mažiausiai sudedamųjų dalių turinčią duoną, bet vis tiek ji nebuvo tokia skani kaip mamos kepta. Tikino, rasdavęs net tokios, kurios ir duona nepavadinsi, nes joje tebuvo 25 proc. miltų. Skaityti toliau

Kelmės moksleiviai kvies mylėti Lietuvą (0)

„Aš tikrai myliu Lietuvą. Ar mylit ją Jūs?“ – šie Marijono Mikutavičiaus dainos žodžiai tinka apibūdinti Kelmės „Kražantės“ pagrindinės mokyklos komandos ryžtą žadinti meilę Tėvynei. Dalyvaudami projekte „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, moksleiviai kvies visus, pirmiausia kelmiškius, susimąstyti, stipriau mylėti savo valstybę, kartu kurti jos gerovę.

„Projekto mokymuose kartu su ekspertais aptarėme daug mums aktualių problemų, Skaityti toliau

Kodėl restauruoti pastatai gerai dega? Labanoro bažnyčia, Kurtuvėnų dvaro svirnas, Tytuvėnų vienuolynas… kas toliau? (24)

Ministrui A.Gelūnui neaišku kodėl dega ką tik restauruoti pastataiSausio 27 d. į Tytuvėnus apžiūrėti sudegusio vienuolyno ir apdegusios bažnyčios buvo nuvykęs Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Kultūros ministras guodžiasi, kad padėtis geresnė negu jis galvojo

„Padėtis yra geresnė, negu mes galvojome, negu galima buvo spręsti iš reportažų, todėl, kad žiniasklaidoje buvo kalbama apie beveik visas suniokotas vertybes. Tačiau iš 343 vertybių sudegė apie 30 – mažiau negu 10 procentų visų saugomų ir atsivežtų vertybių. Skaityti toliau

Kilo gaisras Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne (video) (3)

Ttytuvėnų bažnyčia ir vienuolynas | wikipedia.org nuotr.Sausio 26 d. apie 4 val. ryto kilo gaisras Kelmės rajone esančioje Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne.

Pranešama, kad sudegė vienuolyno stogas ir vis dar liepsnoja palėpė.

Apie 8 val. ryto gaisrą dar gesino 9 ugniagesių autocisternos.

Pranešama, kad gaisro židinys yra vienuolyne, tačiau nudegus vienuolyno stogui, liepsna persimetė ir į bažnyčios pastogę. Skaityti toliau

Tytuvėnų vienuolyno ansamblis po nauju stogu (0)

Baigti dvejus metus trukę Tytuvėnų Švč. M. Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio vienuolyno ir koplyčios stogų tvarkybos darbai. Nauji stogai buvo finansuojami Kultūros paveldo departamento ir Privatizavimo fondo lėšomis. Jų restauravimas kainavo 2018 tūkst. litų. 2010 metais šiems darbams skirta 943 tūkst. Lt, 2011 m. – 1075 tūkst. Lt.

„Restauruoti Tytuvėnų vienuolyno ansamblio pastatai yra atsikuriančios Lietuvos dvasinės ir kultūrinės tapatybės simbolis. Šiuose pastatuose gyvuoja ne tik praeitis, bet ir aktuali dabartis, tęsianti šimtametę kultūros tradiciją, be kurios esame benamiai“, Skaityti toliau

Kelmėje vyks žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai (5)

www.alkas.lt

2011 m. liepos 12 -15 dienomis Kelmėje vyks 24-ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai. Keturias dienas truksiančiuose mokymuose bus skaitomos paskaitos mokoma: žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, šokių ratelių žaidimų, kankliavimo, armonikos, bandonijos smuikavimo, piemenų pučiamųjų instrumentų, kanklių gamybos, lazdų drožybos, pynimo iš šiaudelių, pynimo iš vytelių, akmens tašymo, keramikos, tradicinės juvelyrikos, juostų audimo, siuvinėjimo, audimo staklėmis, folklorinio kostiumo detalių (rangės, riešinės, vytinės juostelės). Skaityti toliau

Kelmo sostinėje sukosi naktinių šokių sūkurys (0)

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt

Jau antrą kartą kelmiškius ir šokio mėgėjus iš kitų pasaulio šalių kovo 12 d. buvo sukvietusi Kelmo šokių naktis, kurią surengė folkloro ansamblis „Knituva“ Kelmės kultūros centre. „Kelmo“, kaip visa ko pagrindo sostinė Kelmė pateisino savo vardą, todėl šokėjų čia galima buvo sutikti ne tik iš Lietuvos, bet ir  iš Latvijos, Rumunijos, Turkijos, Graikijos, Albanijos, Gruzijos, Japonijos.

Senojoje lietuviškoje mitologijoje Dievas Velinas yra atsakingas ir už menus, šokius, dainas, muziką. Garsusis lietuvių istorikas Simonas Daukantas savo veikale „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“ rašė, Skaityti toliau