Žymos archyvas: keliaukim kitaip

Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia keliautojų (0)

Nidos prieplauka | A.Jablonskio nuotr.

Prieš 500 metų Kuršių nerija buvo apaugusi vešliais miškais, kurie saugojo nuo aršių vėjų ir smėlio žvejų kaimelius. Tačiau imta medžius grobikiškai kirsti, sakinti, degti medžio anglis ir gaminti dervą. „Prūsų valstietis neturėjo jokio supratimo apie miško taupymą“, – rašė vienas Prūsijos ūkio inspektorius 1794 metais.

Buvo maksimaliai sumažėjęs nerijos miškingumas, o jūra vis išmesdavo smėlio, kuris, išdžiūvęs ir vėjo genamas, slinko per neriją. Jos gyventojų kova su smėliu tapo pilka kasdienybe… Tačiau apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka daug kas yra atkurta ir dabar visa Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.   Skaityti toliau

Panemunių regioninis parkas kviečia keliaujančius kitaip (0)

Nemunas | K.Stalnionytės nuotr.

„Plaukdamas Nemunu ir žvelgdamas į didingą, nepalaužtą dešinįjį panemunių šlaitą, žinai, jog čia „šalis, kur miega kapuos didvyriai“. Turbūt tai brangiausia bočių krauju pirkta Lietuvos žemės dalis“, – taip apie pakrantes, kur įkurtas Panemunių regioninis parkas, rašė profesorius Česlovas Kudaba. Nemunu į Lietuvą šimtmečiais brovėsi kryžiuočiai, daug kraujo nuplovė upė… Natūraliuose jos šlaituose išlikę ryškūs XIII – XV amžių karų su kryžiuočiais laikotarpio Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai. Tai Palemono kalnas, Skaityti toliau

Žemaitijos nacionalinis parkas kviečia pakeliauti (0)

Koplytstulpis Žemaitijos nac. parke | K.Stalnionytės nuotr.

Žemaitijos nacionalinis parkas – viliojanti turtingos gamtos ir savito kultūros paveldo knyga. Taip teigė ją „pavartyti“ pakvietusi šio parko gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė. Ir iš tikrųjų šiame parke aplankėme labai daug įdomių vietų – Platelių miestelį ir ežerą, Beržorą, Babrungėnų malūną, Plokštinės mišką ir unikalią militarizmo ekspoziciją, aplankėme žemaičių menininkus, Žemaičių Kalvariją ir kitas vietas.

Plateliuose apžiūrėjome iš tašytų rąstų 1744 metais pastatytą šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Bažnyčios šventoriuje palaidoti buvusių Platelių dvaro savininkų grafų Šuazelių palikuonys. Grafas buvo Rusijos caro armijos karininkas, už gerą tarnybą gavęs Platelių miestelį, kur pasistatė dvarą. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Varnių regioninį parką (0)

Varnių reg. parkas | K.Stalnionytės nuotr.

Žemaičių žemės viduryje įkurtas Varnių regioninis parkas, pasižymintis unikaliu kultūriniu ir gamtiniu paveldu. Įdomu, kad čia, prie Lūksto ežero, yra vienintelė vieta ne pajūryje, kur galima rasti gintaro. Taip pat šiose vietose buvo atrasti seniausi ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Pabaltijyje žmonių palaidojimai. Čia – Varniai, laikomi vienu iškiliausių Lietuvos kultūrinių ir religinių centrų. Mikalojus Daukša čia išleido pirmąsias lietuviškas knygas Didžiojoje Lietuvoje. Iš čia pasklido Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis, tad simboliška, kad iki šiol Varnių katedroje stovi šio vyskupo krėslas. Parke išskiriami 32 įvairaus pobūdžio draustiniai ir dar gamtinis rezervatas. Parko teritorijoje aptiktos 182 paukščių rūšys, iš kurių net 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jeigu pasiseks galima pamatyti ir baltąjį kiškį, kuris taip pat įrašytas į raudonąją knygą. Skaityti toliau

Keliaukime po Nemuno deltos regioninį parką (0)

Atvykus į Nemuno deltos regioninį parką, sužinome, kad pasirodo „Iš tikrųjų čia Nemuno nėra“. Nes Nemunas šioje vietoje išsidalina į daugybę atšakų – Atmatą, Pakalnę, Skatulę, Skirvytę, Vytinę, Vorusnę ir kitas, suformuodamas tankų hidrografinį tinklą, bene tankiausią Lietuvoje. Parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra  unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Vištyčio regioninį parką (0)

Vištyčio ežeras

Yra Lietuvoje toks regioninis parkas, kur kelionę pradėjus Lietuvoje, galima pratęsti ir užsienyje. Vištyčio regioninis parkas ribojasi su buvusia Karaliaučiaus sritimi, dabar priklausančia Rusijai, pietuose – su Lenkija. Parko teritorija apima Sūduvos moreninės aukštumos dalį – aukščiausią vietą Baltijos aukštumose Lietuvoje.

Čia galima pamatyti įspūdingus 300 metų senumo ąžuolynus, 200 metų sulaukusius pušynus ir eglynus, išlikusius dar nuo sengirių. Šiame parke augančios 33 augalų rūšys ir 14 rūšių paukščių yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau

Pakeliaukime po Kauno marių regioninį parką (0)

Kauno marių regioninis parkasAr žinojote, kad Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje? Ir kad mokslininkų manymu, panašus vandens telkinys šiose vietose jau yra buvęs ledynmečiu, ir tik vėliau susiformavo Nemunas bei jo slėnis?

Kauno marių regioninis parkas įsikūręs būtent šiose vaizdingose marių pakrantėse. Čia galima apžiūrėti Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos, Kalniškių ir Lašinių atodangas, Rumšiškių ir Dabintos sengires, pasivaikščioti po vieną gražiausių Lietuvoje Girionių parką. Įspūdį palieka Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis kadagynas, bei Pažaislio vienuolynas. Skaityti toliau

Kernavė – lietuviškoji Troja (2)

Kernavė

Yra tokia ypatinga vieta Lietuvoje, kur atsiskleidžia to regiono archeologinės kultūros nuo paleolitinių laikų iki viduramžių. Kernavę galima laikyti senosios pagoniškosios kultūros liudininke, kuri demonstruoja ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius. Įdomu tai, kad visame Baltijos jūros regione nėra kito tokio penkių piliakalnių komplekso, kaip Kernavėje. Tai – ir ledynmečio, ir žmogaus rankų darbo palikimas. Įspūdingą kraštovaizdį čia sudaro ne tik piliakalniai, bet ir kalvos, Pajautos slėnis, Kernavėlės upelio raguvos ir Neris su savo skardžiais. Slėnyje yra saugoma nemažai archeologinių vertybių, pavyzdžiui, Kernavės kapinynas, Kernavės senovinė gyvenvietė ir kt. Skaityti toliau

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas kviečia pakeliauti (2)

Šv. Jonų bažnyčia | nuotr. Kristinos Stalnionytės

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas sulaukia itin daug lankytojų dėmesio. Atvykstama pažiūrėti, kur kažkada gyveno Lietuvos valdovai, stūksojo pilys, pasivaikščioti senamiesčiu, kurio seniausia dalis įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Rezervato teritorija sutampa su dviejų valstybės saugomų archeologijos vertybių ribomis. Pirmoji – Vilniaus piliavietė su Aukštutinės ir Žemutinės pilių istorinėmis vietovėmis ir pačiais reikšmingiausiais Lietuvos kultūros objektais, antroji – Vilniaus piliakalnis su papiliais, išties unikalus kraštovaizdis su Trijų Kryžių, Gedimino kapo, Altanos, Bekešo, Stalo kalnais bei Dainų slėniu.

Senovėje Vilniaus pilių teritoriją juosė galingos mūro sienos. Skaityti toliau