Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.
Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau
Iš Lietuvos kariuomenės ateinančios žinios verčia susimąstyti: karinei tarnybai dėl sveikatos tinkami vos 40 proc. šauktinių. Ar iš tiesų mūsų jaunimas toks fiziškai ir dvasiškai paliegęs? Kas atsitiko, kad jaunuolių sveikata metai iš metų prastėja, ir ką turėtų padaryti valstybė, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata bei to paties mokytų savo vaikus.
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS, Skaityti toliau
Nuo sausio 11 dienos, Lietuvos kino teatruose, pradedama rodyti pulkininko Aleksiejaus Gaiževskio ir dar keliolikos už Lietuvą pasiruošusių atiduoti gyvybę jaunuolių istorija „Spec. Žvėrynas“. Į filmo premjerą A. Gaiževskis atvyksta iš JAV, kur atstovauja Lietuvos kariuomenę NATO transformacinėje vadavietėje. Pulkininkas dalyvaus išankstinėse filmo premjerose ir susitikimuose su žiūrovais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„1991-ųjų sausio įvykių metu buvau dabartinių Seimo rūmų viduje ir buvau pasirengęs kariauti ir, jei reikėtų, žūti. Bet likimas lėmė dar pagyventi, patirti daug karinių bei Skaityti toliau
Lapkričio 5 d. ryte vienas žinių portalas išsamiausiai aprašė, pasak lenkų sporto žiniasklaidos, „didžiausią 2017 metų sporto sensaciją“: „Lietuvių kilmės kovotoja šokiravo MMA pasaulį: nokautavo lenkę ir apsijuosė čempionės diržu“:
Praėjusią naktį Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje nugriaudėjo ilgai lauktas mišrių kovos menų (MMA) turnyras „UFC 217“, kuriame ryškiai sužibo lietuvių kilmės kovotojos Rose Namajunas žvaigždė. /…/ Visiška kovos autsaidere laikyta lietuvių kilmės kovotoja iš JAV savo pajėgumą įrodė ne žodžiais, Skaityti toliau
Šiandien teatro studija „N-7“ į amžinybę palydi savo trupės narį, jaunąjį bardą Aistį Masiulį (1997-2017). Sunku, kada žemiško gyvenimo, jaunystės polėkį nutraukia staigi klastinga liga. Velionis Aistis, buvo paprastas, energingas, darbštus, labai kūrybingos sielos asmenybė.
Aistis buvo Artistas pilna to žodžio prasme. Jis nieko scenoje (ar vaidindamas, ar grodamas, ar deklamuodamas) nedarė bet kaip.
Buvo atsidavęs savo ir savo draugų kūrybai, atidus šalia esančiam, dėmesingas ir dėl to labai mylimas draugų. Mes negalim užmigti nuo klausimų „Kodėl?“ ir „Už ką?“, atrodo, kad gamta nuščiuvo ir sustingo, nes lemtis padarė didžiulę nepataisomą klaidą… Skaityti toliau
Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai
Tarpukario Lietuvoje neretai atsakingas pradinių mokyklų mokytojo darbas buvo pavedamas Lietuvos kariuomenės atsargos karininkams. Tyrinėjant savo krašto istoriją pavyko surasti tokį pavyzdį ir Pašaminės pradinėje mokykloje. Lietuvos kariuomenės dienos proga prisiminkime karininką, mokytoją Kazį Butautį, kuris liko ištikimas Lietuvos karininko priesaikai: „Aš prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės, ginsiu Lietuvos Valstybės garbę ir Nepriklausomybę nuo visų jos priešų, <…>“ [1], o taip pat aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime bei švietėjiškoje veikloje tuometiniuose Kaltanėnų ir Švenčionėlių valsčiuose (Švenčionių apskritis). Skaityti toliau
Lietuvių vyrų žygdarbiai ir narsa nuo seno apipinti legendomis. Štai Teodoriko Didžiojo, Jordano, Izidoriaus Seviliečio ir kitų žymių metraštininkų užrašytais žodžiais, baltai buvo „tie, kurių Aleksandras Didysis patarė nejudinti, Epyro valdovas Pyras irgi jų bijojo, Julijus Cezaris vengė minėti.“ Arkivyskupo Chimeneso de Rados, karaliaus Alfonso X Išmintingojo raštininkai pažymi, jog lietuviai „buvo iš prigimties taurūs ir drąsūs, gražaus ir mandagaus elgesio, reikalus tvarkė atsargiai ir patvariai, išbandyti veiklos ir papročių, vyriškai tvirti, aukšto ūgio ir liekni, kantrūs sužeisti, greitų rankų, stipraus kūno, vikrių kojų, ramaus būdo, šviesios spalvos“. Kokios buvo baltų moterys, kokios vėliau buvo lietuvės šie metraštininkai nutyli. Galima tik konstatuoti Skaityti toliau
Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, rašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.
„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Skaityti toliau
Socialiniuose tinkluose plinta „Laisvės radijo“ („Radio svoboda“) tarptautinio apžvalgininko Jefimo Fišteino kalbos tekstinis variantas rusų kalba. Rubrika vadinasi „Autoriaus teisė“, tai reiškia, kad autoriaus nuomonė nebūtinai atspindi redakcijos požiūrį. Nepaisant, kad laida nuskambėjo rugsėjo pabaigoje, ji leidžia tą triukšmingą reikalą pamatyti kitaip, ypač „kitaip“, nei ją pateikia humanistai kitų sąskaita. (Linas V. Medelis, vertėjas)
Tikriausiai anksčiau niekas nesupriešino gerų žmonių taip nesutaikomai ir atšiauriai kaip pabėgėlių banga, dabar užgriuvusi Europą. Skaityti toliau
„Įstojau į universitetą, tačiau noriu eiti į kariuomenę ir grįžti mokytis kitais metais“, – su tokia dilema susidūrė Šarūnas Vanagas ir dešimtys kitų jaunuolių, pasiryžusių tarnauti Tėvynei, tačiau bijančių prarasti valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose.
Iš Visagino kilęs vaikinas jau nuo pat vaikystės žavisi kariuomene, tad nuo rugpjūčio 24 dienos pradeda savanorišką karo tarnybą Dragūnų batalione Klaipėdoje. Nors jau žinojo, kad devynis mėnesius valgys kareivišką košę, abiturientas pateikė dokumentus ir įstojo ne tik ten, kur svajojo, bet ir pakliuvo tarp už mokslą nemokėsiančių studentų.
„Norėjau pažiūrėti, kaip seksis, ar pavyks pakliūti į norimą specialybę, tad nelaukiau kitų metų. Kažkur buvau skaitęs, jog universitetas gali išsaugoti mano vietą, tačiau nieko konkretesnio neradau“, Skaityti toliau
1977 – tiek norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą birželio 26 d. duomenimis pareiškė vaikinų ir merginų. Tarp jų ir jau ketverius metus Anglijoje gyvenantis 19- metis vilnietis Edgaras Jankauskas. Anglijoje Edgaras mokėsi verslo vadybos ir informacinių technologijų, turėjo darbą, bet iš jo išėjo – nori rasti tokį, kuris būtų susijęs su studijuotais mokslais. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje jam – ir piliečio pareiga, ir noras patirti naujų dalykų. Skaityti toliau
Algirdas Patackas buvo ypatingas asmuo su ypatinga vieta Lietuvos dvasinėje panoramoje.
Labai reikalingas pačiu savo buvimu, todėl nepamainomas.
Karys arba dvasios dalykų sargybinis, kurio kritusio nepakeis kitas karys ar sargybinis. Kito nėra.
Lietuva, garbė ir teisingumas jam buvo ne gretutiniai svarbūs dalykai, o tarsi viena: savotiška būties šerdis, esminė konstanta, apie kurią susidėsto gyvenimas ir požiūriai į gyvenimą. Skaityti toliau
Pro memoria Liudui Simučiui (1939-2014)
Mirė Liudas Simutis. Nuo vėlių suolelio ant balto dausų žirgo persikėlė į Anapus partizanas, karys, politinis kalinys, signataras, Vyčio ordino karininko kryžiaus kavalierius…. Sąmoningai jo įvardijimų sąrašą pradedu nuo partizano, o ne nuo signataro, nes partizanas yra svarbiau nei signataras ar ordininkas. Nuopelnai aukščiausioms vertybėms, tokioms kaip Tėvynės meilė, yra matuojami kaina, kurią žmogus yra pasiryžęs sumokėti. Skaityti toliau
Skiriu artėjančiam birželio 29 d. Referendumui dėl Lietuvos Žemės
Mūsų sakmės perspėja – artėja laikai, kai vienam gaidžiui papjauti gali prireikti net devynių vyrų… Ir ne kokiam gaidžiui mutantui, o paprastam lietuviškam kakariekūnui – kokių devynių specialistų, neskaitant buhalterio, direktoriaus ir vadybininko. Didvyrių ir milžinų laikai užtikrintai baigėsi. Įžengėme į nykštukų puotos ant milžinkapių fazę.
Kur dingo kario dvasia? Gal ji perėjo lenkams ar gudams sėkmingai ir sumaniai besisavinantiems herojinę Lietuvos istorijos galią? Skaityti toliau
Rugsėjo 5 d., ketvirtadienį, 20.00 val. klube „Artistai“ Vilniuje, klausytojams bus pristatytas tris metus kruopščiai kurtas ir rugpjūčio mėn. pabaigoje baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ išleistas pirmasis „Ugniavijo“ muzikinis albumas.
Dvylika karinio-istorinio folkloro dainų, kurias atlieka keturių jaunų vyrų grupė, pritardami senoviniais instrumentais – toks debiutinio „Ugniavijo“ albumo turinys. Autentiški senųjų lietuvių dainų žodžiai ir melodijos jame perteikiami stipriomis vyriškų balsų dermėmis, karingais būgnų ritmais, arhaišku dūdmaišių, lumzdelių ir kanklių skambesiu. Skaityti toliau
Birželio 8-9 dienomis Panemunių regioniniame parke, Plokščių sen. Šakių raj. vyks XII-XIII a. senovės Baltų amatų ir Karybos šventė „Karo žirgas 2013“.
Šventė vyks Užnemunės regione, kuriame nedažnai yra rengiami gyvosios istorijos renginiai. Tiek Sūduvos (Suvalkijos) sostinėje Marijampolėje, o juo labiau atokesniuose regionuose, tokie renginiai labai kelia patriotiškumo dvasią, supažindina jaunimą su Lietuvos, Baltų genčių istorija, senaisiais amatais. Organizatoriai nuolat stengiasi, rengdami tokias šventes, sudominti jaunimą ir įtraukti į amatų dirbtuves, seminarus ir kitą panašią veiklą. Skaityti toliau
