Žymos archyvas: kalvis

Seime bus pristatyta tautodailininko S. Kronio paroda „Tradicijų dermė kryžių viršūnėse“ (0)

Kryždirbys Saulius Kronis | asmenininė nuotr.

Balandžio 3 d., trečiadienį, 15 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje Seimo narys Antanas Baura atvers tautodailininko Sauliaus Kronio kalviškosios kryždirbystės parodą „Tradicijų dermė kryžių viršūnėse“. Koncertuos Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestras „Sklepučini“ (dirigentas – Vilmantas Vapsva), kuriame tūba groja ir tautodailininkas S. Kronis.

Parodoje „Tradicijų dermė kryžių viršūnėse“ pristatoma pastarojo dešimtmečio autorinių kryžių ir saulučių kolekcija, sukurta laikantis Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kalėdos primena – Lietuva yra ČIA! (26)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, G. Vaiškūnaitės nuotr.

Saulei įriedėjus į žiemos žemuosius rytus ir Pasauliui panirus į didžiosios tamsos galių gelmes – švenčiame Kūčias bei Kalėdas.

Mūsų protėvių sakmės byloja – kadai Pasaulis skendėjo Tamsoje. Tuomet Dieviškas Kalvis, pasak senųjų metraščių vardu Televelis, paėmęs blizgančią geležį, kalė, kalė ir per šešerius metus nukalė Saulę. Tada, užlipęs ant aukščiausios trobos, įmetė ją į Dangų. Ir iki šios dienos Ji ten tebešviečia. Latvių sakmėse priduriama, jog Saulę sukūrė Dievas su Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti ir atkurtos koplyčios atidarymas (4)

Trakų pilis | trakaimuziejus.lt nuotr.

Spalio 26 d., penktadienį, 17 val. Trakų Salos pilies (Kęstučio g. 4, Trakai) Didžiojoje menėje vyks kasmetis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Kristaus apaštalas ir Marijos riteris: didžiojo kunigaikščio Vytauto bažnytinės fundacijos“, meninėje renginio dalyje – Trakų meno mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas. Vėliau bus atidaryta nauja ekspozicinė erdvė, įrengta aukščiausiame pilies bokšte-donžone, kur, manoma, buvo pilies koplyčia. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Mirė tautodailininkas, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis (video) (2)

Vytautas Jarutis (1936-2017) | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 27 d. Lietuva neteko Vytauto Jaručio garsaus tautodailininko, Lietuvos kalvių kalvio, Alytaus miesto garbės piliečio, patrioto, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos nario.

V. Jarutis gimė 1936 m. spalio 16 d.  Žagarėje, Joniškio r.  Bet jo tėvai greit persikėlė į Žemaitiją, ten ir užaugo. Mokėsi pradinėje Užvenčio mokykloje. Jos nebaigė. Tėvas slapstėsi nuo sovietų, bet 1946 m. buvo sugautas ir ištremtas į lagerį. 1955 m. Vytautas tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Pradžioje Vilniuje, vėliau Skaityti toliau

Į Druskininkus sumanūs vietos gyventojai vilioja ir amatais (0)

surus-vejai-logoDruskininkai – Dzūkijos perlas ir vienas gausiausiai lankomų Lietuvos kurortų, turistų mėgstamas dėl įspūdingos gamtos bei didelės poilsio centrų ir gydyklų pasiūlos. Vis dėlto tik nedaugelis žino, kad toliau už miesto taip pat verda gyvenimas – netoliese įsikūrusiuose kaimuose ir miesteliuose galima mėgautis išskirtinėmis vietos gyventojų siūlomomis pramogomis bei unikaliais turistiniais maršrutais.

Štai vos 6 km nuo Druskininkų nutolusiame Didžiasalyje smalsuolius pasitinka sūrių gamintoja Gražina Auguvienė. Moteris savo gaminiais ir jau beveik 5 metus vedama žaisminga programa garsina Druskininkų kraštą ir pritraukia minias turistų, Skaityti toliau

Pas kalvį Vilių (1)

Kalvis Darius Vilius | ve.lt nuotr.

„Kviečiu visiems drauge pajausti, kokia jėga slypi senosiose lietuvių dainose, atgaivinti ir pažinti mūsų protėvių paliktus turtus. Pasiklausę įrašų ar pagal natas pabandysime sudainuoti Pamario krašte L. Rėzos surinktas ir kitas lietuvių liaudies išsaugotas dainas. Renkamės pas Darių Vilių. Jaukiai gurkšnodami arbatą pasimėgausime prasmingu vakaru…“

Šeštadienį, vasario 18 d., Darius Vilius vilkytiškius kvietė į dainų vakarą – pabūti, pabendrauti, „išdainuoti tamsumus“. Kvietė praleisti vakarą jo namuose – be svaigalų, be pykčio, su daina ir darna. Skaityti toliau

Kviečia kalvystės paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“ (0)

Rengėjų nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11) bus atidaryta „Lietuvos kalvių kalvio“, „Aukso vainiko“ laureato, tautodailininko, restauratoriaus, kalvio kryždirbio Virgilijaus Mikuckio kalviškosios kryždirbystės kūrinių paroda „Žemaitijos geležiniai ritmai“. Joje bus pristatyti V. Mikuckio senosios kryždirbystės interpretacijomis pagristi pastaraisiais metais sukurtai ryškiausi kalviškosios kryždirbystės kūriniai.

Kryždirbystės, nepakartojamos lietuvių liaudies meno šakos, į UNESCO Reprezentatyvųjį Skaityti toliau

Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau

Seime pristatoma kalvio R.Grekavičiaus darbų paroda (0)

kalvis_Ricardas Grekavicius_xxamzius.lt

Birželio 28 d., antradienį, 14 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario,  Lietuvos kalvių sąjungos nario, respublikinės parodos „Aukso vainikas“ 2012–2013 m. prizininko, kalvio Ričardo Grekavičiaus darbų paroda „Mano kryždirbystės kelias“. Parodą atvers Seimo narė Raminta Popovienė.

Ričardas Grekavičius savo darbus pristato visoje Lietuvoje, dalyvauja įvairiuose pleneruose, rengia parodas muziejuose, kultūros ir švietimo įstaigose, bibliotekose. Skaityti toliau

„Bėk, bėk žirgeli!“ – vasaros „Sartai“ (0)

„Bėk, bėk žirgeli!“ | zum.lt nuotr.

Birželio 4 d. 9 val., kaip ir kasmet pirmąjį birželio šeštadienį, Niūronių kaime (Anykščių r.) vyks tradicinė kultūros šventė „Bėk bėk, žirgeli!“. Anykščių kraštas neįsivaizduojamas be jau ketvirtą dešimtmetį vykstančios šios respublikinės žirgų sporto ir tradicinės kultūros šventės.

„Tokios šventės labai reikalingos, jos leidžia žmogui atitrūkti nuo kasdienių darbų, pasisemti įkvėpimo, pasidžiaugti žirgų grožiu, parodyti savo gebėjimus visiems šventės dalyviams – vaidinti, šokti, dainuoti, demonstruoti amatus. Skaityti toliau

Busk, Žemyna Žiedkėlėle – artėja pavasario lygiadienis! (0)

Kaziuko mugės eitynėse nešama Kalvelio stovyla | J. Antulio nuotr.

Kovo 19 d. 19.30 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į Šventaragio slėnį, šalia Katedros į Pavasario lygiadienio šventę. Valdovų rūmų kaimynystėje, trijų herojų – Poeto, Artojo ir Kareivio – akivaizdoje, visi dalyvaujantys pavasario lygiadienio šventėje, kaip žada šventės rengėjai – sutiks mitinį Kalvį, kalantį saulę, valdovą Perkūną, laidantį į žemę  ugnies kirvukus, išvys atgyjantį gyvybės medį, kuriame gieda paukščiai, nuo kurių giesmės visas Šventaragio slėnis pražysta šviesos žiedais.

Metų ciklas panašus į kelionę, pusiaukelė čia – lygiadienyje, kuris svarbus ne tik Žemei, bet ir šviesos išsiilgusiam žmogui. Pavasario lygiadienis yra žemės kūrinijos šventė, jos gyvastingumo galios pažadinimo metas. Skaityti toliau

Medininkų pilis kviečia į šeimos dieną (2)

Šeimos diena Medininkų pilyje | Rengėjų nuotr.

Spalio 3 d., pirmąjį mėnesio šeštadienį, Medininkų pilyje vyks šeimos dienos šventė. Joje bus laukiami tiek tėveliai ir mamytės, tiek ir mažieji pabiručiai. Šventės šūkis – ,,Visi mokomės kartu“. Kodėl? Todėl, kad tai pirmoji tokia šventė šioje tvirtovėje. Jos tikslas yra bent vieną dieną vieniems iš kitų pasimokyti, kaip muziejus galėtų prisitaikyti prie šeimos ir ką šeima gali rasti muziejuje.

Šios trumpos šventės metu Medininkų pilyje bus skaitomos pasakos, vyks Skaityti toliau

Trijų karalių dieną Vilniuje geriausiems liaudies menininkams bus įteikti „Aukso vainikai“ (1)

Trys karaliaiTradiciškai Trijų karalių dieną, sausio 6 d., 13 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks jau dešimtosios respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laimėtojų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės.

Konkursinių parodų ciklas, sumanytas ir pradėtas 2005 metais, turėjo ypatingą uždavinį – išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Šis sumanymas davė gražių vaisių – Lietuvoje netrūksta talentingų meistrų, metai po metų pristatančių įspūdingas savo kūrinių kolekcijas. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Titnagis (1)

Ringaudo nuotr.

Kitąkart labė senė pri tėva buva sūns labė stipras – teip stipras, kad ko tik dirbdava, nieka negalėdava padirbti: visko sulaužydava arba partraukdava. Išejęs arti, išaro kišdava į žemę teip gilė, kad, negalint išversti žemes, turėja lūžti. O jei kada atseidava jam krauti šiena ar šiaudų vežimo, tė niekados nepriverždava: tada ar vadžios trūkdava, ar kartis lūždava.

Tėvs, neturėdamas nei kokios naudos iš teip stipra sūnos, laide jį pri kalvia mokytis kalvystes, kad užsidirbtų sau duonos, išmokęs tokį amato. Skaityti toliau

Vytauto Lukšo ir grupės „Kaukoras“ šventinio laiko išgyvenimai (0)

„Kaukoras“

2012 metais advento laikotarpiu Vilniuje įvyko senovinį ritualą primenantis koncertas –  grupė „Kaukoras“ kartu su vargonininke Liauda Vaitkūnaite atliko žiemos saulėgrįžai skirtą kūrinį – „Saulės vadavimo apeigas“. Jame skambėjo senąja tradicine maniera atliekamos kalendorinės dainos, buvo šokami ritualiniai šokiai, o juos į vieną visumą jungė vargonų skambesys, simbolizuojantis paslaptingą visatos gausmą. Apeigų pirmavaizdis – Dzū­ki­jo­je iš­si­li­kusios ad­ven­to ir Ka­lė­dų lai­ko­tar­pio apei­gos: mer­gi­nų ini­cia­ci­jo­s, ves­tu­vių vai­di­ni­mai. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie kalvio ir velnio sutartį (1)

historylib.org nuotr.

Vienas kalvis, vardu Jokūbas, turėjo labai nedorą pačią: ji visa nerimo, kodėl juodu teip vargsta. Vieną sykį su piktumu liepia jinai savo vyrui, idant jis jai būtinai piningų pristatytų. Sako:
– Nors dūšią velniui parduok, o piningai kad man būtų, ir gana!

Nežinodamas, ką veikti, nuėjo į kalvę savo. Arti kalvės pasitinka jį velnias ir klausia:
– Ko teip nuliūdęs esi, Jokūbe?

Jokūbas apsakė velniui visą vargą. Velniui labai patiko. Jis tuojaus ėmė derėtis su Jokūbu. Sutiko ant galo, kad jis, metams praslinkus, atsiųs velniuką atimti Jokūbo dūšią, Skaityti toliau

Kalvės žaizdre grūdinta draugystė (0)

Kalviai Dieveniškėse | dieveniskiutvm.lt nuotr.

Birželio 27 d. Dieveniškių verslo ir technologijų mokykloje (Šalčininkų raj.) baigėsi tris dienas trukęs tarptautinis kalvių pleneras „Dieveniškės kalvių vijose 2012”, kuriame dalyvavo meistrai iš Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Plenero dalyviai, kiek pasukę galvą, ką gražaus ir įsimintino būtų galima kartu nuveikti per tris dienas, vienu balsu nutarė padaryti naujus vartus į Dieveniškių verslo ir technologijų mokyklos teritoriją. O to sumanymo esmė – lakoniškais simboliais papasakoti, kokių amatų galima išmokti šioje tegul atkampiausioje, bet turtingą etnokultūrinę praeitį turinčioje vietoje. Skaityti toliau

Menininkas iš rezervato (2)

Antanas Vaškys

Toli nuo mašinų ūžesio, nuo triukšmo ir kitokių civilizacijos blogybių Plokštinės rezervate it sala dunkso šimtmečius skaičiuojanti sodyba. Tai bene vienintelė sodyba Lietuvoje, esanti rezervato viduryje, o aplink ošia pirmykštis miškas, neliečiamas jau daug šimtmečių. Šioje sodyboje gyvena ir kuria garsus skulptorius, akmentašys, restauratorius, dailidė, kalvis ir kitokių vyriškų amatų žinovas Antanas Vaškys. Pats Antanas sakosi esąs tik savamokslis, jei atmestume tai, jog mokėsi tuometiniame Telšių taikomosios dailės technikume.

Tarp draudimų

Antanas sunkiai įsivaizduojąs, kaip gyventų mieste. Skaityti toliau

Kviečia amatų, darbų ir pramogų dienos Lietuvos liaudies buities muziejuje (0)

Gegužės 25-26 dienomis (nuo 10 iki 16 val.) Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Amatų, darbų ir pramogų dienas. Jose susipažinsite su senaisiais lietuvių amatais ir senoviniais kaimo darbais.

Dvi dienas amatininkai ir muziejininkai dirbs ne tik miestelyje, bet ir kiekvieno etnografinio regiono sodybose. Gerą ūpą kels kaimo kapelos ir folkloro ansambliai, veiks tautodailininkų mugė.

Dzūkijos sodybose bus drožinėjama, verpiama, pinama iš vytelių, lipdoma iš molio, gaminami vaikų žaislai. Pagal senovinį receptą virsime kvietinę košę Skaityti toliau

„Naktis Trakų salos pilyje“ – su riteriais, muzika ir lobio ieškojimu (0)

Naktis Trakų pilies saloje

2012 m. gegužės 18 d. Trakų istorijos muziejus (TIM) jau septintąjį kartą Salos pilies menes lankytojams atvers sutemoms gaubiant Galvės ežerą ir kviečia dalyvauti Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuojamame renginyje.

Tik kartą per metus muziejus suteikia galimybę naktį susipažinti ir pabendrauti su viduramžių pilies gyventojais – amatininkais, kilmingomis damomis ir jų riteriais, mažakalbiais vienuoliais, didžiuoju kunigaikščiu, dvaro dailininku bei paslaptingomis pilies dvasiomis.

„Šis renginys nuo pat pirmojo karto sulaukė didelio lankytojų dėmesio, – sakė Virgilijus Poviliūnas, TIM direktorius. – Todėl, nepaisant to, kad vėlyvi renginiai reikalauja daugiau pastangų ir įdirbio, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II) (1)

„Saulės vežimas“, Danija, Bronzos amžius (XIV-XV a. pr. m. e.)

Tęsinys, pradžia ČIA.

Zoomorfiniai Saulės vaduotojo pagalbininkai          

Pastarojo meto darbai etnoastronomijos srityje ir konkrečiai lietuviško Zodiako tyrinėjimai34 leido iškelti hipotezę, kad būtent Kalėdų ir Užgavėnių karnavalo veikėjai, ypač seniausios35 zoomorfinės karnavalinės kaukės, kaip tik ir galėjo būti tie Saulės vadavimo ritualo atlikėjai, vaizduojantys mitinius herojus, išvadavusius Saulę ir atkūrusius kosminę tvarką. Archajiškuose Šiaurės Azijos ir Šiaurės Amerikos genčių mituose dangaus šviesulių išlaisvintojais laikomi būtent įvairūs zoomorfiniai kultūriniai herojai: Juodvarnis arba Juodvarnio sūnus, Ežys, Kojotas, Bebras36 ir kt.  Skaityti toliau