Žymos archyvas: Jūratė Markevičienė

Paskaita „Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos“ VILNIUJE (0)

„Misionierių vienuolynas ant Išganytojo  kalvos: ansamblio istorija ir likimas“ Architektūrologė Jūratė Markevičienė.

Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 3, Vilniuje) tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio objektus, kurie per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje.

Naujojo paskaitų ciklo tema – „Vilniaus praeities aktualijos: naujausi tyrimai ir problemos“. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą sudarys dešimt paskaitų, kurios prasidėjo lapkričio 15 dieną ir truks iki kovo 14 dienos.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną išskirti į dvi kryptis. Pirmoji kryptis – Vilniaus tyrimų aktualijos. Pranešėjai kalbės apie sostinėje esančius objektus, dėl kurių šiuo metu verda didžiausios aistros ir vyksta įvairūs teisminiai ginčai. Tai Misionierių bažnyčia ant Išganytojo kalvos ir šioje teritorijoje vykdomi statybos darbai, ligoninė prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dvarelis Žygimantų g. 12.

„Paveldosauga sukelia kibirkštis. Vilniaus senamiestis reikalauja regeneracijos, bet ne brutalaus keitimo. Dabartinė situacija rodo esant didžiulį interesų konfliktą tarp verslininkų ir dalies visuomenės. Visuomenės interesas – nekomercinis, siekiantis išsaugoti Vilniaus senamiesčio unikalumą ir autentiškus jo objektus. Kitas interesas – ekonominis, komercinis ir invazinis, kai elgiamasi pagal trumpalaikės naudos principą, o apie pasekmes negalvojama. Norime, kad visuomenė išgirstų ir suvoktų tų vietų išskirtinumą, reikšmingumą, susipažintų su pastatų istorija. Vilniaus senamiestis yra UNESCO paveldo sąraše ir su juo negalima elgtis bet kaip“, – teigia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus pristatanti Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos skyriaus Vilniaus tyrinėjimų grupės vadovė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Kita kultūros istorijos vakarų paskaitų dalis skirta tebevykstantiems Vilniaus Aukštutinės pilies tyrimams. Klausytojai turės galimybę išgirsti skirtingų specialistų – archeologų ir geologų – vertinimus, sužinoti apie Gedimino kalno gelmėse slypinčias paslaptis. B. R. Vitkauskienė pristatys iki šiol netyrinėtą prof. Mariano Moreliovskio rankraštį apie Aukštutinę pilį.

„Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai tebetęsia tyrimus vietoje, kur buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių kūnai. Geologiniu ir archeologiniu požiūriu ištyrinėti ir Gedimino kalno šlaitai. Tyrimus pristatysime visuomenei. Kai kurie iš tų atradimų svariai papildys iki šiol žinotą Gedimino kalno istoriją“, – sako B. R. Vitkauskienė.

Renginiai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), paskaitų pradžia 17 val. 30 min.

Bilieto kaina – 0,60 euro.

2018–2019 m. vakarų ciklo programa

Gruodžio 20 d. Misionierių vienuolynas ant Išganytojo  kalvos: ansamblio istorija ir likimas Architektūrologė Jūratė Markevičienė

Sausio 17 d. Gedimino kalno šlaitų archeologiniai tyrimai Archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė

Sausio 24 d. 1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi  istorijos pėdsakais Istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė

Sausio 31 d. Gedimino kalno šlaitų geologiniai tyrimai Geologas dr. Vytautas Račkauskas

Vasario 7 d. Biržų-Dubingių Radvilų rūmų  (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai Archeologas Ignas Sadauskas

Vasario 28 d. Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne  2017–2018 metais Archeologai Gytis Grižas, Valdas Steponaitis

Kovo 14 d. Vilniaus Aukštutinės pilies analizė  prof. Mariano Moreliovskio  rankraštyje (1940–1942 m.) Dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė

Misionierių ansamblis Vilniuje: šiandien jis panašus į paukšį nukirstu sparnu (0)

Misionierių sodai. Statybos. | Gyčio Oržikausko nuotr.

Gruodžio 20 d. 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3),  architektūrologė Jūratė Markevičienė skaitys paskaitą apie Misionierių vienuolyną ant Išganytojo kalvos Vilniuje. Architektūrologė pristatys unikalaus ansamblio istoriją, misionierių ir Gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą ir likimą.

Anot J. Markevičienės, Misionierių pastatų ansamblio kompozicija iki šiol priminė skrendantį paukštį: centrinėje ašyje išlaki dominantė bažnyčia bei už jos simetriškai išsidėstęs vienuolynas, o iš šonų skleidžiasi du ilgi žemi sparnai (vienaukščiai fligeliai prie Subačiaus gatvės ir sodai), Skaityti toliau

Paskaita „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“ VILNIUJE (0)

Archeologo Roberto Žukovskio ir architektūrologės Jūratės Markevičienės paskaita „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.

Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 3, Vilniuje) tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į paskaitas apie istorinius Vilniaus senamiesčio objektus, kurie per pastaruosius metus sulaukė didžiausio atgarsio visuomenėje.

Naujojo paskaitų ciklo tema – „Vilniaus praeities aktualijos: naujausi tyrimai ir problemos“. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą sudarys dešimt paskaitų, kurios prasidėjo lapkričio 15 dieną ir truks iki kovo 14 dienos.

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai šį sezoną išskirti į dvi kryptis. Pirmoji kryptis – Vilniaus tyrimų aktualijos. Pranešėjai kalbės apie sostinėje esančius objektus, dėl kurių šiuo metu verda didžiausios aistros ir vyksta įvairūs teisminiai ginčai. Tai Misionierių bažnyčia ant Išganytojo kalvos ir šioje teritorijoje vykdomi statybos darbai, ligoninė prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, dvarelis Žygimantų g. 12.

„Paveldosauga sukelia kibirkštis. Vilniaus senamiestis reikalauja regeneracijos, bet ne brutalaus keitimo. Dabartinė situacija rodo esant didžiulį interesų konfliktą tarp verslininkų ir dalies visuomenės. Visuomenės interesas – nekomercinis, siekiantis išsaugoti Vilniaus senamiesčio unikalumą ir autentiškus jo objektus. Kitas interesas – ekonominis, komercinis ir invazinis, kai elgiamasi pagal trumpalaikės naudos principą, o apie pasekmes negalvojama. Norime, kad visuomenė išgirstų ir suvoktų tų vietų išskirtinumą, reikšmingumą, susipažintų su pastatų istorija. Vilniaus senamiestis yra UNESCO paveldo sąraše ir su juo negalima elgtis bet kaip“, – teigia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus pristatanti Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos skyriaus Vilniaus tyrinėjimų grupės vadovė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.

Kita kultūros istorijos vakarų paskaitų dalis skirta tebevykstantiems Vilniaus Aukštutinės pilies tyrimams. Klausytojai turės galimybę išgirsti skirtingų specialistų – archeologų ir geologų – vertinimus, sužinoti apie Gedimino kalno gelmėse slypinčias paslaptis. B. R. Vitkauskienė pristatys iki šiol netyrinėtą prof. Mariano Moreliovskio rankraštį apie Aukštutinę pilį.

„Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai tebetęsia tyrimus vietoje, kur buvo rasti 1863–1864 metų sukilėlių kūnai. Geologiniu ir archeologiniu požiūriu ištyrinėti ir Gedimino kalno šlaitai. Tyrimus pristatysime visuomenei. Kai kurie iš tų atradimų svariai papildys iki šiol žinotą Gedimino kalno istoriją“, – sako B. R. Vitkauskienė.

Renginiai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), paskaitų pradžia 17 val. 30 min.

Bilieto kaina – 0,60 euro.

2018–2019 m. vakarų ciklo programa

Lapkričio 29 d. Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai Archeologas Robertas Žukovskis,  architektūrologė Jūratė Markevičienė

Gruodžio 13 d. Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo  bažnyčios istorijos vingiais Architektė Violeta Bruzgelevičiūtė

Gruodžio 20 d. Misionierių vienuolynas ant Išganytojo  kalvos: ansamblio istorija ir likimas Architektūrologė Jūratė Markevičienė

Sausio 17 d. Gedimino kalno šlaitų archeologiniai tyrimai Archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė

Sausio 24 d. 1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi  istorijos pėdsakais Istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė

Sausio 31 d. Gedimino kalno šlaitų geologiniai tyrimai Geologas dr. Vytautas Račkauskas

Vasario 7 d. Biržų-Dubingių Radvilų rūmų  (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai Archeologas Ignas Sadauskas

Vasario 28 d. Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne  2017–2018 metais Archeologai Gytis Grižas, Valdas Steponaitis

Kovo 14 d. Vilniaus Aukštutinės pilies analizė  prof. Mariano Moreliovskio  rankraštyje (1940–1942 m.) Dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras apie dvarelį Žygimantų g. 12 (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

lapkričio 29 d., 17.30 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyks kultūros istorijos vakaras.

Šio vakaro tema „Dvarelio Žygimantų g. 12 ir jo aplinkos archeologiniai ir urbanistiniai tyrimai“.

Šiame ketvirtadienio kultūros istorijos vakare dvarelį Žygimantų g. 12 ir jo aplinką pristatys du skirtingų sričių specialistai – archeologas Robertas Žukovskis ir Vilniaus urbanistinės raidos tyrinėtoja Jūratė Markevičienė. Skaityti toliau

M. Puidokas. Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma? (6)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsisiūbavus diskusijoms dėl kultūros paveldo apsaugos reformos kai kas net lojalumą valstybei pamiršta. Turiu omenyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kadenciją baigiančią direktorę Dianą Varnaitę ir jos pavaduotojus.

Pavadinti Kultūros paveldo departamento veiklą sėkmės istorija gali tik nuo realybės labai stipriai nutolę žmonės, o pareiškimai apie reformatorių bolševikinį mąstymą ar Maskvos organizuojamą Kultūros paveldo departamento naikinimą ne tik nusipelno įvertinimo tarnybinės etikos Skaityti toliau

Kas laimės „urbanistinį karą“? (video) (1)

Paveldo komisijos archyvas | Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Lapkričio 15–16 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos sumanymu, Lietuvoje įvyks tarptautinis susitikimas su Europos Tarybos žinovais, kitų šalių atstovais dėl Lietuvos galimybės prisijungti prie Faro konvencijos. Akivaizdu, kad bandymai ratifikuoti konvenciją Lietuvoje gana sunkūs, trunkantys daugiau nei 10 metų, stokojantys ryžtingų sprendimų ir politinio pritarimo.

Spalio 4 d., Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Seimo Kultūros komiteto ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos rengto susirinkimo – „Viešoji komunikacija ir bendruomenių vaidmuo saugant kultūros paveldą“ dalyviai vieningai Skaityti toliau

Kas siekia silpninti Lietuvos etninės kultūros ir paveldo valstybinę apsaugą? (video) (tiesioginė transliacija) (2)

Seimo švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys

Šiandien lapkričio 15 d. 17 val. Seime vėl bus svarstomas dviejų institucijų Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) jungimo klausimas.

Įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo Seime buvo įregistruotas Seimo Valdybos sudarytos darbo grupės vardu dar šių metų birželio 1 d. Juo siūloma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), Skaityti toliau

Kokią turime etninės kultūros valstybinę politiką? (audio) (9)

www.ziniur.lt

Jonas Vaiškūnas
J.Markevičienė
V.Stundys

Birželio 3 d. „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ žurnalistas Audrys Antanaitis apie svarbiausių valstybinių lietuvių etninės kultūros ir Lietuvos paveldo įstaigų veiklą ir ateitį kalbėjosi su Etninės kultūros globos tarybos nariu, etnologu Jonu Vaiškūnu, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare, menotyrininke Jūrate Markevičiene ir Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu. Skaityti toliau