Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama. Skaityti toliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui pristatė 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir kitų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 5,02 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir beveik 5,01 mlrd. eurų išlaidas. Socialinio draudimo įmokų tarifų, pasak ministro, 2021 m. nesiūloma keisti.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seimui pristatė 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – numatoma, kad pajamos ir išlaidos kitais metais sieks po 2,37 mlrd. eurų. Lyginant su šių metų patvirtintais rodikliais jos didės 65,2 mln. eurų ( 2,8 proc.).
Numatoma, kad 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ateitį.
Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonomikos raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc. Skaityti toliau
Lietuvą ir pasaulį šiemet stipriai krečiant koronaviruso pandemijai, atlyginimai Lietuvoje, lyginant su praeitais metais, augo beveik perpus mažiau, rodo „Baltic Salary Survey“ tyrimas. Dalis įstaigų išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Nors Baltijos šalių kontekste atlygiai Lietuvoje šiemet kilo ne sparčiausiai, čia organizacijos nusitiekusios optimistiškiausiai – 9 iš 10 įmonių kitąmet planuoja atlygius didinti vidutiniškai 4,1 procento. Skaityti toliau
Ištikimas šuo, murkianti katė, o gal – ilgaausis triušis? Nusprendus į namus priimti naują šeimos narį – naminį gyvūnėlį, šeimininkai ne retai susiduria su klausimu, kaip išsirinkti tinkamiausią. Kaip pastebi didžiausio zoologijos prekių parduotuvių tinklo Lietuvoje KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė, su naujuoju šeimos nariu atsiranda nemažai atsakomybių ir ilgalaikių įsipareigojimų, tad renkantis gyvūną vertėtų tinkamai įsivertinti kelis ypač svarbius dalykus.
Augintinio bruožai ir būdas Skaityti toliau
Tris mėnesius trukęs karantinas patuštino Lietuvos gyventojų pinigines – jo metu daugiau nei pusė namų ūkių susidūrė su padidėjusiomis išlaidomis, rodo apklausa. Kas trečias šalies gyventojas karantino metu daugiau pinigų išleido maistui, kas ketvirtas daugiau nei įprasta mokėjo už elektrą, kas penktas – už vaistus.
Birželį atliktos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, per karantiną 36 proc. gyventojų susidūrė su išaugusiomis išlaidomis maistui, 27 proc. – elektros energijai. 18 proc. respondentų įvardijo, kad karantino metu gerokai padidėjo jų išlaidos medikamentams, 11 proc. – mobiliam ryšiui ir internetui, 5 proc. – šildymui. Skaityti toliau
Savo atostogas jau pradėję ar jas tik planuojantys lietuviai šiemet, panašu, neišlaidaus. Dauguma apklaustųjų savaitės trukmės atostogoms šią vasarą nusprendė skirti iki 200 eurų.
Tokią šalies gyventojų nuomonę apie atostogų biudžetą atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kokį biudžetą jie šiemet yra numatę atostogoms, skaičiuojant vienam asmeniui, savaitei. Skaityti toliau
Liepos 7 d. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybą po to, kai LRT finansinėje ataskaitoje už praėjusius metus buvo paviešinti LRT vadovaujamas pareigas einančių asmenų atlyginimai už 2019 m. Generalinio direktoriaus – 70 394,86 Eur, generalinio direktoriaus pavaduotojo – 60 957,05 Eur, interneto departamento vadovo – 121 665,87 Eur, administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo – 99 439,18 Eur. Panašus ir kitų vadovaujančias pareigas einančių asmenų darbo užmokestis.
Odontologų paslaugos yra vienos populiariausių Lietuvoje – per metus beveik kas penktas pacientų apsilankymas tenka būtent jiems. Griežčiausio karantino metu du mėnesius negalėję teikti planinių paslaugų, odontologai išgyvena antplūdį: vien pirmąją jų darbo atnaujinimo savaitę paslaugų paklausa šoktelėjo 3, o vidutinės pacientų išlaidos – 4 kartus.
Draudimo bendrovė BTA įvertino pirmąją odontologų paslaugų atnaujinimo savaitę (gegužės 18-24 dienomis) pateiktus prašymus kompensuoti išlaidas ir palygino klientams Skaityti toliau
Bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius 3 mėnesius – gyventojai neišlaidaus. Karantinui įpusėjus atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis (38 proc.). Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė padėtis tik blogės. Skaityti toliau
Žinojimas, kad turite pakankamai lėšų apmokėti visą tai, ko reikia jums ir jūsų šeimai – šiandien ir ateityje – yra vienas iš būdų jaustis finansiškai saugiems ir nepriklausomiems. Tai taip pat yra ir viena iš svarbių priežasčių, kodėl daugelis iš mūsų taupome, investuojame ir draudžiame mums priklausantį turtą.
Tačiau, deja, bet ne kiekvienas iš mūsų žinome, kaip turėtume valdyti savo asmeninius finansus, kaip turėtume efektyviai paskirstyti savo pinigus ir kaip Skaityti toliau
Nuo sausio 23 d. svetainėje https://lietuvosfinansai.lt pradedama skelbti, kiek mokesčių ir kitų pajamų surenkama į šalies biudžetą ir kur šios lėšos išleidžiamos, kiek vertas yra šalies turtas bei kokie yra įsipareigojimai. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tai ne tik padės visuomenei geriau suprasti valstybės finansus, bet ir suteiks skaidrumo, veiks kaip korupcijos prevencijos priemonė ir augins pasitikėjimą savo šalimi.
Projektas unikalus tuo, kad vienoje sistemoje pateikiami visos šalies viešųjų finansų Skaityti toliau
2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija (LLD) gavo iš Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma.
Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Skaityti toliau
Žiemos jau įpusėjo, o su ja – ir ilgų vakarų su karštos arbatos puodeliu laikas. Nors daug kam žiemos sezonas ir patinka, tačiau jo metu tenka prisiminti apie namų ir butų šildymą, o kartu ir didesnes sąskaitas. Statistika rodo, kad gyvenamojo būsto šildymo kaštai sudaro apie 70 % ar net 80 % eksploatacinių išlaidų. Dažnai kyla klausimas: ką daryti, kad pavyktų sutaupyti šildant butą ar namą? Tam yra keli laiko patikrinti būdai. Skaityti toliau
Nuvilnijus didžiosioms metų šventėms dažnas lietuvis nejučia susiveržia diržus – išlaidos gruodžio dovanoms bei pramogoms priverčia susimąstyti apie taupymą. Toks nusiteikimas – išeitis nebloga, tačiau skubus savęs varžymas ne tik išmuš iš komforto zonos, bet ir privers niurzgėti daugiau nei įprastai. Kaip teisingai planuotis metų išlaidas, kad po švenčių būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika? Specialistų teigimu, misija – tikrai įmanoma, tereikia šiek tiek pakeisti įpročius ir skirti laiko planavimui. Skaityti toliau
Nuo šių metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta viešai skelbti svarbiausių maisto gaminių kainas, taikomas didžiuosiuose prekybos tinkluose.
„Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Skaityti toliau
Seimas patvirtino 2019 m. valstybės biudžetą (projektas Nr. XIIIP-2715(2), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms.
2019 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudarys per 10 mlrd. 590 mln. eurų. Iš jų pajamų ir pelno mokesčiai sudarys per 2 mlrd. 483 mln. eurų, prekių ir paslaugų mokesčiai – per 5 mlrd. 417,5 mln. eurų, Skaityti toliau
Spalio 16 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.
„Mes nuosekliai einame gyventojų pajamų didinimo, turtinės atskirties mažinimo, atsakingo valstybės finansų tvarkymo keliu. Tikiu, kad šis biudžetas yra dar vienas tokių sprendimų pavyzdys. Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, auga parama šeimoms. Kartu valstybė skirtinguose rezervuose sukaups daugiau nei milijardą eurų, jei tektų susidurti su tarptautiniais ekonominiais iššūkiais ateityje. Skaityti toliau
Iki šiol teisingumo ministrai toleravo tokią padėtį, kai Antstolių rūmai praktiškai patys pasiskirdavo sau įkainius. Teisingumo ministrai, kurie įkainius pasirašo, iš esmės vykdė Antstolių rūmų nurodymus. Tačiau apie tai prabilo dar neseniai pradėjęs dirbti teisingumo ministras Elvinas Jankevičius nenori su tuo taikstytis.
Pasak jo, įkainiai pakilę iki padebesių ir žmogui, patekusiam į antstolių rankas, negrąžintos skolos ar nesumokėtos baudos sumos išauga kelis ar net keliolika kartų. Skaityti toliau
Vyriausybė įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją ir Vyriausybės kanceliariją prisidėti prie Popiežiaus lankymosi Lietuvoje rengimo. Užsienio reikalų ministerija turės sudaryti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį su viešąja įstaiga Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, vadovaudamasi Biudžeto sandaros įstatymo ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių nuostatomis.
Nutarta gražinti įstaigoms patirtas nenumatytas išlaidas, susijusias su prisidėjimu prie Popiežiaus 2018 m. rugsėjo 22-23 d. vizito Lietuvoje organizavimo: Skaityti toliau
Čia apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias finansines klaidas, dėl kurių žmonės dažnai patiria didelių ekonominių sunkumų. Net jei jūs jau susiduriate su finansiniais sunkumais, išvengus šių klaidų gali būti, jog tie sunkumai sumažės.
Klaida Nr. 1: nesibaigiančios įmokos
Paklauskite savęs, ar tikrai jums reikia daiktų, kurie priverčia jus mokėti įmokas kas mėnesį, metai iš metų. Pavyzdžiui: kabelinė Skaityti toliau
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus 2018 metų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymus, pranešė Prezidentūra.
Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valdančiųjų teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo Skaityti toliau
Keliaudami po Lietuvą pernai turistai iš užsienio buvo išlaidesni.
Keliaudami po Lietuvą pernai turistai iš užsienio buvo išlaidesni – mūsų šalyje paliko 5 proc. daugiau pinigų nei 2015 m., t.y. 806,4 mln. EUR.
Išankstiniais Valstybinio turizmo departamento skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė turistų iš tikslinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų išlaidos: vokiečiai, britai, norvegai, švedai, prancūzai ir italai 2016 m. mūsų šalyje paliko net 215,7 mln. EUR, t.y. 11,2 proc. daugiau nei 2015 m. Skaityti toliau
Gruodžio 15 d. vyksiančiame finaliniame „Vilnius Recyced Art Festival“ renginyje-varžytuvėse dalyvausiantys moksleiviai pristatys savo kalėdinių papuošalų sumanymus.
Šiame Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyksiančiame renginyje taip pat bus surengti atviri menininkų kūrybinai užsiėmimai, kuriuose iš senų, jau praradusių savo tikrąją paskirtį daiktų, bus kuriami netikėti meniniai dirbiniai, skulptūros. Nebenaudojami trikotažiniai marškinėliai virs pirkinių krepšiais, tualetinio popieriaus ritinėliai – saldainių slėptuvėmis bei Kalėdinėmis puošmenomis, Skaityti toliau
Lietuva 12 metų yra visateisė Europos Sąjungos narė, tačiau lietuviškos pramonės gaminiai bendroje Europos rinkoje kelią skinasi sunkiai. Vienas iš pagrindinių „stabdžių“ – tarptautiniai sertifikatai, kurių neturėjimas užveria vartus į patraukliausias vakarų rinkas. Nors tarp gamintojų netyla diskusijos, ar sertifikatai iš tikrųjų liudija kokybinę pažangą, ar visgi tai tėra brangi įvaizdžio detalė, vis dažniau sutariama: be jų europinės rinkos neužkariausi. Kas trukdo sertifikuoti lietuviškus gaminius?
Didžioji dalis Lietuvos gamintojų vis dar išdidžiai puikuojasi vadinamosiomis „gamintojo deklaracijomis“. Tokiuose dokumentuose kokybės standartų laikymąsi liudija ne nepriklausomi vertintojai, bet pats gamintojas.
Dažnai privalomasis sveikatos draudimas vertinamas tik kaip prievolė, nė nesusimąstant apie jo užtikrinamas sveikatos paslaugų gavimo garantijas. Neapsidraudusiems šiuo draudimu, gydymo paslaugos pareikalautų išlaidų, kurių dydžio daugelis net neįsivaizduoja. Nebūnant draustiems reikėtų mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Ne tik brangios, bet ir įprastos gydymo paslaugos daugeliui pacientų taptų neprieinamos dėl didelių išlaidų, kurios dabar apdraustiesiems yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Parama asbestinių stogų dangos keitimui teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.
Paraiškos priimamos nuo 2016 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d. Per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį šiai veiklai numatyta skirti 11,6 mln. Eur. 2016 m. paraiškoms preliminariai numatoma skirti 2,3 mln. Eur. 2015 m. patvirtintos 748 paramos paraiškos už 1,5 mln. Eur. Skaityti toliau
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės įstatymo nuostatoms, nors ir pavėluotai, bet pirmieji augintiniai jau suženklinti, užregistruoti ir sistema, atrodo, veikia. Įstatymas reikalingas, tačiau ne tik kablelių, bet ir daug klaustukų atsiranda ir gyventojams, ir patiems įstatymo autoriams. Vis dėlto jeigu pasiseks, galbūt pagaliau visi sužinosime, kiek Lietuvoje auginama šunų, kačių ir šeškų. Šiuo metu apklausų duomenimis, per 90 procentų gyventojų šį įstatymą laiko absurdišku ir aktyviai rašosi peticijose už įstatymo atšaukimą, prieš visuotinį gyvūnų ženklinimą, nes, anot jų, augintiniai bus metami lauk vien dėl to, kad daugelis negalės sau leisti papildomų išlaidų gyvūno ženklinimui. Skaityti toliau
Kylančius finansinius rūpesčius visi sprendžia individualiai. Vieni kreipiasi pagalbos į šeimos narius, artimuosius ar net draugus. Kiti, bijodami susigadinti santykius su brangiais žmonėmis, nusprendžia kreiptis į vartojamuosius kreditus išduodančias bendroves. Visgi priėmus pastarąjį sprendimą verta žinoti keletą taisyklių. Priešingu atveju paskola gali sukelti daugiau rūpesčių nei tapti problemų sprendimu. Skaityti toliau
