Žymos archyvas: Irena Andrukaitienė

Įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“ (0)

B.Petkevičaitės medalis įteiktas Vykintui Vaitkevicčui | A.Stalilionio nuotr.

Kovo 30 d. Bendruomenių rūmuose įteikti Seimo įsteigti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Panevėžio miesto savivaldybės ir Kraštotyros muziejaus organizuojamame renginyje garbingus apdovanojimus įteikė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

„Džiaugiuosi sveikindamas Jus tradicinėje, iškilmingoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ teikimo ceremonijoje. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Sąjūdžio trisdešimtmečio misija (10)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“

Nuo tos viltingos pradžios praėjo trisdešimt metų. Ar šis valstybės kūrimo laikotarpis atnešė tuomet puoselėtų vilčių išsipildymą? Dažnai girdimas retorinis klausimas „Ar už tokią Lietuvą kovojome?“ Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose (7)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta  darbo grupė parengti pasiūlymams Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau

Naujos lietuviškos viršūnės Tian Šanyje (Kirgizija) (tiesioginė transliacija) (0)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Rugsėjo 8 d., 10 val.,  Vilniuje Seimo Spaudos konferencijų salėje įvyks Kovo 11-osios Akto signatarės, Lietuvos alpinizmo asociacijos narės, tarptautinės ekspedicijos „Karakolas – 2017“ dalyvės Irenos Andrukaitienės spaudos konferencija „Naujos lietuviškos viršūnės Tian Šanyje (Kirgizija) – atkurtos Lietuvos šimtmečiui“.

Spaudos konferencijoje dalyvauja Lietuvos keliautojų sąjungos pirmininkas, tarptautinės ekspedicijos „Karakolas – 2017“ vadovas Algimantas Jucevičius, Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse (9)

Irena-Andrukaitiene-i-silenkova

Pranešimas skaitytas 2015 m. kovo 6 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „25 metai laisvės. Patirtis ir perspektyvos“ .

Esame išskirtinė tauta. Kodėl? Nė viena kita tauta iš daugybės pasaulio tautų, kalbančių indoeuropiečių kalbomis, taip gerai neišsaugojo savo kalbos. Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė yra pasakęs: „Net ir dabar lietuvių kalboje yra aptinkama formų, visiškai sutampančių su Vedų arba Homero kalbos formomis“. Nors yra kalbų, turinčių labai seną raidyną (hetitų kalbos rašytiniai paminklai yra iš 18 a. pr. Kr., graikų kalbos – iš 15 a. pr. Kr.), bet atkuriant senąsias indoeuropiečių kalbų formas, pasirodo, tenka remtis tik lietuvių kalba, nors ji užrašyta labai vėlai – tik 16 a. po Kr. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Tauta prasideda nuo žodžio (23)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės kalba, pasakyta iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, gerbiami prezidentai, išklilūs svečiai, Seimo ir Vyriausybės nariai, mieli Lietuvos žmonės,

Tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtaisiais metais, aš, kaip ir čia esantys  Kovo 1-osios signatarai, Laisvės gynėjai kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, žinojau atsakymus į daugybę klausimų. Skaityti toliau

Seime paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-osios metinės (0)

Kovo 11-osios minėjimas Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Kovo 11 d., pirmadienį, Seime surengtas iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas.

Minėjimo metu sveikinimo kalbas sakė Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė, 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, istorikas „Lietuvos istorijos metraščio“ redakcinės kolegijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, profesorius Zigmantas Kiaupa, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Romas Gudaitis, Skaityti toliau