Kaip rodo skaičiavimai, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais.
Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“. Skaityti toliau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas, skelbia šilumos kainų prognozę šildymo sezono pradžiai – 2019 m. spalio mėn. šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei 2018 m. spalį.
Atlygio tyrimus organizuojančios įmonės „Baltic Salary Survey“ šiemet atlikto Baltijos šalių tyrimo duomenimis, darbo užmokestis daugiausiai augo Estijoje. Lietuva ir Latvija nuo savo kaimynės atsiliko nedaug.
„Apklausę 850 įmonių ir ištyrę atlygio pokyčius Baltijos šalyse, matome, jog mėnesinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje augo 81,8 proc. darbuotojų ir vidutiniškai didėjo 7,7 proc., o metinis darbo užmokestis su priedais – 10,5 procento. Latvija mus nežymiai aplenkė – čia kiek daugiau kilo metinis atlygis, Skaityti toliau
Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ didelį nerimą kelia numatomas kainų šuolis Lietuvoje. Nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga sparčiausiai Europoje, Lietuvoje skurdas ne tik nemažėja, bet net ir auga. Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais!
Daugelio prekių kainos jau yra pasiekusios Europos Sąjungos vidurkį ir net jį viršija. Kaip rodo paskutiniai tyrimai, drabužių, batų ir buitinės technikos kainos yra 15 proc. didesnės už Europos Sąjungos vidurkį, Skaityti toliau
Pagal sveikinimo kalbą, sakytą 2018 m. vasario 16 Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjime „Aušra 16“
Didžiavimasis išniekina. Tarkim, turì kokį nors sumanymą, bet, užuot jį įgyvendinęs, imi juo iš anksto girtis. Darbas dar toli gražu nepadarytas, gal nė nepradėtas, o tu jau bandai prisiskirti sau jo vaisius, nori jų sąskaita iš anksto pasidaryti didesnis savo ir kitų akyse. Ir sumanymas tampa išniekintas – praranda spindesį, galią, nebeįkvepia darbui. Nes tu pats sau svarbesnis negu tavo sumanymas ir tenori juo pasinaudoti, išnaudoji jį savo įvaizdžiui išpūsti. Skaityti toliau
Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai.
Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc. Tiek ankstesnį infliacijos šoktelėjimą, tiek dabartines tendencijas lėmė tie patys veiksniai. 2017 m. pradžioje itin išaugo degalų ir padidėjo maisto produktų kainos. Skaityti toliau
Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.
Tačiau ne viskas rugsėjį brango – atpigo kai kurios poilsio paslaugos, farmacijos gaminiai, vaisiai ir tai darė didžiausią neigiamą įtaką mėnesinei infliacijai. Skaityti toliau
Greitesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas žada paspartinti infliaciją, stimuliuoti vartojimą ir migraciją link didesnių miestų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai ūgtelėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausią įtaką atlyginimų šoktelėjimui turėjo minimalios algos kėlimas, ypač viešbučių ir restoranų veikloje, bei paklausiausių profesijų, pavyzdžiui, informacinių technologijų, atstovų trūkumas. Skaityti toliau
Teigiama, kad Britanijos ekonomika tapo stipresnė negu prieš 2008 m. nuosmukį. Sumažėjo bedarbių, daugiau reikia statybininkų iš Lietuvos. Bet uždarbiai augti neskuba. O kas bus, jei Londone brangius būstus pirkti nustos turtingi rusai, arabai ir kinai? Ir kodėl turtingi turtėja net tada, kai kiti skursta. Tik nepavydėkim, pasidžiaukim, kad yra žmonių, kuriems visada gerai.
Šį ekonomikos atsigavimą lydi daugybė baimių. Ukrainos krizė, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose gali neigiamai paveikti verslą. Skaityti toliau
Kaip praneša Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Liepą, palyginti su birželiu, Lietuvoje užfiksuota nulinė infliacija. Tiesa, apskaičiuota šių metų liepos mėnesio vidutinė metinė infliacija sudarė 3,6 procento, o palyginti su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu – 2,9 procento.
Kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų pabrangimas bei drabužių ir avalynės, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų atpigimas. Skaityti toliau
Šiandien gegužės 07 dieną 20.30 val INIT kabelinės televizijos kanalu televizijos žiūrovams bus pristatyta nauja publicistinė laida apie pinigus ir apie Lietuvos klaidžiojimus finasinėse džiunglėse?Kodėl mes vis labiau skęstam skolose – „Pinigų valdovai“? Kodėl politikai nesugeba skolos kontroliuoti? Kodėl tiek daug žmonių – dažnai abu tėvai dirba mirtinai pavargdami darbo vietose, o uždirba vis mažiau? Skaityti toliau
