Baltijos šalių gyventojai žiemą renkasi šiltesnių kraštų atostogų kryptis, tačiau kas antras (43 proc.) lietuvis žiemą nekeliauja, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Ekonomisto teigimu, lietuviai Baltijos šalyse turi geriausias finansines galimybes keliauti, tačiau tokį optimizmą gali sumažinti nauja infliacijos banga.
Traukia į šiltus kraštus
Į šiltesnius kraštus žiemą nurodė keliaujantys 19 proc. lietuvių, 20 proc. estų ir 16 proc. latvių respondentų. 4 proc. lietuvių ir po 3 proc. latvių bei estų nurodė keliaujantys į kalnus mėgautis žiemos pramogomis.
Kas dešimtas (7 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 11 proc. latvių) nurodė keliaujantys ir į šiltus kraštus, ir į šaltesnio klimato šalis. Taip pat kas dešimtas (10 proc. lietuvių, 8 proc. estų ir 11 proc. latvių) žiemą linkę rinktis kaimynines šalis.
„Žiemą renkantis šiltus kraštus, tikėtina, kad žmonės neapsiriboja tik Pietų Europa, o keliauja ir į kitus žemynus. Kad kelionė būtų sklandi, svarbu interneto banke patikrinti atsiskaitymų kortele geografiją ir nustatyti, kad šalyje, į kurią keliaujate, galėtumėte atsiskaityti kortele. Taip pat verta pasidomėti, kokie atsiskaitymo būdai toje šalyje paplitę: ar lengvai atsiskaityse kortele, o gal prireiks grynųjų.
Bet kuriuo atveju, niekuomet nesinešiokite su savimi visų turimų pinigų ar kredito kortelių – kad būtų saugiau, pasiimkite tik tiek, kiek gali prireikti išleisti per dieną, o kitus pinigus saugiai palikite viešbučio seife“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Draudimo sąlygos
Jis primena prieš kelionę pasitikrinti kelionių draudimo sąlygas: kokiose šalyse veikia draudimas, kokių veiklų metu patirtą žalą galėtų padengti.
„Dažniausiai su kredito kortele veikiantis kelionių draudimas apima bazinį paketą įvykių, su kuriais dažniausiai susiduria turistai: išlaidas prireikus medikų pagalbos, atšaukus skrydį ar praradus bagažą. Šalys, kuriose žymiai brangesnės medicininės paslaugos, bei esktremalesnės veiklos, pavyzdžiui, slidinėjimas ne tam skirtose trasose ar kopimas į didesnį nei 3000 km aukštį, suponuoja papildomo draudimo poreikį, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui, sumažintų piniginę žalą“, – sako R. Čereška.
Apklausos duomenimis, mažiausiai žiemą keliauja lietuviai – to nedaro 43 proc. apklaustųjų, palyginti su 35 proc. estų ir 34 proc. latvių. Išvis nekeliaujantys nurodė 17 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 24 proc. latvių.
Inliacijos įtaka
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, nors Lietuvos vartotojų optimizmas išlieka itin aukštas, šalyje vėl padidėjus infliacijai, 2024 m. pabaigoje jis pradėjo mažėti.
„Lietuva įžengė į naują infliacijos bangą, kuriai šiemet esminės įtakos turės pabrangę degalai, ypač dyzelinas, bei 12 proc. pakilusi minimali alga. Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai pradėjo kiek kukliau vertinti savo finansų padėties perspektyvas – galimai tai irgi turėjo įtakos Lietuvos respondentų planams nekeliauti šią žiemą“, – sako A. Izgorodinas.
Ekonomisto teigimu, analogiškos tendencijos ir Latvijoje – čia vartotojų optimizmas pastaruoju metu taip pat kiek pakrito, labiausiai dėl to, kad Latvijos vartotojai taipogi kiek prasčiau vertina savo finansų perspektyvas. Estijos vartotojų lūkesčiai ir toliau krenta ir šiuo metu yra prastesni nei pandemijos pradžioje.
„Panašu, kad Estijos vartotojų finansus ir toliau spaiudžia didžiausia Baltijos regione privataus sektoriaus skola, o taip pat silpnas Estijos ekonomikos ciklas. Tikėtina, kad jau greitai Estijos vartotojų lūkesčiai pradės stabilizuotis, kadangi pastaruoju metu matome vis daugiau požymių, kad Estijos ekonomikos nuosmukis pasiekė piką. Tikiu, kad ateityje estai turės daugiau finansinių galimybių keliauti ar įsigyti kitus stambius pirkinius“, – apibendrina Aleksandras Izgorodinas.
