Žymos archyvas: gyvoji tradicija

Pievėnų Velykų nakties tradicija tęsiama (nuotraukos) (0)

Velykų nakties budėjimas Pievėnų Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčioje | E. Butikio nuotr.

Kaip žinia, Pievėnų (Mažeikių r., Telšių apskr.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje puoselėjama sena tradicija Velykų išvakarėse budėti per naktį prie Nukryžiuotojo skulptūrėlės iki pat Kristaus prisikėlimo 2015 metų respublikinėje konkursinėje apžiūroje „Tradicija šiandien“, kurią rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, laimėjo pirmąją vietą ir jos puoselėtojams buvo įteikta 700 eurų premija. Pievėniečiai tada žadėjo atnaujinti „žydukų“, kurie per naktį stengiasi pavogti Nukryžiuotąjį, kaukėms atnaujinti.

Skaityti toliau

Dar nepamiršta Vasario 16-oji: Brėvikiai (2)

Vasario 16-osios minėjimas Brėvikiuose | J. Zvonkuvienės nuotr.

Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…

Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: lapkritis (nuotraukos) (0)

Rasų kapinės per Vėlines. 2015 m. Iš FB puslapio „ We love Lithuania“.

Vis labiau rudenėja, žmonės vis mažiau varsto savo būsto duris, žiemamiegiai laukų ir miškų gyviai baigia ruoštis žiemos poilsiui. Barsukai, sočiai prisiriję, į urvus tempia sausą žolę, virš jos kloja švarias samanas, šalia deda vieną kitą padžiūvusį grybą, gilę, vaisių… Tuo tarpu tinginiai mangutai akylai stebi jų darbą, kad, pasitaikius progai, užimtų patogų barsuko migį. Lazdyninės miegapelės ilgam poilsiui išsinuomoja paukščių inkilus, margo genelio uoksus. Bebrai skuba ręsti namus, kad iki didesnių šalnų suspėtų įsikurti, o ežiukai pasitenkina sausų lapų krūvele, po medžių šaknimis susidariusia landa

Skaityti toliau

Šventuolėlį mačiau (2)

Bronius Pašakarnis | J. Zvonkuvienės nuotr.

Žemele žemaičių, brangiausioji tu, ne tuščia dar esi, ne tuščia! Yra dar tikrų tavo žmonių, dalgelį skambiai plakusių, margas pieveles pjovusių. Yra dar jų! Yra arklelį pavasario rytą kinkiusių, plūgu savo dirveles lyg duoną raikiusių. Rudenį rugelį sėjusių ir savo duonelę valgiusių. Yra dar jų! Yra! Su gražia dūšia, su rūpestinga meile per savo kiemelį einančių. Kokia dovana, kokia laimė šventą žemės žmogų susitikti, bent minutėlę trumpą jo tvirtumo globoje pabūti. Plieninio tvirtumo, angeliškos sielos žmogus! Ir nereikia net nieko daugiau žinoti – gražu tai, ką matai.
*
Skaityti toliau

Profesija – etnomuzikologas: kalbamės su prof. Daiva Račiūnaite-Vyčiniene (video) (0)

Prof. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė | Asmeninė nuotr.

–  Kokie keliai veda į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją? Kada ir kaip jaunuoliai apsisprendžia rinktis sunkų etnomuzikologo, muziko, muzikologo darbą? Koks būtinas pasirengimas – kur ir kaip?

– Keliai ne visai tie patys – nelygu į kokią specialybę stojama. Aišku, daug specialybių – styginių, fortepijono, pūtikų ir kt., kai grojama kokiu nors instrumentu, reikalauja rengimosi nuo mažens – ar muzikos mokykloje, ar M. K. Čiurlionio meno mokykloje, ar Juozo Naujalio ir kitose. Jie, ar jų tėvai kryptingai siekia tikslo ar įsivaizduoja žiną, kad jų vaikas gros tuo instrumentu visą gyvenimą. Taip nulemiamas vaiko likimas, o kartais galvoti Skaityti toliau

A. Nakienė. Miesto folkloro sąjūdis. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos (4)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

XX a. amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje kilo susidomėjimas kraštotyra, pradėta rengti tautosakos rinkimo ekspedicijas, pasidainavimų vakarus, liaudies šokių vakarėlius, ėmė burtis folkloro ansambliai. Galima įsivaizduoti, kad šis sąjūdis kilo dėl to, kad tradicijos „persikraustė“ į miestus.  Bet gal viskas klostėsi sudėtingiau? Kodėl miestiečiai susidomėjo kaimo gyvenimu, studentai važiavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas, valandų valandas bendravo su lėtai kalbančiais, daug ko neprisimenančiais senukais arba rinkosi Vilniaus universiteto kavinėje ir pagal kaimišką muziką šoko seniai nemadingus šokius, kurių nešoko jų tėvai? Kodėl jie, būdami visai jauni, elgėsi lyg kokie pagyvenę žmonės?

Skaityti toliau

Ž. Šaknys: Vedybiniai spėjimai (0)

DSC09400-1200-1200

– Visi žinome, kad yra daug visokiausių vedybinių spėjimų. Ar etnologai šią temą yra gerai išnagrinėję?

– Taip, su vedybiniais spėjimais susijusios dauguma žemdirbiškų kalendorinių švenčių. Dažniausiai būsimą jaunikį mėgindavo atspėti merginos, o vaikinai apie būsimą nuotaką spėdavo palyginti retai. Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje spėjimai būdavo atliekami per šv. Andriejų, Kalėdas, Naujuosius metus, Jonines, rečiau – per kitas kalendorines šventes, darbų pabaigtuvių ar vestuvių metu.

Lietuvoje specialiai vedybiniams spėjimams skirtų etnologinių tyrimų nedaug. Iš jų išskirčiau Vitos Ivanauskaitės-Šeibutienės advento – Kalėdų tikėjimų tyrimus. Pasak jos, Skaityti toliau

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

Etno ketvirtadienis. Senieji lietuviški keiksmai. VILNIUJE (0)

Skaityti toliau

Gandrinės Mackantiškėse (0)

Babaičių sodybos Mackantiškėse gandralizdis | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Balandžio 2 dieną, prieš pat Atvelykį, Mackantiškėse, Aukštadvario sen., Trakų r., vyko jau tradicine tampanti Gandrinių šventė. Pirmą kartą Gandrinės čia surengtos prieš metus. Tiesa, šiais metais jos švęstos kiek pavėluotai, šiaip jau gandro sutiktuvės, dar vadinamos Zvistavonėmis, Blovieščiais, minimos kovo 25 dieną.

Gandrines organizavo Aukštadvario regioninis parkas, kultūrologė Rita Balsevičiūtė kartu su savo suburtu Aukštadvario gimnazijos moksleivių folkloro ansambliu „Lėda“, Mackantiškių kaimo bendruomenė, talkino Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė. Skaityti toliau

Išleista „Lietuvių liaudies smuiko muzikos antologija“ (0)

Lietuvių liaudies smuiko muzikos antologija_Page_01Lietuvos liaudies kultūros centro leidinių serijoje „Gyvoji tradicija“ – naujas DVD „Lietuvių liaudies smuiko muzikos antologija“.

Išsamioje etnomuzikologės dr. Gailos Kirdienės parengtoje rinktinėje pirmą kartą skelbiami tradicinio smuikavimo vaizdo įrašai iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos. Pristatomas gausus ir įvairus tradicinis repertuaras smuikui, Skaityti toliau

ETNOketvirtadienis (0)

Skudučiai. Nuotrauka iš VEKC archyvo.

„ETNOketvirtadienis“ – tai užsiėmimai, kurių tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą bei tęsimą ir parodyti tradicinės kultūros įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes, gausinti žmonių, besidominančių etnine kultūra, bendruomenę.

„ETNOketvirtadienis“ – tai galimybė įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėms, kurie domisi ar dar tik nori atrasti etninę kultūrą, susipažinti su ja įvairių seminarų, diskusijų, kino filmų apie etninę kultūrą peržiūrų, pasidainavimų, pasigrojimų ar dirbtuvėlių metu. Skaityti toliau

Paskelbti 2013 metais kūrybiškiausiai ir profesionaliausiai tarmes pristatę leidiniai (0)

gargzdu BangaGegužės 7 d. baigėsi Etninės kultūros globos tarybos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos rengtas konkursas „Kūrybiškiausiai ir profesionaliausiai tarmes pristatęs periodinis leidinys 2013 m.“. Konkurso komisija, įvertinusi kandidatų paraiškas ir vadovaudamasi kokybiškumo, profesionalumo ir periodiškumo kriterijais, nusprendė apdovanoti šiuos laikraščius, kurie nuosekliausiai plėtojo tarmių temą:

Gargždų laikraštį „Banga“ (redaktorė Vilija Butkuvienė) – už leidinio skiltį „2013-ieji – Tarmių metai“, kurioje buvo ne tik gausu tarmiškų žemaitiškų tekstų, bet ir tekstų, supažindinančių vietos gyventojus su visomis tarmėmis. Skaityti toliau

Koks variantas Lietuvai pats blogiausias? (15)

Gintaras Songaila | DELFI, Š.Mažeikos nuot.Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kaip niekad įtempta. Nuobodžiaut neturėjome kada. Pirmiausia – dėl banko „Snoras“ susijusių skandalų. Juolab kad informacija apie „Snorą“ nuolat keitėsi, vieni pranešimai prieštaravo kitiems, Seimas rengė skubų posėdį ir priėmė įstatymų pataisas ypatingos skubos tvarka, Seimo nariai svaidėsi aštriais epitetais ir palyginimais. Lietuviškoji žiniasklaida nedelsiant pasidalino į keletą skirtingų stovyklų. Rusiškosios informacinės priemonės apie ekonominę „bankinę krizę Lietuvoje“ taip pat tarė savo žodį. Skaityti toliau

Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai (1)

Medinio ūkinio pastato puošmena – drožinėtos vėjalentės | mazoji-lietuva.lt nuotr.Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 352 p.

Štai pasirodė gražiai išleista Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, ir šįkart populiarinti tą Istorijos gerokai pastekentą regioną ėmėsi trakiškiai leidėjai. Solidų leidinį turėtų būti smalsu paimti į rankas visiems – to krašto, Mažąja Lietuva vadinamo, žinovams, šiaip prijaučiantiems ar tik terra incognita jame nujaučiantiems, paveldo puoselėtojams, žygeiviams ir t. t. Tuo labiau kad bent jau besigilinantys į Mažosios Lietuvos tematiką M.Purvino pavardę puikiai žino – tai žmogus, su kuprine ant pečių išmaišęs šį kraštą, stengęsis fotoaparatu „pačiupti“ tai, kas dar likę iš anų laikų, Skaityti toliau