Žymos archyvas: graikai

„Mes ir jie“: G. Macukatovas: Lietuvą gerai pažįstu (video) (0)

Georgios Macukatov | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos graikų bendruomenės pirmininkas Georgios Macukatovas mūsų šalyje gyvena apie 40 metų, puikiai kalba lietuviškai ir puikiai pažįsta Lietuvą.

Laidoje „Mes ir jie“ su pašnekovu kalbamės apie atvykimą į Lietuvą, istorinę tėvynę ir Lietuvos graikų bendruomenės gyvenimą.

Laidos autoriai: Arūnas Sartanavičius ir Ditė Česėkaitė.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos) (14)

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė (14)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje dar yra išlikę pavieniai, o gal kaip tik pamažu randasi ir gausėja autorių, suvokiančių, kas iš tiesų yra politika ir tikroji – dvasinė, moralinė ir politinė – asmens laisvė. Tai puikiai suvokė ir žinojo senovės graikai. Jų būtį grindžiusi klasikinė politikos samprata nuostabiai aiškiai išdėstyta Platono ir Aristotelio veikaluose.

Dalyvauti politiniame gyvenime tvarkant viešuosius reikalus graikams buvo gyvenimo norma ir savaime suprantama kiekvieno piliečio pareiga. Vengiantys Skaityti toliau

Įvyko seminaras „Šiaurės Atėnai – Kultūrų Dialogas Tarp Rytų Ir Vakarų“ (nuotraukos) (0)

Parodos akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 17 dienos popietę Lietuvos respublikos tautinių bendrijų namuose Graikų tautinė bendrija „Pontas“ surengė seminarą, skirtą paminėti Jungtinių Tautų organizacijos Junesko padalinio paskelbtus Aristotelio atminimo metus ir 120 metų sukaktį nuo pirmosios šiuolaikinės 1896 m. Atėnų olimpiados. Seminaro metu veikė ir paroda, kurioje buvo išstatytos graviūrų reprodukcijos ir fotografijos keliomis temomis: a) senovės graikų filosofų; b) Klasikinės Graikijos teatrų; c) 1896 m. Atėnų olimpiados; d) Boetijos regiono šiuolaikinės Graikijos centrinėje dalyje vaizdai su architektūros paveldu. Seminaro dalyviai susidomėję apžiūrėjo parodą. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko mus moko tragiškoji istorija? (audio) (0)

Audrys Antanaitis,Georgios Macukatov,Ruslan Arutiunian,Algimantas Kasparavičius | alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka šimtas metų nuo graikų tautos tragedijos, kada buvo išžudyta dešimtys tūkstančių Osmanų imperijos graikų. Kiek anksčiau šioje imperijoje prasidėjo armėnų tragedija. Kentėjo ir kai kurios kitos imperijos tautos.

Ar šiandien suvestos sąskaitos su praeitimi tame regione? Ar istorija ko nors išmokė norinčias, bet taip sunkiai pajėgiančias taikiai sugyventi kaimynines šalis? Skaityti toliau

O. Strikulienė. Graikijos scenarijus gresia ir mums. Kada nors (8)

euras-butkevicius-joja-ant-pensininku

„Respublikos“ savaitės žmonės – savo valdžių praskolinti eiliniai graikai. Asmeniškai nepajutę ES paramos fondų finansinio gėrio, tačiau puikiai pajutę bankrutuojančios savo valstybės „gėrį“. Laiku nemokamas pensijas, vėluojančius atlyginimus, staiga užsibarikadavusius vietos bankus ir visišką nežinojimą, kaip paprastam žmogui elgtis ir išgyventi toliau.

Europos Sąjungos narė Graikija įsivedė eurą 2001 metais. ES narė Graikija noriai naudojosi ES fondų teikiama finansine parama. Mes, Lietuva, taip pat įsivedėme eurą. Mes, Lietuva, taip pat noriai naudojamės ES fondų parama. Skaityti toliau

Graikai referendume taupymui tarė – NE! (video) (18)

graikijos-referendumas-alkas.lt-koliazas

Birželio 5 d. graikai istoriniame referendume dėl susitarimo su kreditoriais sąlygų įtikinama 61,31 nuošimčių persvara atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš Graikijos reikalauja Europos sąjunga (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai.

Referendumas parodė, kad Graikijos piliečiai nesutinka vykdyti naujų griežto taupymo reformų mainais į kreditorių siūlomą finansinės pagalbos paketą. Klausimas įrašytas referendumo balsavimo lapuose akambėjo taip: „Ar sutarties projektas, kuris buvo pateiktas Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Skaityti toliau

Ieškos seniausios žmonijos buveinės Europoje (3)

 Saulės valtis – katamaranas „PlanetSolar“

Vokietijoje pagaminta didžiausia pasaulyje 31 metro ilgio saulės valtis – katamaranas „PlanetSolar“ –  rugpjūčio 11 dieną pradės ambicingiausią pastarųjų metų graikų mokslininkų misiją: surasti seniausią žmonijos gyventą buveinę Europoje.

Prieš porą metų šis laivas, kurio daugiau kaip 500 kv.m paviršiaus dengia saulės kolektoriai, pirmasis apiplaukė pasaulį naudodamas tik saulės energiją.

Graikams talkininkaus Šveicarijos mokslininkų komanda iš Ženevos universiteto. Abiejų šalių archeologų komandos senąsias europiečių buveines Skaityti toliau

V. Balkus. Lietuva be gamybos – Lietuva be ateities (25)

Vitalijus Balkus (viduryje) | feisbuko nuotr.

Mus tiek dažnai bandė ir bando įtikinti, kad galima gyventi nieko negaminant, neauginant, nekuriant, kad nėra jokia naujiena susidurti su bendrapiliečiais, kurie ne tik tuo įtikėjo, bet ir įnirtingai gina šį mitą.

„Pažiūrėk,  sako vienas jų, – štai, Šveicarija iš bankų gyvena, ir gerai gyvena“. Ir pabandyk išaiškinti, kad tai tėra vienas iš paplitusių stereotipų – toks, kaip meškos, vaikščiojančios Rusijos gatvėmis, ar vokiečiai, kurie vis taikosi sustoti į kolonas, ar frigidiškos anglės. Gerai, kad šveicarų gamintojų prekių ženklai yra plačia žinomi ir, išvardinus bent penkis jų, pašnekovo akyse jau praplaukia pirmasis abejonės debesėlis. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Velykų pamokslas tariamiems krikščionims (83)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dievas neatima žmogaus orumo. Atvirkščiai: tik Dievas žmogui tikrąjį orumą suteikia. Tuščią puikybę, išdidumą, pasipūtimą – taip, Jis savo girnomis sutrina į miltus, bet ne orumą. Orumas nėra kuklumo, drovumo, nusižeminimo priešybė. Atvirkščiai: tik visiškai nusižeminęs žmogus gali patirti tikrąjį orumą. Nes tikrasis orumas – tai žmogaus ryšys su Dievu, žmogaus meilė Dievui, žmogaus ištikimybė Dievui. Kažkas iš senųjų graikų sakė, kad iš žmogaus prieš jo valią galima atimti viską, tik ne orumą – šį žmogus visuomet praranda pats.

Krikščioniškai kalbant, pats oriausias žmogus pasaulyje yra Kristus, vedamas nukryžiuoti. Ir nepasipriešino jis ne todėl, kad negalėjo ar jautėsi pasmerktas, Skaityti toliau

A.Avižienis. Nacionalizmas ir krikščioniška dvasia – draugai ar konkurentai? (2)

efoto.lt | E.Balynaitės nuotr.

Žmogus, grįžtantis namo po užsitęsusių linksmybių, užpultas gatvėje, turi žaibiškai sutelki visą savo dėmesį ir jėgas. Nori, nenori, atėjo būtinybė gintis. Tai nėra tinkamas momentas užpultajam svarstyti ar ginantis nenukentės jo nauja striukė, kostiumas ar batai, kaip jis atrodys prieš kaimynus. Jo vienintelis tikslas yra apsisaugoti nuo grėsmės.

Prieš daugiau nei 90 metų bolševikų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją, bandydama užgniaužti besikuriančią nepriklausomą valstybę. Keliasdešimt tūkstančių paprastų valstiečių, rizikuodami gyvybe stojo ginti valstybę ir sėkmingai išvijo priešą iš šalies. Skaityti toliau