Žymos archyvas: germanizacija

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (36)

Benas Volodzka | propatria.lt nuotr.

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu aspektų – nuo kultūros iki geopolitikos, – tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas. Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant lietuviškojo Karaliaučiaus interesus, visuomenėje pasitinkamas kaip nereikalingas problemų kėlimas. Skaityti toliau

B. Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus (2)

Martynas Jankus | jankausmuziejus.lt nuotr.

Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo. Išlietuvinimo procesui lemiamą atkirtį tuomet sudavė Martynas Jankus. Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)

Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas (2)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 70–87.

Jau XIX a. pradžioje lietuvių kalba buvo daug kur beveik pašalinta iš teismų, daugelio mokyklų bei kitų valstybinių įstaigų, o nuo 1871 m. ji išvaroma iš visų mokyklų. Visos disciplinos pradedamos dėstyti vokiškai, gimtąja kalba, pagal protestantizmo tradiciją, paliekant tik religijos dėstymą. Pagrindinis suvokietintos mokyklos uždavinys lietuvių gyvenamose žemėse buvo nuo pat vaikystės pratinti lietuviukus prie vokiečių kalbos kaip pagrindinio minčių reiškimo ir kultūros įgijimo būdo, pastūmėti juos į vokiečių kultūros Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau