Žymos archyvas: gediminaičiai

I. Baranauskienė. Survila ir Survilaičiai – dar kartą apie nepripažintus Kęstučio palikuonis (8)

Lietuvos Karalius Kęstutis

Straipsnyje siekiama įrodyti, kad Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Butauto Kęstutaičio brolis Survila, nepaisant istoriografijoje vyraujančios priešingos nuomonės, iš tikrųjų buvo Kęstučio sūnus. Taip pat naujausios istoriografijos kontekste vertinamas Survilos ir jo palikuonių likimas XIV a. antrojoje pusėje – XV a. pradžioje.

Įvadas

Lietuvos metraščiuose liudijama, kad Kęstutis turėjo šešetą sūnų [9, 81; 10, 313]. Vis dėlto, kadangi jų vardai nebuvo nurodyti, Kęstutaičių identifikacija istorikams tapo rimta ir iki šiol aktualia problema. Skaityti toliau

J. Užurka. Istorinės restitucijos būtinybė (11)

Vytautas Didysis | delfi.lt, A. Didžgalvio nuotr.

Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.

Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai (0)

Apeiginė lazda su briedės galva, rasta Šventosios 3-ojoje gyvenvietėje. III tūkst. pr. m. e. | Lietuvos nac. muziejaus nuotr.

Gruodžio 3 d. Moravijos krašto muziejuje buvo atidaryta tarptautinė Baltijos regiono istorijos paroda „Dievų keliai – paslaptingųjų baltų pasaulis“. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga surengta paroda pristatoma antrajame pagal dydį ir glaudžiai su Lietuva bendradarbiaujančiame Čekijos mieste Brno. Moravijos krašto muziejuje šiais metais įkurtame Baltų salone bus rengiamos parodos, susitikimai ir kiti su Lietuva, Latvija bei Estija susiję renginiai.

Tarptautinės parodos tikslas – pristatyti mažai žinomą Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – kultūrą ir istoriją bei šių šalių ryšius su Čekija. Skaityti toliau

Kaunas prisijungė prie tarptautinio projekto „Gediminaičių kelias“ (2)

Memorandumas | Kaunas.lt nuotr.

Tarp keturias valstybes suvienijusiame projekte „Gediminaičių kelias“ dalyvaujančių miestų bus ir Kaunas. Tai galutinai paaiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Steponui Vaičikauskui ir Ukrainos vietos valdžių asociacijos „Gediminaičių kelias“ prezidentui Mykolai Romanykui pasirašius memorandumą.

Šių metų gegužę penkių Ukrainos miestų – Lucko, Chotyno, Kamenec-Podolsko, Iliaslavo ir Ostrogo – merai pasirašė susitarimą dėl asociacijos „Gediminaičių kelias“ įkūrimo. Skaityti toliau

J.Bielinis. Ko verta Voldemaro Tomaševskio mintis: „lietuviai turi integruotis, o ne mes…“ (17)

Jurgis Bielinis, www.slaptai.lt

Jurgis Bielinis

LNK televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina… Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo.

Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais.

Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m. Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo. Skaityti toliau