Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei.
Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių. Skaityti toliau
Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą ir nuotaiką, tačiau taip pat padės išvengti rimtų sveikatos problemų ir skausmų. Daugelis klaidingai mano, kad palaikyti fizinį aktyvumą sudėtinga, brangu ar užima daug laiko – kineziterapeutės teigimu, pratimus galima atlikti ir darbovietėje ar pakeliui į darbą, o speciali įranga jiems tikrai nebūtina. Skaityti toliau
Rudenėjantis oras, trumpėjančios dienos bei saulės trūkumas neišvengiamai paveikia ir mūsų nuotaiką. Nors ruduo išmargina medžių lapus šiltomis spalvomis, daugelio žmonių nuotaika kinta atvirkščiai – tampa niūri ir melancholiška. BENU vaistininkė Inga Norkienė atkreipia dėmesį, kad ypatingai šis reiškinys veikia brandaus amžiaus moteris – jas tokiu sezonu pradeda kamuoti dažna nuotaikų kaita, joms tampa sudėtinga pasiekti emocinę pusiausvyrą. Specialistė dalinasi patarimais, kaip, rudenėjant orui, išsaugoti emocinę pusiausvyrą ir nepasiduoti rudeniniam slogučiui. Skaityti toliau
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta.
Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina.
Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, Skaityti toliau
Nuo šių mokslo metų pradžios, mokyklose, tikriausiai, nenuobodu. Permainos apmokėjimo už darbą srityje. Nemažo šurmulio ir net socialiniuose tinkluose kvietimo boikotuoti naujas maitinimo taisykles ir patarimus.
Diabetas ir kitos ligos, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo yra epideminio lygio. Koks gali būti boikotas, kai sergamumas yra epideminio lygio, o čia „didvyriai“ ar tiksliau cinikai kviečia boikotuoti, nesilaikyti epidemijai suvaldyti skirtų, gal ir netobulų, priemonių. Skaityti toliau
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta. Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. Vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina. Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, greitai priimti sprendimus. Skaityti toliau
Visiems, o ypač vyresniems žmonėms, svarbus troškimas kuo ilgiau gyventi veikliai, dalyvaujant socialinėse veiklose ir darbo rinkoje. Šiuolaikinei visuomenei svarbu, kad didelę patirtį įgiję kvalifikuoti specialistai kuo ilgiau išliktų sveiki ir darbingi.
Vis geriau suprasdami tinkamos gyvensenos ir gyvenimo kokybės bei trukmės sąsajas, galime išlikti veiklūs, džiugūs, darbingi bei naudingi artimiesiems, visuomenei. Žinoma, tam reikia žinių ir pastangų. Skaityti toliau
Nuolatinė fizinė veikla – tai neatsiejama geros savijautos dalis. Visgi dažnam iš mūsų jai vis dar pritrūksta laiko.
Išeitimi tapti gali kasdienis pasivaikščiojimas, kuris ne tik išvalo mintis, bet ir stiprina sveikatą – jei tik vaikščiojama reguliariai ir taisyklingai.
Pagrindine šio sporto ypatybes apžvelgė sveikatingumo motyvatorė, Skaityti toliau
Nuolatinis skausmas, traškėjimas ir patinimai – simptomai, varginantys sergančius sąnarių ligomis. Šios ligos yra labai dažnos ir neretai yra ilgalaikės, todėl svarbu ieškoti būdo, kaip pagerinti gyvenimo kokybę. Padėti gali ne tik stiprūs vaistai, bet ir vitaminai bei subalansuota mityba.
Dažnai manoma, kad sąnarių skausmus ir traškėjimus jaučia tik senjorai, tačiau, pasak sveikatos specialistų, toks požiūris yra klaidingas. Vaistininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad su šia problema susiduria daug jaunų žmonių, kurie, užsukę į vaistinę, skundžiasi įvairiais sąnarių skausmais. Skaityti toliau
Sėdimas darbas prie kompiuterio šiandien yra neatsiejama profesinio gyvenimo dalis daugeliui žmonių. Lieka vis mažiau veiklos sričių, reikalaujančių fizinio aktyvumo – Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 1 suaugusysis iš 4 juda nepakankamai. Didelis darbo tempas ir aukštas streso lygis darbe lemia tai, kad dieną beveik nepakylame nuo kompiuterio, valgome nereguliariai, nepalaikome fizinio aktyvumo.
Kurį laiką galime nejausti neigiamų tokio gyvenimo būdo pasekmių – juk kas čia tokio: patogiai sėdime kėdėje, gurkšnojame kavą, retkarčiais kažką įsimetame į burną. Skaityti toliau
Kovo 4 d. Vyriausybė pritarė Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui – valstybės kūno kultūros ir sporto politiką formuos, koordinuos ir įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija. Naujame projekte numatyta išskirti dvi svarbiausias sritis: didelio meistriškumo sportą ir visuomenei skirtą fizinį aktyvumą, trigubai padidinti finansavimą bendruomenių fizinio aktyvumo, sveikatinimo projektams.
Dvi sritys – fizinis aktyvumas, prie kurio skatinimo daug prisideda ŠMM, ir profesionalams skirtas sportas – sudarytų vientisą kūno Skaityti toliau
Valstybės atkūrimo šimtmetis skatina susimąstyti, kiek daug visko valstybėje įvyko ir pasikeitė per 100 metų. O ką šimtmetis reiškia žmogui? Šilutėje dabar gyvenanti šimtametė Elena Ūsienė sako esanti dėkinga už kiekvieną rytą ir tai, kad iki pat dabar gali džiaugtis gyvenimu, vaikščioti, susitikti su žmonėmis. Pasak jos, didžiausia ilgaamžiškumo paslaptis – meilė žmonėms, optimizmas ir, tikėtina, sportas.
„Kas man metų tokį kraitį davė, tai aš nežinau, ar Dievas, ar lemtis, ar genetika“, – šypteli Elena, šimtąjį gimtadienį atšventusi dar pernai. Pasak jos, gyvenimo visko būta, ir skaudžių netekčių, ir išgyvenimų, tačiau ji visada mėgusi juoktis, džiaugtis, bendrauti su žmonėmis. Skaityti toliau
Nugaros skausmai yra viena dažniausių kreipimosi į gydytojus priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pasak gydytojos neurologės Jevgenijos Guk, yra paskaičiuota, kad per gyvenimą 60–80 % žmonių bent kartą jautė nugaros skausmą, dėl kurio jautėsi nedarbingi arba jiems prireikė medicininės pagalbos.
Priežastys labai įvairios
Su nugaros skausmais susiduriama įvairiame amžiuje. Pasak specialistų, skausmus nugaros srityje lemia ne tik fizinė stuburo apkrova, bet ir raumenų disbalansas, Skaityti toliau
Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą. Žiemą lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta. Tačiau tam, kad vaikai išbandytų naujų veiklų ir lavinančių žaidimų, reikalinga ir suaugusiųjų pagalba. Idėjomis dalinasi edukologė Lina Bakšytė ir mokyklos „Šiaurės licėjus“ pedagogės Raminta Abraitytė, Kamilė Raudytė ir Renata Trumpokais.
Eksperimentai sužadins vaikų smalsumą Skaityti toliau
Specialistai pastebi, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja-onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie kurie savyje randa stiprybės nepalūžti dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.
Onkologinė liga – rimtas ženklas Skaityti toliau
Šaltuoju metų laiku ženkliai sumažėja žmonių judrumas. Atlikus dviejų tūkstančių Lietuvos moksleivių išmaniųjų įrenginių nustatyto judesio stebėseną, paaiškėjo, kad vidutiniškai moksleiviai nueina du – tris tūkstančius žingsnių per dieną. Specialistai pabrėžia, kad per dieną žmogui būtina nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių, idealiu atveju – perpus daugiau. Farmacininkė Laura Vanagaitė kartu su sveikos gyvensenos ir mitybos profesionalais pataria, ko imtis, kad ir šaltuoju metų laiku vaikas judėtų pakankamai ir jaustųsi gerai. Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. nuo 10 val., Kaune, Lengvosios atletikos manieže, vyks prieš 27 metus įkurtos Lietuvos sveikuolių sąjungos, kasmet rengiamas „Euro Sveikas“ („Euro Fit“) finalinis konkursas, kuriame įvairaus amžiaus žmonės galės ne tik sužinoti savo fizinio kūno būklę pagal šio konkurso vertinimo skalę, bet ir pasivaržyti tarpusavyje.
Nugalėtojams skirtingo amžiaus grupėse, bus teikiamos Lietuvos Respublikos prezidento taurės. Skaityti toliau
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Šiais metais jos tema yra „Jūsų nugara juda“. Institucijos, įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir atskiri entuziastai kviečiami paminėti Pasaulinę stuburo dieną, organizuojant įvairius šiai temai skirtus fizinio aktyvumo renginius.
Trumpai apžvelkime itin gausią mokslinę literatūrą, skirtą stuburo temai. Visame pasaulyje, visuose žemynuose milijonai žmonių patiria stuburo veiklos sutrikimus. Skaityti toliau
Dažnas mūsų, skaičiuoja ne tik kalorijas, kurias suvartojame per dieną, bet ir tas, kurias išeikvojame. Dirbantiems sėdimą darbą – tai rimtas iššūkis. Visa diena, praleista biure, tikrai neprideda mums sveikatos. Bet yra mažų kasdienių triukų, kurie puikiai padeda deginti kalorijas. Šį kartą, dėmesys krypsta į vaikščiojimą – tai, ką darome kasdien, bet tikrai galėtumėme daryti dažniau ir daugiau. Kiek kalorijų sudegina, regis, kasdienė mūsų veikla?
Jau praėjusiame amžiuje moksliniai tyrimai neabejotinai patvirtino, kad vienas iš keleto „jaunystės eliksyrų“ yra fizinis aktyvumas. Taigi, mokslo patikimai nustatyta, kad kryptingas, ilgai trunkantis, sistemingas fizinis aktyvumas teigiamai veikia pagyvenusių ir senų žmonių sveikatą: mažina nervinę įtampą, stresą ir nerimą, gerina miegą, aktyvuoja organizmo detoksikaciją ir imuninę sistemą, lytinius (ir kitus) hormonus, mažina padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, vadinamojo „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų lygį kraujo plazmoje, Skaityti toliau
Darbuotojams taikomos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančios konsultacijos gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, – tai nustatė Higienos instituto specialistai.
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika darbo vietose gali sumažinti darbingo amžiaus žmonių mirčių skaičių. Tuo tarpu Higienos institute atliktu tyrimu nustatyta, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojams retai siūloma dalyvauti įmonėse vykdomose sveikatos stiprinimo veiklose, tačiau net 29,4 proc. jų pageidavo, kad darbovietėse būtų organizuojamos su širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika susijusios veiklos. Skaityti toliau
Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to.
Ką geriausia valgyti, kad neapkrautume skrandžio ir puikiai jaustumėmės, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.
Ateinančiais metais – ypatingas dėmesys sportui: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai teikiamas siūlymas 2018-uosius uostamiestyje paskelbti Sporto metais. Taryba apsispręs rugsėjo viduryje.
„Žinia, jog Klaipėdai, tarptautinės organizacijos ACES Europe sprendimu, yra suteiktas 2018 metų Europos sporto miesto vardas. Nuosekliais savo pasiekimais sporto srityje ir sisteminiu požiūriu Klaipėda seniai pribrendo tokiam įvertinimui, tačiau titulas – tai viena, bet svarbiausia nenuvilti nei jį suteikusiųjų, nei nusivilti patiems, Skaityti toliau
Kol vyrauja įsitikinimas, kad dažniausia onkologinių ligų priežastis – paveldimumas, onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė teigia, jog nepakankamas ir netinkamas fizinis aktyvumas, nesveikas maistas ir žalingi įpročiai turi net daugiau įtakos sveikatos problemoms. Ji įsitikinusi, jog tai žinant atsiranda daugiau vilties ir galimybių išvengti ne tik onkologinių ligų, bet ir kitų sveiktos problemų, o domėjimasis savo sveikata, įsiklausymas į organizmo siunčiamus signalus bei aktyvios gyvenimo būdo korekcijos bet kuriame amžiuje gali padėti pakeisti situaciją. Skaityti toliau
Kovo 29 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti konkurso „Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketukas“ nugalėtojai.
Įvertinus mokytojų praktinę veiklą ir indėlį į šalies vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei kūno kultūros ir sporto plėtrą per 2013–2016 mokslo metus, išrinkti penki laureatai: Kauno „Varpo“ gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė Audra Vilūnienė, Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos mokytoja metodininkė Gitana Jurgelevičienė, Skaityti toliau
Kovo 1 d. prasideda akcija „10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus“ (toliau – akcija). Akcijos tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kasdien nueinant (nubėgant, nučiuožiant, nuplaukiant ar kitaip įveikiant) 10 tūkst. žingsnių atitinkantį atstumą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos interneto svetainėje galima susipažinti su akcijos nuostatais.
Akcijoje gali dalyvauti visi vyresni nei 18 m. amžiaus Lietuvos piliečiai. Reikia tik iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės (toliau-SMLPC) atsisiųsti akcijos dalyvės arba dalyvio kortelę ir ją pildyti. Moterys pildo akcijos dalyvės, einančios į Romą, kortelę, vyrai – akcijos dalyvio, einančio į Atėnus, Skaityti toliau
Judrų gyvenimą gyvena tik 50,9 proc. paauglių, o kiti neturi noro ir laiko judėti, be to, jie menkai suvokia judėjimo naudą. Judriai leisti laisvalaikį neskatina ir didelis atstumas tarp mokyklos ir namų, menka pasiūla užsiimti patrauklia judria veikla, – tai nustatė Higienos instituto specialistai, apklausę 2962 trylikos–keturiolikos metų 7–8 klasių mokinių tėvus ar globėjus 6 šalies savivaldybėse. Specialistai siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai galėtų paskatinti mokinius judėti. Skaityti toliau
Fiziškai aktyvūs tik 50,9 proc. paauglių, o kiti neturi motyvacijos, noro ir laiko judėti, be to, jie menkai suvokia fizinio aktyvumo naudą. Aktyviai leisti laisvalaikį neskatina ir didelis atstumas tarp mokyklos ir namų, menka pasiūla užsiimti patrauklia fiziškai aktyvia veikla, – tai nustatė Higienos instituto specialistai, apklausę 2962 trylikos–keturiolikos metų 7–8 klasių mokinių tėvus ar globėjus 6 šalies savivaldybėse. Specialistai siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai galėtų paskatinti mokinius judėti. Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacijos bei gydytojų teigimu, apie 40–60 proc. įtakos sveikatai turi gyvenimo būdas – mityba, žalingi įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas ar net emocinė būsena yra vienos dažniausiai minimų vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų priežasčių. Lietuvoje viešintis ir gydytojų konferencijoje dalyvavęs biotechnologijų kompanijos vadovas, pasaulyje pripažintas telomerų diagnostikos ekspertas Stepas Matlinas (Stephen J. Matlin) sako,
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, padedantis siekti geros savijautos, geros sveikatos, geresnės savivertės bei įvaizdžio visuomenėje. Gausūs moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat sportuojantys asmenys yra sveikesni, energingesni, aktyvesni, aiškiau mąsto, geriau atlieka darbines užduotis, geriau miega, rečiau serga lėtinėmis neinfekcinėmis ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis, ilgiau gyvena ir t. t. [1, 2, 3, 4]. Fizinis aktyvumas taip pat apsaugo nuo nerimo sutrikimų, psichosomatinių susirgimų ir depresijos [5, 6, 7]. Skaityti toliau
