Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bendru įsakymu patvirtino naujos redakcijos Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašą. Naujame apraše, kuris pakeitė nuo 2007 m. galiojusį dokumentą, atsisakyta perteklinių reikalavimų, mokyklos skatinamos aktyviau diegti judrumo veiklas.
„Sveika gyvensena, judrumas yra tai, ką stengiamės perteikti vaikams. Skaityti toliau
Alytiškei Vida Laukaitienei – 77-eri. Jos rytas prasideda drauge su saulės patekėjimu, mankšta, vaikščiojimu gamtoje 5 km atstumu ir maudynėmis po atviru dangumi. „Būdama 30-ies jausdavau skausmus stuburo srityje, dažnai užklupdavo reumatinės ligos, kamuodavo įvairūs peršalimai, o dabar visiškai to neliko mano gyvenime,“ – tikino sveikuolė.
Nelaukė, kol praras sveikatą Skaityti toliau
Kintanti mityba ir mažėjantis fizinis aktyvumas žmonių gyvenimą daro sėslesnį. Tai, pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro vidaus ligų gydytojos Dovilės Volodkovičienės, yra viena iš ligų jaunėjimo priežasčių. Laiku pastebėti sutrikimai gali padėti užkirsti kelią rimtoms problemoms ateityje. Kokius profilaktinius tyrimus siūloma atlikti skirtingais amžiaus tarpsniais, pasakoja specialistė.
Dauguma ligų jų pradžioje yra besimptomės. Profilaktinės sveikatos Skaityti toliau
Pastaruoju metu į bėgimo sporto mėgėjų gretas įsitraukia vis daugiau žmonių, norinčių atsikvėpti po darbo, sutvirtinti kūną, pagerinti emocinę būklę ar išbandyti jėgas varžybose. Tačiau ilgų distancijų bėgimui būtina nuosekliai ir tinkamai ruoštis, o per didelės nepamatuotos ambicijos varžybose gali baigtis traumomis ir sveikatos problemomis. Specialistai pataria, ką reikėtų žinoti, kad pradedančiųjų bėgimo entuziazmo netemdytų skausmas.
Kiekvienai fizinei veiklai reikia ruoštis apgalvotai ir įvertinti savo galimybes – jeigu daug Skaityti toliau
Sodo darbai, lauko pramogos, sportas, pasivaikščiojimai – laiko gryname ore leisti norisi vis daugiau. Tik organizmas po žiemos ne visuomet pasiruošęs didėjančiam fiziniam krūviui. Vaistininkė Ieva Sauserytė dalijasi sveikatos paslaptimis, kurios padės išsaugoti aktyvumą, sustiprinti sąnarių bei širdies veiklą ir taip neriboti savo judėjimo šiltuoju laikotarpiu.
Sodo darbai Skaityti toliau
Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių pradeda važinėti dviračiais. Ši transporto priemonė daug privalumų: pigesnė priežiūra, jokio triukšmo ar išmetamųjų dujų, galima išvengti bet kokių eismo kamščių. Tačiau svarbiausia yra sveikata. Reguliarus važiavimas dviračiu stiprina imuninę sistemą, padeda išlaikyti gerą fizinę formą ir stiprina raumenis bei stuburą. Valandos trukmės pasivažinėjimas sudegina apie 600 kcal, bet nesukelia nuovargio, priešingai – atpalaiduoja kūną ir protą. Malonumas ir sveikata, tad nenuostabu, kad tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės mėgsta Skaityti toliau
Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas sergančių kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausias sergančių kepenų ligomis 1000 gyventojų skaičius nustatytas Kauno raj., Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Sveikatos specialistai įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.
Svarbi ankstyva diagnostika Skaityti toliau
Kiaušiniai – pramanais ir legendomis apipintas maisto gaminys: antai vieni mano, kad norint maitintis sveikai jų reiktų privengti, kiti tuo tarpu tikina, kad žmogaus organizmui kiaušiniai naudingi taip, kad juos valgyti reikia reguliariai. Prekybininkų duomenys rodo, kad lietuviai nesibodi išbandyti naujovių ir ragauja ne tik vištų, putpelių, žąsų ar ančių, bet net ir egzotiškųjų stručių kiaušinius. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad kiaušiniai gali būti labai naudingi, jei tik valgomi su saiku. Skaityti toliau
Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas.
Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su nuotaika.Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos. Skaityti toliau
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nesukelia skausmo. Žmogus jaučiasi sveikas, bet iš tikrųjų serga. Taip atsitinka, kai prasideda diabetas, tačiau kol nėra grėsmingų komplikacijų, niekas neskuba kreiptis pagalbos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja rezidentė endokrinologė Kristina Liesionytė įspėjo, kad cukrinis diabetas – tai lėtinė ir brangiai kainuojanti liga.
Diabetu susergama, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba organizmas Skaityti toliau
Nuolatinis stresas darbe ar namuose, per mažai dėmesio laisvalaikiui, fizinio aktyvumo stoka – tokioje aplinkoje kasdien gyvena tūkstančiai lietuvių. Specialistai įspėja, pervargimas ir išsekimas tampa labai rimta šių laikų liga, o jei į ją numojama ranka, pervargimas gali išaugti į depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas ar lėtines ligas.
Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė sako, kad pervargimą galima atpažinti iš gana aiškiai matomų simptomų. „Bendras silpnumas, prakaitavimas, Skaityti toliau
Pavasarį kaip niekada norisi jaustis lengvai, o ir poreikis pajudėti išauga. Tačiau dažną šiuolaikinį skubantį žmogų kamuojantys virškinimo sutrikimai nei lengvumo prideda, nei noro aktyviai judėti. Vaistininkė, profesionali kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad tinkamai pasirinkta treniruotė gali padėti spręsti virškinimo ir tuštinimosi problemas, pvz., pagerinti žarnyno peristaltiką – žarnų sienelių susitraukinėjimą, stimuliuojantį maisto masės judėjimą žarnynu. O asmeninis treneris Ignas Bakėjus dalijasi pratimais, kuriuos atlikdami tiesiog namuose, pagerinsite virškinimo sistemos darbą. Skaityti toliau
Daugeliui jau įprasta domėtis sveika gyvensena, subalansuotos mitybos principais ir fizinio aktyvumo nauda, tačiau neretai vis dar pamirštama, kad virškinimo sutrikimams ar sulėtėjusiai medžiagų apykaitai įtakos turi ir greitas gyvenimo tempas, įtampa, stresas. O sutrikus virškinimui, gali varginti ne tik pilvo pūtimas, žarnyno spazmai, vidurių užkietėjimas ar pan., bet ir svaigti galva, stigti energijos, padidėti cholesterolis, pasireikšti kiti nemalonūs simptomai. Skaityti toliau
Nors vis dažniau galime džiaugtis pasirodančiais saulės spinduliais ir energijos turėtų tik daugėti, atsiradęs liūdesys, nerimas ar apatija nebūtinai rodo pavasarinę depresiją. Gali būti, kad jūsų organizmui paprasčiausiai trūksta vandens. Šaltuoju metų laiku vandens poreikis natūraliai sumažėja, tačiau sveikatos specialistų teigimu, tik išsiugdę įprotį reguliariai gerti vandenį, pavasarį galite pasitikti energingesni. Skaityti toliau
Padidėjęs nuovargis, abejingumas ar net pasireiškusi alergija gali būti tie požymiai, kurie praneša apie imuniteto nusilpimą kur kas anksčiau nei prasideda rimtesnės ligos. Į šiuos organizmo signalus nekreipiant dėmesio, imuninė sistema palaipsniui silpsta, prasideda peršalimo ligos, o suaugusiam žmogui peršalimu sergant dažniau negu 4 kartus per metus – verta stipriai susirūpinti. Kaip atpažinti organizmo siunčiamus ženklus ir teisingai juo pasirūpinti? Skaityti toliau
Sporto nauda neabejoja niekas – treniruotės sustiprina kūną, padailina kūno linijas ir puikiai pakelia nuotaiką. Artėjant pavasariui sportas tampa dar aktualesnis. Norint pradėti sportuoti nebūtina eikvoti savo laisvo laiko eilėse prie treniruoklių sporto klubuose – tai galima daryti ir namuose. Kokias treniruotes rinktis, kokią įrangą ir priemones naudoti bei kaip pasiekti norimų rezultatų pataria specialistai.
Sporto namuose populiarumas auga
Vis daugiau žmonių, taupydami laiką ir pinigus, renkasi sportą jiems patogiu laiku savo Skaityti toliau
Natūralu, kad po visos darbo dienos ar ilgo pasivaikščiojimo ima varginti kojų skausmas, tačiau pėdoms nesuteikiant didelės apkrovos, skausmas, deginimo pojūtis ar tinimas yra pirmieji ligų signalai. Estetine pėdų būkle taip pat svarbu rūpintis ne tik artėjant pavasariui, ilgesnį laiką nekreipdami dėmesio į kojų išvaizdą, galime praleisti pirmuosius ligų atsiradimo požymius.
„Paprastai žmonės nėra linkę sureikšminti pėdų skausmo, dažniausiai nemalonius pojūčius siejame su per dideliu fiziniu aktyvumu Skaityti toliau
Kaitinimasis pirtyje, po to maudynės eketėje ar pramogos sniege – paplitusi nuomonė, kad tai sveikuoliška ir naudinga, tačiau staigūs temperatūrų pokyčiai nerekomenduojami kenčiantiems nuo lėtinių susirgimų ar turintiems kraujotakos sutrikimų. Norint užsiimti žiemos teikiamomis pramogomis ir nesukelti organizmui šoko, būtina tinkamai pasiruošti iš anksto.
Vaistininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad maudynės lediniame vandenyje žiemą be jokio pasiruošimo – labai didelis stresas organizmui: pakyla kraujo spaudimas, Skaityti toliau
Pabėgti į jaukumo ir gamtos prieglobstį, toliau nuo darbų ir rūpesčių, yra daugiau nei malonumas ir poilsis.
Tačiau kaip rūpintis kūnu ir gera savijauta, kai dienos kupinos darbų ir rūpesčių? Druskininkuose įsikūrusio „UPA Medical Spa“ centro kineziterapeutas Valdas Tautkus atskleidžia, kad dėmesys sau ir savo kūnui yra svarbus sveikatos ir stiprybės šaltinis. Skaityti toliau
Daugiau nei dvigubai šiemet didėjančios lėšos sporto projektams bus skirstomos skaidriau. Didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės fiziniam veiklumui, specialus dėmesys – neįgaliųjų sportui. Tai nustato šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybės patvirtinta sporto projektų finansavimo tvarka.
Kaip numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Sporto įstatyme, Vyriausybė patvirtino Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir projektų finansavimo tvarką. Skaityti toliau
Bėgioti naudinga. Ir ne tik tiems, kurie nori atsikratyti vieno ar kito papildomo kilogramo, bet ir visiems, ieškantiems būdų sumažinti įtampą po darbų ar net sustiprinti organizmo atsparumą prieš peršalimo ligas. Nors daugelis lauko sportą renkasi šiltuoju metų laiku, tinkamai pasiruošus, galima drąsiai bėgioti lauke ir žiemą. Ką reikia žinoti, kad bėgimas žiemą būtų malonus ir nepakenktų sveikatai?
Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, jog pirmas žingsnis prieš pradedant bėgioti žiemą, yra pasirinkti tinkamą aprangą. Svarbu, kad apranga būtų patogi, Skaityti toliau
Gruodžio 12-13 dienomis, Baltijos šalyse, vyksta seminaras – „Kaip teniruoti ir gydyti nugalėtojus“. Seminare, drauge su kitais sporto medikais ir treneriais dalyvaus ir Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. Seminarą ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Homajunas Garavis (Dr. Homayunas Gharavi), šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte.
Nuo 2000-ųjų vyriausiojo Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pareigas einantis Dalius Barkauskas laikomas ypatingu specialistu. 53-ejų kaunietis žmogaus sveikatos pagrindu laiko natūralų judesį, o Skaityti toliau
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybą. Gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir dažnai neatitinka sveikos mitybos patarimų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių gaminių, ypač viso grūdo gaminių, žuvies ir žuvies gaminių, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto gaminių. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėjus didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumui bei dėl to pasikeitus maitinimosi įpročiams ir gyvenimo būdui, Skaityti toliau
Nejudrus gyvenimo būdas – rimta bėda visame pasaulyje: kas ketvirtas žmogus planetoje gyvena nejudriai, o tarp paauglių šis rodiklis pasiekė net 80 %! Nejudrus gyvenimo būdas padidina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antro tipo diabetu, tiesiosios žarnos ir krūties vėžiu net 15–20 %, o vyresnio amžiaus žmonėms sukelia kaulų trapumą. „4F“ sporto prekių ženklo tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 %) šalies gyventojų net nesupranta „reguliarios fizinės veiklos“ sąvokos ir nežino, kiek laiko reikia skirti tokiai veiklai. Skaityti toliau
Seimas praėjusią savaitę priėmė Sporto įstatymą – valstybės sporto politiką formuos, koordinuos ir įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. taps Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Naujame įstatyme numatyta trigubai padidinti finansavimą sporto projektams, daugiau dėmesio skirti visuomenės fizinio aktyvumo skatinimui, aukšto meistriškumo sportui.
Valstybės rūpinimasis nuosekliai apims tiek vaikus, jaunimą, tiek profesionalius sportininkus ir suaugusius sportuojančius žmones. Skaityti toliau
Tempimo pratimai – viena aktualiausių temų tiek tarp sportuojančiųjų, tiek ir tarp sporto medikų. Šie pratimai reikalingi tam, kad būtų galima parengti sportuojančiojo kūną fizinei veiklai bei nusiteikti treniruotei. Nors apie tempimo pratimų naudą esame girdėję visi, tačiau sporto salėje laiko jiems, deja, randa ne kiekvienas. Šia tema plačiau pakonsultuoti sutiko Lietuvos ledo ritulio rinktinės kineziterapeutas – Piotr Dubrovskij. Skaityti toliau
Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei.
Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių. Skaityti toliau
Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą ir nuotaiką, tačiau taip pat padės išvengti rimtų sveikatos problemų ir skausmų. Daugelis klaidingai mano, kad palaikyti fizinį aktyvumą sudėtinga, brangu ar užima daug laiko – kineziterapeutės teigimu, pratimus galima atlikti ir darbovietėje ar pakeliui į darbą, o speciali įranga jiems tikrai nebūtina. Skaityti toliau
Rudenėjantis oras, trumpėjančios dienos bei saulės trūkumas neišvengiamai paveikia ir mūsų nuotaiką. Nors ruduo išmargina medžių lapus šiltomis spalvomis, daugelio žmonių nuotaika kinta atvirkščiai – tampa niūri ir melancholiška. BENU vaistininkė Inga Norkienė atkreipia dėmesį, kad ypatingai šis reiškinys veikia brandaus amžiaus moteris – jas tokiu sezonu pradeda kamuoti dažna nuotaikų kaita, joms tampa sudėtinga pasiekti emocinę pusiausvyrą. Specialistė dalinasi patarimais, kaip, rudenėjant orui, išsaugoti emocinę pusiausvyrą ir nepasiduoti rudeniniam slogučiui. Skaityti toliau
Sugrįžti į intensyvesnių darbų ir mokslų ritmą po vasaros ne kiekvienam greitai pavyksta.
Mūsų smegenys ir atmintis gali nespėti prisitaikyti prie staiga užplūdusio didesnio informacijos ir darbų srauto, įtampos, pagreitėjusio gyvenimo tempo. BENU vaistininkė Vaida Poškaitienė sako, kad atmintį reikia lavinti nuolat, nes protinės veiklos trūkumas ją silpnina.
Taip pat svarbu nepamiršti smegenų veiklai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, be kurių mūsų mąstymas praranda aštrumą, tampa sunkiau susitelkti į užduotis, Skaityti toliau
