Nuolatinė fizinė veikla – tai neatsiejama geros savijautos dalis. Visgi dažnam iš mūsų jai vis dar pritrūksta laiko.
Išeitimi tapti gali kasdienis pasivaikščiojimas, kuris ne tik išvalo mintis, bet ir stiprina sveikatą – jei tik vaikščiojama reguliariai ir taisyklingai.
Pagrindine šio sporto ypatybes apžvelgė sveikatingumo motyvatorė, Skaityti toliau
Nuolatinis skausmas, traškėjimas ir patinimai – simptomai, varginantys sergančius sąnarių ligomis. Šios ligos yra labai dažnos ir neretai yra ilgalaikės, todėl svarbu ieškoti būdo, kaip pagerinti gyvenimo kokybę. Padėti gali ne tik stiprūs vaistai, bet ir vitaminai bei subalansuota mityba.
Dažnai manoma, kad sąnarių skausmus ir traškėjimus jaučia tik senjorai, tačiau, pasak sveikatos specialistų, toks požiūris yra klaidingas. Vaistininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad su šia problema susiduria daug jaunų žmonių, kurie, užsukę į vaistinę, skundžiasi įvairiais sąnarių skausmais. Skaityti toliau
Sėdimas darbas prie kompiuterio šiandien yra neatsiejama profesinio gyvenimo dalis daugeliui žmonių. Lieka vis mažiau veiklos sričių, reikalaujančių fizinio aktyvumo – Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 1 suaugusysis iš 4 juda nepakankamai. Didelis darbo tempas ir aukštas streso lygis darbe lemia tai, kad dieną beveik nepakylame nuo kompiuterio, valgome nereguliariai, nepalaikome fizinio aktyvumo.
Kurį laiką galime nejausti neigiamų tokio gyvenimo būdo pasekmių – juk kas čia tokio: patogiai sėdime kėdėje, gurkšnojame kavą, retkarčiais kažką įsimetame į burną. Skaityti toliau
Kovo 4 d. Vyriausybė pritarė Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui – valstybės kūno kultūros ir sporto politiką formuos, koordinuos ir įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija. Naujame projekte numatyta išskirti dvi svarbiausias sritis: didelio meistriškumo sportą ir visuomenei skirtą fizinį aktyvumą, trigubai padidinti finansavimą bendruomenių fizinio aktyvumo, sveikatinimo projektams.
Dvi sritys – fizinis aktyvumas, prie kurio skatinimo daug prisideda ŠMM, ir profesionalams skirtas sportas – sudarytų vientisą kūno Skaityti toliau
Valstybės atkūrimo šimtmetis skatina susimąstyti, kiek daug visko valstybėje įvyko ir pasikeitė per 100 metų. O ką šimtmetis reiškia žmogui? Šilutėje dabar gyvenanti šimtametė Elena Ūsienė sako esanti dėkinga už kiekvieną rytą ir tai, kad iki pat dabar gali džiaugtis gyvenimu, vaikščioti, susitikti su žmonėmis. Pasak jos, didžiausia ilgaamžiškumo paslaptis – meilė žmonėms, optimizmas ir, tikėtina, sportas.
„Kas man metų tokį kraitį davė, tai aš nežinau, ar Dievas, ar lemtis, ar genetika“, – šypteli Elena, šimtąjį gimtadienį atšventusi dar pernai. Pasak jos, gyvenimo visko būta, ir skaudžių netekčių, ir išgyvenimų, tačiau ji visada mėgusi juoktis, džiaugtis, bendrauti su žmonėmis. Skaityti toliau
Nugaros skausmai yra viena dažniausių kreipimosi į gydytojus priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pasak gydytojos neurologės Jevgenijos Guk, yra paskaičiuota, kad per gyvenimą 60–80 % žmonių bent kartą jautė nugaros skausmą, dėl kurio jautėsi nedarbingi arba jiems prireikė medicininės pagalbos.
Priežastys labai įvairios
Su nugaros skausmais susiduriama įvairiame amžiuje. Pasak specialistų, skausmus nugaros srityje lemia ne tik fizinė stuburo apkrova, bet ir raumenų disbalansas, Skaityti toliau
Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą. Žiemą lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta. Tačiau tam, kad vaikai išbandytų naujų veiklų ir lavinančių žaidimų, reikalinga ir suaugusiųjų pagalba. Idėjomis dalinasi edukologė Lina Bakšytė ir mokyklos „Šiaurės licėjus“ pedagogės Raminta Abraitytė, Kamilė Raudytė ir Renata Trumpokais.
Eksperimentai sužadins vaikų smalsumą Skaityti toliau
Specialistai pastebi, kad tinkamas gyvenimo būdas ir mityba ne tik padeda jaustis geriau ir energingiau, bet gali padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms, o diagnozę išgirdusiems žmonėms palengvinti ligos eigą. Gydytoja-onkologė Edita Juodžbalienė sako, kad tie kurie savyje randa stiprybės nepalūžti dažniausiai ima savimi rūpintis labiau, o tai savo ruožtu padeda sveikti.
Onkologinė liga – rimtas ženklas Skaityti toliau
Šaltuoju metų laiku ženkliai sumažėja žmonių judrumas. Atlikus dviejų tūkstančių Lietuvos moksleivių išmaniųjų įrenginių nustatyto judesio stebėseną, paaiškėjo, kad vidutiniškai moksleiviai nueina du – tris tūkstančius žingsnių per dieną. Specialistai pabrėžia, kad per dieną žmogui būtina nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių, idealiu atveju – perpus daugiau. Farmacininkė Laura Vanagaitė kartu su sveikos gyvensenos ir mitybos profesionalais pataria, ko imtis, kad ir šaltuoju metų laiku vaikas judėtų pakankamai ir jaustųsi gerai. Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. nuo 10 val., Kaune, Lengvosios atletikos manieže, vyks prieš 27 metus įkurtos Lietuvos sveikuolių sąjungos, kasmet rengiamas „Euro Sveikas“ („Euro Fit“) finalinis konkursas, kuriame įvairaus amžiaus žmonės galės ne tik sužinoti savo fizinio kūno būklę pagal šio konkurso vertinimo skalę, bet ir pasivaržyti tarpusavyje.
Nugalėtojams skirtingo amžiaus grupėse, bus teikiamos Lietuvos Respublikos prezidento taurės. Skaityti toliau
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Šiais metais jos tema yra „Jūsų nugara juda“. Institucijos, įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir atskiri entuziastai kviečiami paminėti Pasaulinę stuburo dieną, organizuojant įvairius šiai temai skirtus fizinio aktyvumo renginius.
Trumpai apžvelkime itin gausią mokslinę literatūrą, skirtą stuburo temai. Visame pasaulyje, visuose žemynuose milijonai žmonių patiria stuburo veiklos sutrikimus. Skaityti toliau
Dažnas mūsų, skaičiuoja ne tik kalorijas, kurias suvartojame per dieną, bet ir tas, kurias išeikvojame. Dirbantiems sėdimą darbą – tai rimtas iššūkis. Visa diena, praleista biure, tikrai neprideda mums sveikatos. Bet yra mažų kasdienių triukų, kurie puikiai padeda deginti kalorijas. Šį kartą, dėmesys krypsta į vaikščiojimą – tai, ką darome kasdien, bet tikrai galėtumėme daryti dažniau ir daugiau. Kiek kalorijų sudegina, regis, kasdienė mūsų veikla?
Jau praėjusiame amžiuje moksliniai tyrimai neabejotinai patvirtino, kad vienas iš keleto „jaunystės eliksyrų“ yra fizinis aktyvumas. Taigi, mokslo patikimai nustatyta, kad kryptingas, ilgai trunkantis, sistemingas fizinis aktyvumas teigiamai veikia pagyvenusių ir senų žmonių sveikatą: mažina nervinę įtampą, stresą ir nerimą, gerina miegą, aktyvuoja organizmo detoksikaciją ir imuninę sistemą, lytinius (ir kitus) hormonus, mažina padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, vadinamojo „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų lygį kraujo plazmoje, Skaityti toliau
Darbuotojams taikomos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančios konsultacijos gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, – tai nustatė Higienos instituto specialistai.
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika darbo vietose gali sumažinti darbingo amžiaus žmonių mirčių skaičių. Tuo tarpu Higienos institute atliktu tyrimu nustatyta, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojams retai siūloma dalyvauti įmonėse vykdomose sveikatos stiprinimo veiklose, tačiau net 29,4 proc. jų pageidavo, kad darbovietėse būtų organizuojamos su širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika susijusios veiklos. Skaityti toliau
Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to.
Ką geriausia valgyti, kad neapkrautume skrandžio ir puikiai jaustumėmės, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.
Ateinančiais metais – ypatingas dėmesys sportui: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai teikiamas siūlymas 2018-uosius uostamiestyje paskelbti Sporto metais. Taryba apsispręs rugsėjo viduryje.
„Žinia, jog Klaipėdai, tarptautinės organizacijos ACES Europe sprendimu, yra suteiktas 2018 metų Europos sporto miesto vardas. Nuosekliais savo pasiekimais sporto srityje ir sisteminiu požiūriu Klaipėda seniai pribrendo tokiam įvertinimui, tačiau titulas – tai viena, bet svarbiausia nenuvilti nei jį suteikusiųjų, nei nusivilti patiems, Skaityti toliau
Kol vyrauja įsitikinimas, kad dažniausia onkologinių ligų priežastis – paveldimumas, onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė teigia, jog nepakankamas ir netinkamas fizinis aktyvumas, nesveikas maistas ir žalingi įpročiai turi net daugiau įtakos sveikatos problemoms. Ji įsitikinusi, jog tai žinant atsiranda daugiau vilties ir galimybių išvengti ne tik onkologinių ligų, bet ir kitų sveiktos problemų, o domėjimasis savo sveikata, įsiklausymas į organizmo siunčiamus signalus bei aktyvios gyvenimo būdo korekcijos bet kuriame amžiuje gali padėti pakeisti situaciją. Skaityti toliau
Kovo 29 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti konkurso „Geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų penketukas“ nugalėtojai.
Įvertinus mokytojų praktinę veiklą ir indėlį į šalies vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą bei kūno kultūros ir sporto plėtrą per 2013–2016 mokslo metus, išrinkti penki laureatai: Kauno „Varpo“ gimnazijos kūno kultūros mokytoja ekspertė Audra Vilūnienė, Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos mokytoja metodininkė Gitana Jurgelevičienė, Skaityti toliau
Kovo 1 d. prasideda akcija „10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus“ (toliau – akcija). Akcijos tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kasdien nueinant (nubėgant, nučiuožiant, nuplaukiant ar kitaip įveikiant) 10 tūkst. žingsnių atitinkantį atstumą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos interneto svetainėje galima susipažinti su akcijos nuostatais.
Akcijoje gali dalyvauti visi vyresni nei 18 m. amžiaus Lietuvos piliečiai. Reikia tik iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės (toliau-SMLPC) atsisiųsti akcijos dalyvės arba dalyvio kortelę ir ją pildyti. Moterys pildo akcijos dalyvės, einančios į Romą, kortelę, vyrai – akcijos dalyvio, einančio į Atėnus, Skaityti toliau
Judrų gyvenimą gyvena tik 50,9 proc. paauglių, o kiti neturi noro ir laiko judėti, be to, jie menkai suvokia judėjimo naudą. Judriai leisti laisvalaikį neskatina ir didelis atstumas tarp mokyklos ir namų, menka pasiūla užsiimti patrauklia judria veikla, – tai nustatė Higienos instituto specialistai, apklausę 2962 trylikos–keturiolikos metų 7–8 klasių mokinių tėvus ar globėjus 6 šalies savivaldybėse. Specialistai siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai galėtų paskatinti mokinius judėti. Skaityti toliau
Fiziškai aktyvūs tik 50,9 proc. paauglių, o kiti neturi motyvacijos, noro ir laiko judėti, be to, jie menkai suvokia fizinio aktyvumo naudą. Aktyviai leisti laisvalaikį neskatina ir didelis atstumas tarp mokyklos ir namų, menka pasiūla užsiimti patrauklia fiziškai aktyvia veikla, – tai nustatė Higienos instituto specialistai, apklausę 2962 trylikos–keturiolikos metų 7–8 klasių mokinių tėvus ar globėjus 6 šalies savivaldybėse. Specialistai siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai galėtų paskatinti mokinius judėti. Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacijos bei gydytojų teigimu, apie 40–60 proc. įtakos sveikatai turi gyvenimo būdas – mityba, žalingi įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas ar net emocinė būsena yra vienos dažniausiai minimų vėžio, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų priežasčių. Lietuvoje viešintis ir gydytojų konferencijoje dalyvavęs biotechnologijų kompanijos vadovas, pasaulyje pripažintas telomerų diagnostikos ekspertas Stepas Matlinas (Stephen J. Matlin) sako,
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, padedantis siekti geros savijautos, geros sveikatos, geresnės savivertės bei įvaizdžio visuomenėje. Gausūs moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat sportuojantys asmenys yra sveikesni, energingesni, aktyvesni, aiškiau mąsto, geriau atlieka darbines užduotis, geriau miega, rečiau serga lėtinėmis neinfekcinėmis ir kai kuriomis infekcinėmis ligomis, ilgiau gyvena ir t. t. [1, 2, 3, 4]. Fizinis aktyvumas taip pat apsaugo nuo nerimo sutrikimų, psichosomatinių susirgimų ir depresijos [5, 6, 7]. Skaityti toliau
Kiekvienam iš mūsų verta prisiminti, kad propaguodami sveiką mitybą galime išvengti netinkamos mitybos sukeliamų ligų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos pateikta informacija pažymi, kad netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas yra vieni iš svarbiausių rizikos veiksnių žmogaus sveikatai. Skaityti toliau
1996 m. Sveikuolių sąjungos iniciatyva buvo paskelbta akcija, kurios tikslas žmonių sąmonėje įtvirtinti sveiko žmogaus įvaizdį, propaguoti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, atkreipti visuomenės dėmesį į sveikos gyvensenos svarbą, visiems prieinamais ir mažai finansinių resursų reikalaujančiais testais vertinti žmonių sveikatos būklę, nustatyti labiausiai besirūpinančius savo sveikata asmenis bei organizacijas ir klubus, ir juos paskatinti. Skaityti toliau
Rugsėjo pabaigoje teko dalyvauti Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusioje Žaliųjų miestų konferencijoje, kurią rengė Europos Parlamento Žaliųjų frakcija su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Ekologinėmis aktualijomis domiuosi jau kelis dešimtmečius, tad iš esmės kaip ir nieko naujo, bet vienoje vietoje išgirsti apie šiuos klausimus iš tiek skirtingų ir geografijos, ir tematikos taškų tikrai buvo Skaityti toliau
Ar treniruotės gali sendinti ir sukelti organizmo destrukcija? Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad taip.
„Nors lietuviai pradėjo sportuoti labai aktyviai, sportavimas yra gan neapmąstytas. Daugelis renkasi treniruočių rūšis, kurios nėra tinkamos, ir tai rodo, kad žmonėms trūksta atsakingo ir objektyvaus požiūrio į savo sveikatą“, – teigia beveik trisdešimt penkerius metustreniruočių patirties turintis Aurimas Mačiukas. Pasak jo, dažniausios sportuojančių lietuvių klaidos – Skaityti toliau
Sveikatą galime stiprinti ne tik sveikai maitindamiesi, aktyviai sportuodami, bet ir keliaudami pėsčiomis ar dviračiu po gimtąjį kraštą: miestus, miestelius, nacionalinius parkus, regioninių parkų pažintiniais takais. Vaikščiojimas, važiavimas dviračiu nekelia triukšmo, neteršia aplinkos, ugdo pusiausvyrą, ištvermę, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, mažina stresą, stiprina imunitetą, saugo nuo antsvorio ir nutukimo ir šiai veiklai nėra jokių amžiaus ribų. Lankydami gimines, iškylaudami gamtoje, poilsiaudami kartais net nenutuokiame, kad už keleto kilometrų, o galbūt ir visai šalia driekiasi pėsčiųjų ar dviračių pažintiniai takai, vandens ar žiemos sporto trasos. Skaityti toliau
Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, lietuviams ne itin rūpi mityba bei jų sveikata – vos 21,3 proc. šalies gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui. Europos komisija prognozuoja, kad tokia situacija lems liūdnas pasekmes – dėl netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo ateityje gali padaugėti lėtinių ligų, įvairių psichikos sveikatos sutrikimų ir kt. sveikatos problemų. Nors įpročių kaita – sudėtingas ir ilgas procesas, anot virtuvės šefo ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos nario Nerijaus Ižganaičio, klausimas „rūpintis savo sveikata, ar ne“ neturėtų net kilti. Skaityti toliau
Technologijų amžiuje visi gyvenime vykstantys procesai supaprastėjo, juos valdyti galima greičiau ir efektyviau, tad, atrodo, laiko sau turėtų likti daugiau. Faktai sako ką kita – šiais laikais žmonės yra pasyvesni nei kada anksčiau ir dirba po 14 valandų per parą, iš jų vidutiniškai 9,3 val. praleisdami prie darbo stalo. Tai net 2 val. daugiau nei laikas, skirtas miegui. 50–70 proc. aktyviojo paros laiko praleidus sėdint, mažėja darbo efektyvumas ir našumas, silpsta darbuotojo kūrybinis potencialas, jis jaučiasi apsnūdęs ir neveiklus, be to, ilgalaikis fizinio aktyvumo trūkumas kenkia kaulų ir raumenų sistemai bei kūno formoms. Skaityti toliau
