Pastaruoju metu Vilniaus universiteto (VU) vardas skamba vien neigiamame kontekste. Jo vadovybė kritikuojama dėl įvairių nepagrįstų reformų, mažėjančio dėmesio lituanistikai, dėl dažnėjančio kitaip mąstančiųjų persekiojimo. Visuomeninės organizacijos reikalauja rektoriaus Artūro Žukausko atsistatydinimo, akademinė bendruomenė ragina VU vadovybę gelbėti smukusį Vilniaus universiteto prestižą. Akivaizdu, kad kadaise lyderiavusioje aukštojoje mokykloje vyksta negeri dalykai. Skaityti toliau
Slovakijos sostinėje Bratislavoje rugsėjo 16 d. buvo surengtas neformalus Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimas, turėjęs padėti valstybių lyderiams galų gale išsiaiškinti pagrindines Sąjungą kamuojančias problemas, kurios dar labiau išryškėjo Didžiajai Britanijai nutarus atsiskirti.
Klausimas ne tik, ką daryti, bet ir – kaip daryti. Jau vien būsimas susitarimas su Jungtine Karalyste yra didžiulis galvos skausmas, pareikalausiantis nemenkų politinių ir intelektinių pajėgų derinant likusių Sąjungoje valstybių interesus.
Prieš susitikimą netrūko įvairaus lygio politikų pasisakymų, Skaityti toliau
Ukrainos Vyriausybės viceministrai, atsakingi už Europos integracijos klausimus, vasario 4–7 dienomis susipažins su Lietuvos patirtimi integruojantis į Europos Sąjungą (ES), ES teisės normų ir standartų perėmimu.
Viešnagės metu Ukrainos delegacija susitiks su Lietuvos atitinkamų ministerijų ir kitų institucijų atstovais, taip pat galės praplėsti žinias apie eurointegracinį veiksmą susitikimuose su Lietuvos politikais ir žinovais. Vasario 5 d. Ukrainos delegacija dalyvaus Užsienio reikalų ministerijoje vyksiančiame vienuoliktajame Lietuvos ir Ukrainos Europos integracijos komisijos posėdyje.
Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.
Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau
Naujos sudėties Europos Parlamentas netrukus pradės darbą. Jame mūsų interesams atstovaus viso labo 11 pasiuntinių. Kokią sprendžiamąją galią jie turi tarp kitų 740 europarlamentarų? Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila atsako trumpai: jokios. Pasak jo, Europos Parlamento paskirtis jau kuris laikas nebėra nacionalinių interesų atstovavimas. Ten paprasčiausiai laiminami „centro“ nurodymai.
– 11 Lietuvos atstovų EP tarp kitų 740. Ar tiek pakanka mažytei Lietuvai, kad ji galėtų apginti savo nacionalinius interesus? Skaityti toliau
Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.
Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau
Šiandien, gruodžio 20 dieną Europos Sąjungos (ES) lyderiai Briuselyje aptarė Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje ir Ukrainos valdžios sprendimą, nepaisant protestų, rinktis artimesnę draugystę su Rusija.
Pasak Lietuvos prezidentės, ES lieka atvira ukrainiečiams, bet ne dabartinei valdžiai.
„Signalas Ukrainai tas pats – Europa yra atvira ukrainiečiams. Ir bet kada, kai jie bus pasiruošę ir įgyvendins sąlygas ateityje prisijungti prie ES, ar mažiausiai pasirašyti asociacijos sutartį, Europa bus atvira“, – teigia D. Grybauskaitė. Skaityti toliau
Klausimas, žinoma, kiek pritemptas ir netikslus. Pirmiausia, Kijevo Maidanas yra svarbiausia Ukrainos aikštė, kur 2004 m. įsižiebė Oranžinės revoliucijos batalijos, pasibaigusios karingu neformaliu perėjimu iš pokomunistinės santvarkos į liberalią demokratinę sanklodą, kur po devynerių metų revoliucinių nuotaikų ratas apsisuko aplink savo ašį ir tvoskė dar didesniu karščiu prorusiškam valdžios elitui. Sąjūdis konkrečios Atgimimo vietos neturėjo, nes Sąjūdis buvo visa Lietuva.
Maidanas – turgaus aikštė
Taip, maidanas – ne ukrainiečių išradimas. Šis terminas greičiausiai kilo XIII a., kai Kijevo Rusia (beje, pagal vieną teoriją įkurta vikingų, Skaityti toliau
